Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2012-08-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-151-404/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-08-21
Bylos Nr.
1-151-404/2012
Teisminio proceso Nr.
1-78-1-00004-2012-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Civilinis ieškovas
Janinai J
Advokatai
Angelija Morkvėnienė
Bau­džia­mo­ji by­la Nr. 1-151-404/2012
Proceso Nr. 1-78-1-00004-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.6.3; 1.1.8.6.2; 1.1.7.2.7; 1.1.8.2; 1.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.
PLUN­GĖS RA­JO­NO AP­Y­LIN­KĖS TEI­SMASNUOSPRENDISLIE­TU­VOS RES­PUB­LI­KOS VAR­DU2012 m. rugpjūčio 21 d.Plun­gė
Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis,sek­re­to­riau­jant Vilijai Budrikienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Vilniui,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei Janinai J. L.,nukentėjusiosios atstovei advokatei Angelijai Morkvėnienei,

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je J. S., gim. 1953 m. sausio 9 d., Rietavo sav., a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., neteis­tas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis nesunkiai sužalojo savo šeimos narį.

2012 m. sausio 5 d., apie 21⁴⁵ val., gyvenamajame name Rietavo savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), kaltinamasis J. S. tyčia trenkė kėde vieną smūgį į galvą sugyventinei J. J. L., taip padarydamas nesirezorbavusią poodinę kraujosruvą galvoje, ranka sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajai į galvą, padarydamas poodines kraujosruvas veide, vieną smūgį į kairį žandą – pažandės sritį, padarydamas poodines kraujosruvas kairiame žande – pažandėje, sugriebęs nukentėjusiajai už kaklo padarė poodinę kraujosruvą kaklo kairėje, o pastarajai siekiant išsilaisvinti, spyrė vieną kartą į pilvo – gaktos sritį, padarydamas poodinę kraujosruvą pilve – gaktoje, lydimą nesirezorbavusios kraujosruvos pilvo minkštuosiuose audiniuose, po to ranka sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į kairį žastą, padarydamas poodines kraujosruvas kairiajame žaste, vieną smūgį į dešinį žastą, padarydamas kraujosruvą dešiniame žaste, taip nukentėjusiajai J. J. L. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis J. S. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Kaltinamasis J. S. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai. Duodamas parodymus teisme parodė, kad su nukentėjusiąja neįregistravę santuokos kartu išgyveno daugiau kaip 20 metų - kaip sugyventiniai, neneigė, kad ir anksčiau būdavo konfliktų kai jis išgerdavo. Sausio 5 dieną vienas pats pasislėpęs namuose išgėrė butelį vyno, o kai nukentėjusioji suprato, kad yra neblaivus, ne kartą jį prašė eiti miegoti. Jį tai sunervino, todėl miegoti nėjo, o pradėjo priekaištauti neva ji paėmė jo pinigus, kuriuos buvo pasislėpęs. Kai išgirdo atsakymą jog pinigų nukentėjusioji neėmė ir dar kartą prašė eiti miegoti bei nekaltintų jos dėl pinigų dingimo, jis paėmė šalia buvusią kėdę ir ja trenkė J.J. L. į galvą. Po to ją mušė kumščiu, kiek smūgių sudavė, neprisimena. Ranka buvo paėmęs už kaklo, tik nepamena ar smaugė. Nukentėjusiajai bandant išsivaduoti spyrė jai koja į apatinę pilvo dalį. Po to, supratęs, kad jam gali blogai baigtis, bandė sulaikyti besiveržiančią iš kambario nukentėjusiąją, todėl galėjo nestipriai suduoti per jos rankas. Kai nukentėjusioji virtuvėje pasiėmė peilį ir pradėjo jam grasinti, kad nesiartintų, jis išėjo iš namų. Pripažįsta, kad tokiu būdu galėjo padaryti nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl šio nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusiosios ieškinį pripažįsta iš dalies. Sutinka pilnai atlyginti materialinę žalą ir dalį neturtinės žalos – 1.000 ar 2.000 Lt, nes prašoma priteisti 10.000 Lt suma per didelė, jis tokios sumos atlyginti nepajėgs. Bausmę prašo skirti kuo švelnesnę, pageidauja, kad būtų paskirta bauda.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. J. L. teisme parodė, kad nusikaltimo padarymo dieną kaltinamasis į namus jau grįžo neblaivus, sėdėdamas prie televizoriaus pradėjo uždavinėti klausimus kiek jam beliko gyventi, todėl kelis kartus prašė jo eiti miegoti. Kaltinamasis vis kartojo, kad neis miegoti, po to atsistojo, pasiėmė šalia buvusią kėdę ir trenkė ja jai į kairę galvos pusę, dėl ko ji nuo smūgio nugriuvo ant lovos. Po to ją mušė kumščiu, ranka sugriebęs už kaklo smaugė, spyrė į pilvą, mušė per rankas. Kai išsivadavusi virtuvėje pasiėmė peilį, J. S. išėjo iš namų. Prašo iš kaltinamojo priteisti 120 Lt turtinės žalos dėl turėtų išlaidų valstybinėje teismo medicinos tarnyboje, Plungės rajono savivaldybės ligoninėje, 10.000 Lt neturtinės žalos atlyginimui dėl iškentėto skausmo, patirtos baimės ir moralinių išgyvenimų. Dėl bausmės skyrimo savo siūlymų nepateikė.

Specialisto išvadose Nr. G 31/12 (07) ir Nr. KG 02-31/12 (07) konstatuoti šie sužalojimai J. J. L.: nesirezorbavusi poodinė kraujosruva galvoje, poodinės kraujosruvos veide, kairiajame žande – pažandėje ir kaklo kairėje, poodinės kraujosruvos žastuose ir poodinė kraujosruva pilve – gaktoje, lydima nesirezorbavusios kraujosruvos pilvo minkštuosiuose audiniuose. Jie padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotus plokščius paviršiaus plotus, suduodant ne mažiau tris smūgius į galvą, ne mažiau vieną į kairį žandą - pažandės sritį, ne mažiau keturis – į kairį žastą, ne mažiau vieną į dešinį žastą ir ne mažiau vieną smūgį į pilvo – gaktos sritį, bei ne mažiau vieno trauminio poveikio į kaklo kairę pusę poveikyje, galimai tiek smūgiuojant, tiek spaudžiant pastarąją. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nesirezorbavusios poodinės kraujosruvos galvos kairėje bei poodinės kraujosruvos pilve – gaktos srityje, lydimos nesirezorbavusios kraujosruvos pilvo minkštuosiuose audiniuose, nukentėjusiosios sveikata, tiek kartu, tiek atskirai paėmus, buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. (b.l. 12-13).

Nukentėjusiosios prašymu teisme apklausta liudytoja L. V. parodė, kad kaltinamasis yra jos krikšto tėvas, o nukentėjusioji jos močiutė. Kaltinamąjį charakterizavo kaip agresyvų asmenį kada jis būna neblaivus.

Šalies argumentai

Ikiteisminis tyrimas byloje inicijuotas J.J. L. protokolu – pareiškimu, kuriame nurodė, kad 2012-01-05, apie 21⁴⁵ val., jos namuose (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., konflikto metu, jos sugyventinis J. S. ją sumušė - trenkė kėde į galvą ir spyrė koja į pilvą. (b.l. 3).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad įvykio vieta yra J. J. L. gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav. (b.l. 4- 8).

Motyvuojamoji dalis

Surinkti ir ištirti įrodymai įrodo kaltinamojo kaltę, kad tyčia mušdamas nesunkiai sužalojo sugyventinę J.J. L.. Sužalojimo mastas patvirtintas specialisto išvadomis. (b.l. 12-13). Pagal BPK 38 str. nuostatas asmuo, su kuriuo asmuo gyvena bendrai neįregistravęs santuokos, yra šeimos narys. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p.

Bausmės skyrimas ir civilinio ieškinio išsprendimas.

Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

J. S. nusikalto anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka (b.l. 43-44), jo padarytas nusikaltimas apysunkis. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintinas girtumas nusikaltimo padarymo metu (girtumą pripažino pats kaltinamasis).

Pagal BK 55 str. nuostatą pirmą kartą teisiamam asmeniui už baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ir apysunkį tyčinį nusikaltimą paprastai neskiriama bausmė susijusi su laisvės atėmimu.

Atsižvelgiant į tai, kad už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimui nenumatytos alternatyvios švelnesnės bausmių rūšys, jam skirta bausmė susijusi su laisvės atėmimu, jos vykdymas atidėtinas (BK 75 str.), esant pakankamam pagrindui manyti, kad tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai ir įgyvendintas teisingumo principas.

Ieškovės J.J. L. reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, jis pagrįstas rašytiniais įrodymais (b.l. 70-71), šioje dalyje ieškinio neginčija ir atsakovas. Žala padaryta dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, todėl spręstinas atlyginimo klausimas. (CK 6.251 str.).

Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Pagal CK 6.250 str.1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatydamas ieškovei priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis J. S. veikė tiesiogine tyčia, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sudarančius prielaidas siekti protingos nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, todėl nesutinka su ieškovės prašymu ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Neabejotinai dėl sužalojimų nukentėjusioji patyrė skausmą, baimę, dvasinius išgyvenimus, tačiau jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, stacionariai nebuvo gydoma, nepateikta medicininių duomenų apie liekamuosius reiškinius, todėl prašoma priteisti patirtos neturtinės žalos atlyginimo suma mažinama.

Išspręstinas laikino sulaikymo įskaitymo į bausmės laiką klausimas.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. S. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. ir pa­skir­ti jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejus) metus.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p. terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir įpareigoti nuteistąjį visą šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti J. S. laikino sulaikymo laiką 2012 m. sausio 6 d. (vieną parą).

Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Priteisti iš J. S. 120 Lt (šimtą dvidešimt litų 00 ct) turtinės žalos atlyginimui, 2.000 Lt (du tūkstančius litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimui Janinai J. L., likusioje dalyje jos ieškinį atmesti.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smą.

Tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis