Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino ir Danutės Milašienės (pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant LR generalinės prokuratūros atstovei Deimantei Nikitinienei, LR teisingumo ministerijos atstovui Aleksandrui Ivanovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Š. ir atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-98-392/2009 pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto sulaikymo, neteisėto suėmimo bei neteisėto procesinės prievartos priemonės taikymo, atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teigimu, ieškovo teiginiai, kad namų arešto sąlygos buvo per griežtos, o policijos pareigūnai, tikrindami šios priemonės laikymąsi, viršijo savo įgaliojimus, tikrindavo per dažnai ir netinkamu metu, yra nepagrįsti, nes namų arešto sąlygos buvo nustatytos siekiant užtikrinti ieškovo buvimą namuose tik vakare ir nakties metu, D. Š. turėjo galimybę dirbti, bendrauti su draugais, giminaičiais ir kitais asmenimis, policijos pareigūnai dažniausiai tikrindavo ieškovą 22-23 valandomis, t. y. tik prasidėjus namų arešto laikui. Ieškovas buvo išteisintas dėl to, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, o tokia situacija negali būti vertinama kaip grubus baudžiamojo proceso pažeidimas, nes įrodymų vertinimas yra susijęs su tam tikru subjektyvumu. Įrodymai vertinti nepažeidžiant procesinių teisės normų, todėl negalima teigti, jog teisėjo veiksmai buvo neteisėti.

Teismo teigimu, dėl tos aplinkybės, kad prieš teismo posėdį nukentėjusysis Ž. A. parašė pareiškimą (2 t., b. l. 138), kuriame nurodė, kad pretenzijų D. Š. neturi, o 2004-03-23 apklausos metu Ž. A. parodė, kad pareiškimą parašė, kadangi tai padaryti jo paprašė E. P. , kuris supažindino D. Š. su nukentėjusiaisiais, ir D. Š. advokatas O. Martinkus (baudž. byla, 1 t., b. 1. 27-29), ikiteisminio tyrimo pareigūnai pagrįstai galėjo galvoti, jog ieškovas D. Š. , būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui, t. y. bandyti paveikti liudytojus. Be to, kaip tai pažymėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-03-17 nutartyje, ieškovas galėjo būtį įtartas ateityje darysiantis naujus nusikaltimus, nes sulaikymo metu jis objektyvių duomenų pagrindu buvo įtariamas sunkaus, savanaudiško nusikaltimo padarymu, turėjo neišnykusį teistumą už ankščiau padarytas nusikalstamas veikas, tarp jų ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Todėl nepagrįstas ieškovo teiginys, kad nebuvo jokių objektyvių priežasčių jį sulaikyti ir suimti, dėl ko sulaikant ir suimant ieškovą nebuvo padaryta neteisėtų veiksmų, juolab kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-03-17 nutarties, kuria nutarta D. Š. suimti, teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas instancine tvarka: Klaipėdos apygardos teismas paliko galioti šią nutartį (Konvencijos 5 str. 1 d. c. p., BPK 122 str. 1 d.).

Teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad baudžiamojoje byloje prokuroras B. G. atliko ne visus veiksmus, tačiau nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog tam tikri veiksmai nebuvo atlikti, dar nesuponuoja valstybės civilinės atsakomybės. Ieškovas nebandė įrodyti, jog egzistavo tiesioginis priežastinis ryšys tarp prokuroro neveikimo ir to, jog ieškovui nebuvo panaikintas suėmimas. Ieškovo nurodoma Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-12-17 atskiroji nutartis nesusijusi su ieškovo suėmimu ir prokuroro neatliktais veiksmais.

Teismas dėl kardomosios priemonės - namų arešto teisėtumo nurodė, kad, paskyrus ieškovui namų areštą, nepasikeitė aplinkybės, kurių konstatavimas įgalino teisėtai ieškovui taikyti kardomąją priemonę - suėmimą (BPK 139 str.). Teismo nuomone, ieškovas nepagrindė ir neįrodė savo teiginių, kad švelnėsnės kardomosios priemonės - namų arešto sąlygos buvo per griežtos, o policijos pareigūnai, tikrindami šios priemonės laikymąsi, viršijo savo įgaliojimus. Kardomosios priemonės taikymo metu ieškovas neturėjo jokio legalaus užsiėmimo ar darbo, todėl abejotina, kad kardomoji priemonė galėjo itin apsunkinti ieškovo gyvenimą. Be to, namų arešto sąlygos buvo švelninamos, kai ieškovas susirado legalų darbą. Ieškovas D. Š. turėjo galimybę dirbti, bendrauti su draugais, giminaičiais ir kitais asmenimis. Ieškovo teiginiai, jog policijos pareigūnai tyčiojosi iš jo ir jo artimųjų ar tikrino netinkamu laiku, yra nepagrįsti faktiniais įrodymais (b. 1. 46-48).

Teismas dėl ieškovo nuteisimo teisėtumo nurodė, kad ieškovas buvo išteisintas, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įropdymus ir teismo nustatytos aplinkybės neatitinka bylos faktinių aplinkybių, be to, baudžiamąją bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą. Todėl teismas pažeidė pareigą elgtis rūpestingai, neteisėtu nuteisimu ieškovui buvo padaryta neturtinė žala (CK 6.263 str. 1 d.).

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, atmetė reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl neteisėto kardomosios priemonės — namų arešto taikymo, suėmimo ir sulaikymo.

Teismo nuomone, Klaipėdos VPK atstovo spaudai paskelbti pranešimai spaudai apie asmens sulaikymą ir egzistuojantį įtarimą, kad asmuo padarė nusikaltimą, negali būti prilyginamas pranešimui, kad asmuo yra kaltas dėl padaryto nusikaltimo, ir negali būti laikomas nekaltumo prezumpcijos pažeidimu. Teismo teigimu, nekaltumo prezumpciją galėjo pažeisti masinės informavimo priemonės, viešai paskleisdamos melagingą informaciją, tačiau tai yra savarankiškas civilinės atsakomybės pagrindas, nustatytas CK 2.24 straipsnyje, pagal kurį atsakomybė gali kilti visuomenės informavimo priemonei.

Teismas dėl neturtinės žalos, padarytos ieškovo nuteisimu, nurodė, kad ieškovas jau teistas ir turintis neišnykusį teistumą, visuomenės akyse turi jau sugadintą reputaciją, todėl neturtinė žala, padaryta neteisėtu nuteisimu, šiuo aspektu ir atveju yra mažesnė nei būtų patirta asmens, dar neteisto už kriminalinius nusikaltimus. Tačiau ieškovas pagrįstai teigia, jog neturtinė žala dėl neteisėto nuteisimo pasireiškė sumenkėjusiu savęs paties vertinimu, dideliu dvasiniu sukrėtimu, stresu. Teismo nuomone, atsižvelgiant į neteisėto nuteisimo trukmę (apie 5 mėnesius), pasekmes, kaltinimo sunkumą, valstybės ekonominę padėtį bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką šios kategorijos bylose, pagal kurią (pvz., 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007) priteisiama neturtinė žala vidutiniškai siekia apie 2 000 Lt už vieną neteisėto suėmimo mėnesį, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei į visuotinai žinomą bei pripažintą aplinkybę, kad atsakovas (valstybė) šiuo metu patiria ekonominę bei finansinę krizę, t. y. valstybės turtinė padėtis yra sunki, ieškovui priteistina atlyginti 10 000 Lt dydžio neturtinė žala.

Dėl reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą teismas nurodė, kad ieškovui atlygintina 3 000 Lt dydžio turtinė žala, patirta advokato paslaugoms apmokėti, kadangi šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir įrodytomis tinkamomis priemonėmis, jų BPK 103 straipsnis nepriskiria prie proceso išlaidų, be to, šios išlaidos nėra pripažintos proceso išlaidomis ir pagal BPK 361 straipsnį, todėl akivaizdu, jog ieškovas turi teisę į šių išlaidų atlyginimą civilinio proceso tvarka.

Teismo teigimu, ieškovo reikalavimas priteisti atlyginti 1 979,92 Lt turtinę žalą, patirtą vykstant automobiliu iš Druskininkų į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, teismo posėdžius ir atgal, atmestinas, nes ieškovas pateiktais įrodymais neįrodė, jog į prokuratūrą ar teismo posėdžius vyko automobiliu, be to, jo pateiktų degalinių kvitų datos nesutampa su kelionių datomis.

Teismo nuomone, ieškovo reikalavimas priteisti atlyginti 3 119,9 Lt turtinę žalą, patirtą dėl negauto darbo užmokesčio, kadangi dėl policijos pareigūnų veiksmų jis 2004-10-08 buvo priverstas palikti darbą UAB „Patikima statyba“, atmestinas dėl jau nurodytų motyvų, kad policijos pareigūnai neatliko veiksmų, kurie galėjo pakenkti ieškovo sveikatai, juolab kad sveikatos sutrikimų ieškovas nepagrindė medicinos įstaigų oficialiai išduotais dokumentais.

Teismas motyvuodamas sprendimą nepagrįstai nurodė naują, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-03-17 nutartyje nenurodytą ieškovo suėmimo pagrindą - galimą poveikį liudytojui Ž. A. Ši išvada grįsta vien tik LR generalinės prokuratūros paaiškinimais, o paties Ž. A. parodymai, duoti tik baudžiamojoje byloje, įvertinti pažeidžiant CPK 176 straipsnio 2 dalies, 189- 196 straipsnių reikalavimus.Teismas, konstatuodamas, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp prokuroro A. Giniočio neteisėto neveikimo ir ieškovo patirtos žalos, neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų (LR generalinės prokuratūros 2005-04-26 rašto ,,Dėl 2005-04-12 skundo“ Nr. 8.2-993 (01), Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-12-17 atskirosios nutarties), taip pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus.Teismas, nurodęs, kad ieškovas buvo nuteistas neteisėtai, nepagrįstai konstatavo, jog ieškovui skirta kardomoji priemonė – areštas buvo teisėta. Į arešto sąlygas atsižvelgtina tik nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau šių sąlygų laikymasis nesuponuoja paties arešto taikymo teisėtumo.Teismas nepagrįstai neatsižvelgdamas į tikimybių pusiausvyros principą nurodė, kad ieškovo pateikti įrodymai dėl kelionės išlaidų neatitinka leistinumo reikalavimų. Jeigu teismas padarė išvadą, kad yra pažeista įrodymų sąsajumo taisyklė, tai jis privalėjo atsisakyti priimti įrodymus tada, kai jie buvo pateikti teismui su patikslintu ieškiniu.

Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad jam taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėtos. Išteisinamasis teismo nuosprendis savaime nepreziumuoja viso baudžiamojo proceso neteisėtumo, juolab kad pareigūnų veiksmų neteisėtumas nebuvo konstatuotas įstatymo nustatyta tvarka.Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Ž. A. paaiškinimai buvo baudžiamojoje byloje Nr. 1-978-29/2004, kurią, atsižvelgdamas į šalių prašymus, teismas prijungė prie nagrinėjamos bylos.Apeliantas nepagrįstai teigia, kad prokuroro neveikimas turėjo įtakos kardomosios priemonės paskyrimo teisėtumui.Patirta žala turi būti reali, ne menama, todėl teismas pagrįstai pripažino ieškovo pateiktus mokėjimo kvitus pavyzdžiais, o jo pateiktus išlaidų kurui apskaičiavimus nepagrįstais įrodymais. Priimdamas įrodymus teismas atlieka tik formalų jų patikrinimą, todėl atmestinas apelianto argumentas, kad pažeista pateikta įrodymų apie kelionės išlaidas sąsajumo taisyklė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.

Žalą, atasiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių taikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės (CK 6.272 str. 1 d.).

Ieškovui D. Š. 2004 m. rugsėjo 25 d. pareikštas kaltinimas padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu ieškovą pripažino kaltu, padariusį nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d., ir paskyrė bausmę - vienerius metus tris mėnesius laisvės atėmimo. Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 17 d. nuosprendį ir D. Š. išteisino.

Ikiteisminio tyrimo metu ir iki išteisinamojo nuosprendžio priėmimo D. Š. buvo taikomos šios kardomosios priemonės: 2004 m. kovo 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi skirtas suėmimas dviejų mėnesių laikotarpiui; 2004 m. gegužės 17 d. suėmimas pakeistas į namų areštą, 2004 m. gegužės 17 d. teismo nutartimi pakeistos namų arešto sąlygos ir namų areštas galiojo iki Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. buvo išteisintas, priėmimo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2004 m. kovo 19 d. D. Š. skyrė kardomąją priemonę suėmimą BPK 122 str. 1 d. 2 ir 3 punktų pagrindu, t. y. buvo realus pagrindas manyti, kad D. Š. būdamas laisvėje trukdys procesui ir kad gali daryti naujus nusikaltimus (Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudž. byla Nr. 1-978-29/2004, t. 2, b. l. 139-140). Šio procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisėtumas buvo tikrinamas instancine tvarka. Klaipėdos apygardos teismas 2004 m. balandžio 5 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį dėl D. Š. suėmimo paliko nepakeistą (Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudž. byla Nr. 1-978-29/2004, t. 2, b. l. 144-145). Civilinę bylą nagrinėjantis teismas iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria buvo konstatuotas suėmimo teisėtumas, turi padaryti atitinkamą išvadą. Teismas gali padaryti ir kitokią išvadą, nei buvo nuspręsta patikrinus procesinio veiksmo teisėtumą baudžiamojoje byloje instancine tvarka. Taigi, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad procesiniai veiksmai baudžiamojoje byloje – D. Š. sulaikymas ir suėmimas - buvo teisėti. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos išvada sutinka.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos normose, reglamentuojančiose asmens laisvės neliečiamybės garantijas, galimi laisvės ribojimo pagrindai ir tvarka yra siejami su teisingumo vykdymu baudžiamosiose bylose. Konstitucijos 20 str. pasakyta, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Asmeniui kardomosios priemonės skyrimą reglamentuoja įstatymas – Baudžiamojo proceso kodekso normos. Pagal BPK 121 str. skiriant kardomąsias priemones, asmens kaltumo padariusio nusikaltimą klausimas nesprendžiamas. Skiriant kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek reikia, norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Pakanka duomenų, kuriais remiantis būtų pagrindas įtarti asmenį nusikalstamos veikos padarymu. Yra atsižvelgiama į tikėtinumą, ar įtariamasis vengs tardymo ir teismo, trukdys nustatyti byloje tiesą, darys naujus nusikaltimus. Iš faktinių bylos aplinkybių seka, kad procesiniai sprendimai, kuriais ieškovui D. Š. buvo taikytos kardomosios priemonės, buvo paremti pagrįstu tikėtinumu, kad D. Š. , nepritaikius kardomųjų priemonių, gali trukdyti procesui arba daryti naujus nusikaltimus. Iš liudytojo Ž. A. parodymų baudžiamojoje byloje matyti, kad jis buvo nuvežtas pas D. Š. advokatą, kur surašė pareiškimą, kad neturi pretenzijų. Iš Ž. A. pareiškimo D. Š. advokatui O. Martinkui turinio taip pat matyti, kad jis nebeturi pretenzijų D. Š. , ir pareiškimą, pagal kurį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nori atsiimti (Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudž. byla Nr. 1-978-29/2004, t. 1, b. l. 21-22; t. 2, b. l. 138-142). Šios aplinkybės leido teismui, skyrusiam kardomąsias priemones, manyti, kad įtariamasis D. Š. , nepritaikius kardomųjų priemonių, turės galimybę susitikti su nukentėjusiuoju, liudytojais bei daryti spaudimą nukentėjusiajam ir trukdys nustatyti tiesą. D. Š. buvo teistas (8 metams laisvės atėmimo) ir turėjo neišnykusį teistumą už nusikalstamas veikas nuosavybei, nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. D. Š. kardomoji priemonė – suėmimas taikyta nuo 2004 m. kovo 19 d. D. Š. prašymus atlikti tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus prokuroras gavo 2004 m. balandžio 13 d., balandžio 19 d. ir gegužės 12 d., t. y. iki kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo. Tai reiškia, kad tuo metu, kai D. Š. buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, ikiteisminį tyrimą atliekančio prokuroro veiksmai - tenkinti ar netenkinti įtariamojo D. Š. prašymus, neturėjo esminės reikšmės sprendžiant D. Š. suėmimo klausimą. Juolab kai 2004 m. gegužės 28 d. prokuroras D. Š. pranešė apie teisminio tyrimo veiksmų atlikimą, kardomoji priemonė – suėmimas jam jau nebebuvo taikoma. BPK normos nenustato termino, per kurį turi būti patenkintas ar atmestas prašymas atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus (BPK 178 str.). Kaip ir nurodyta Generalinės prokuratūros 2005 m. balandžio 26 d. rašte Nr. 8.2.-993 (01), tai priklauso nuo tyrimo taktikos ir tik tiriant gali paaiškėti, kad nėra pagrindo atlikti prašomų tyrimo veiksmų. Tačiau prokuroras tokiu atveju turi priimti nutarimą atsisakyti atlikti tyrimo veiksmus (BPK 178 str. 2 d. 3 p.). Ta aplinkybė, kad prokuroras iki bylos perdavimo teismui nepriėmė nutarimo atsisakyti atlikti tyrimo veiksmus, vertintina sprendžiant neturtinės žalos dėl neteisėto nuteisimo atlyginimo D. Š. klausimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 12 d. nutartis yra priimta dėl BPK 92 str. reikalavimų pažeidimo. Tačiau ieškovas reikalavimo atlyginti žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo ir kardomųjų priemonių taikymo, nereiškė tuo pagrindu, kad buvo pažeista daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikymo tvarka, t. y. dėl BPK 92 str. pažeidimo.

Minėta, kad D. Š. namų areštas buvo taikomas ir laikotarpiu nuo tada,kai buvo priimtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 17 d. apkaltinamasis nuosprendis, iki 2005 m. gegužės 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio, kuriuo jis buvo išteisintas. Šiuo laikotarpiu kardomoji priemonė – namų areštas ieškovui D. Š. buvo taikyta neteisėtai, nes, patikrinus teismo nuosprendį instancine tvarka, jis buvo panaikintas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio 17 d. iki 2005 m. gegužės 23 d. kardomoji priemonė – namų areštas ieškovui D. Š. buvo neteisėta.

Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad neteisėtu nuteisimu ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, nustatė 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo dydį. Šią teismo sprendimo dalį ginčija atsakovas LR teisingumo ministerija. Teisingumo ministerija sutinka, kad neteisėtu nuteisimu ieškovui yra padaryta neturtinė žala, tačiau mano, kad žalos dydis turėtų būti 5 000 litų.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, 2004 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pripažinęs D. Š. kaltu ir paskyręs bausmę - vienerius metus 3 mėn. laisvės atėmimo, paliko galioti kardomąją priemonę – namų areštą iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Minėta, apkaltinamasis nuosprendis panaikintas, ieškovas išteisintas. Į apkaltinamojo nuosprendžio sudėtį įeina ir ieškovui skirta kardomoji priemonė. Apeliacinės instancijos teismas panaikino visą apkaltinamąjį nuosprendį, t. y. taip pat ir kardomąją priemonę – namų areštą. Pirmosios instancijos teismas 10 000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimą ieškovui priteisė dėl neteisėto nuteisimo, t. y. nuosprendis, kuriuo ieškovas buvo pripažintas kaltu, jam paskirta bausmė ir kardomoji priemonė, buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Tai reiškia, kad 10 000 litų neturtinė žala apima visas pasekmes, kurias sukėlė neteisėtas nuosprendis, t. y. ir pasekmės, kurias ieškovui sukėlė kardomoji priemonė, kurią teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, paliko galioti. Todėl dėl jau aptartų motyvų pripažinus, kad kardomoji priemonė – namų areštas nuo 2004 m. gruodžio 17 d. iki 2005 m. gegužės 23 d. ieškovui taikyta neteisėtai, papildomai neturtinė žala atlyginti už tai nepriteisiama. Taip pat netenkintinas Teisingumo ministerijos apeliacinis skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinimo iki 5 000 litų. Minėta, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu ieškovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu. Nustatant neturtinės žalos 10 000 litų atlyginimo dydį atsižvelgta tiek į pasekmes, kurias sukėlė neteisėtas nuosprendis dėl ieškovo pripažinimo kaltu, padarius nusikaltimą ir bausmės paskyrimo, bei į pasekmes, kurias sukėlė kardomoji priemonė. Tačiau apeliantas Teisingumo ministerija apeliacinį skundą grindžia ta aplinkybe, kad ieškovui už penkių mėnesių nuteisimą, kurio metu jam buvo taikytas namų areštas, priteisiama atlyginti žala turėtų būti mažesnė nei už tą patį laikotarpį priteistina atlyginti žala dėl neteisėto suėmimo, skaičiuojant po 2 000 litų už vieną neteisėto suėmimo mėnesį.

Valstybė atlygina turtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo (CK 6.272 str. 1 d., 3 d.). Ieškovas 2004 m. gruodžio 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį apskundė apeliacine tvarka. Klaipėdos apygardos teismo posėdžiuose ieškovas dalyvavo 4 kartus (2005 m. vasario 21, kovo 21, balandžio 18 ir gegužės 23 d.). Minėta, Klaipėdos apygardos teismas pripažino, kad ieškovas buvo neteisėtai nuteistas. Akivaizdu, kad ieškovas, važinėdamas iš Druskininkų į Klaipėdos apygardos teismą, turėjo kelionės išlaidų. Ši turtinė žala jam turi būti atlyginta (CK 6.272 str. 1 d., 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo pateikti mokėjimo už benziną kvitai neįrodo keliavimo automobiliu fakto. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovui atlygintinos kelionės išlaidos skaičiuojant maršrutinio autobuso Druskininkai-Klaipėda bilieto kaina. Bilieto kaina iš Druskininkų į Klaipėdą ir atgal yra 148 litai. Taigi dėl neteisėto nuteisimo ieškovui priteistina 592 litai (148 x 4 = 592) turtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Papildomai priteisti D. Š. iš Lietuvos valstybės 592 litus turtinei žalai atlyginti.