Tauragės apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui Audriui Garmui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 126 str. 4 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. birželio 14 d., apie 14 val. 00 min., K. B., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2.02 promilės). Parkavimosi vietoje automobiliu kliudė priekyje stovintį automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau jo neapgadino. Tuo savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-09-25 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą K. B. atžvilgiu nutraukė nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str.4 d., sudėties.

Klaipėdos apygardos teismas 2015-11-06 nutartimi panaikino Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-09-25 nutarimą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo.

K. B. apklaustas teisme kaltės nepripažino. Jis neneigė vairavęs automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatęs jį draugės V. S. namo kieme, tačiau neigė, kad automobilį vairavo neblaivus. Teigė, kad įvykio rytą buvo išgėręs 50 g brendžio ar viskio, tačiau vairuodamas automobilį jautėsi blaivus. Įvykio dieną jam buvo pakilęs kraujospūdis, jo veidas buvo raudonas, todėl moterims galėjo atrodyti, kad yra neblaivus. Atvažiavęs prie draugės, automobilį pastatė prie jos namo. Neužtraukė rankinio stabdžio, mašina pariedėjo, prisilietė prie stovinčio automobilio ir pradėjo kaukti jo signalizacija. Išbėgusi moteris ant jo šaukė, kad sudaužė automobilį, reikalavo 600 eurų. Jis pasiūlė jai 500 eurų. Kai nesutiko, nuėjo pas draugę į namus. Buvo susinervinęs, todėl po įvykio pas V. S. vartojo alkoholį. Vienu kartu išgėrė apie 100 gr. degtinės iš 0,7 talpos butelio, po to kartu su G. P. iš to paties butelio toliau vartojo alkoholį. Per 30 min. išgėrė apie 350 degtinės. Kai atvyko policijos pareigūnai, butelyje liko apie 100 gr. neišgertos degtinės. Neblaivumą pareigūnai jam nustatinėjo iš karto, nuo alkoholio vartojimo buvo praėję apie 2 minutės laiko. Jam buvo nustatytas 2,02 promilės girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Liudytoja V. V. parodė, kad 2015 m. birželio 14 d. atvažiavo automobiliu pas J. V. į namus, jį pasistatė po langais. Nuėjo į Jurgitos namus ir netrukus išgirdo, kad suveikė automobilio signalizacija. Per virtuvės langą pamatė, kad K. B. automobilis yra atsirėmęs į jos automobilį. Greitai išbėgusi į kiemą pamatė už vairo sėdintį K. B., kuris buvo girtas, jautė alkoholio kvapą. Jis vos išlipo iš automobilio, vos paėjo, nesiorientavo. Jai pasakius, kad įvažiavo į jos automobilį, sakė, kad nieko nežino, gynėsi, kad ne jis vairavo automobilį. Prašė nekviesti policijos, siūlė jai 600 eurų, po to nuėjo link laiptinės svyruodamas. Automobiliai apgadinti nebuvo, tačiau ji iškvietė policiją, nes vairuotojas buvo neblaivus (b. l. 40-41).

Liudytoja J. V. parodė, kad 2015 m. birželio 14 d. grįžo į namus su giminaite V. V., kuri mašiną pasistatė šalikelėje. Dar nespėjus nusiauti batų, suveikė automobilio signalizacija ir per langą pamatė, kad į automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Prie automobilio pirmiausia nuėjo V. V., netrukus atėjo ir ji. Matė, kad automobilio vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus. Jis sunkiai išlipo iš automobilio, jo akys buvo didelės, nieko negalėjo normaliai pasakyti, pats nelabai suprato, kas atsitiko. Mašinos iš įvykio vietos nepatraukė, iškvietė policiją (b. l. 39-40).

Analogiškas aplinkybes liudytojos V. V. ir J. V. nurodė ir apklaustos iš karto po įvykio (b. l. 9-10).

Liudytojas policijos pareigūnas Regimantas Staševičius parodė, kad 2015 m. birželio 14 d. iš bendrojo pagalbos centro gavo informaciją, kad Pagėgių mieste yra eismo įvykis, galimai neblaivus vairuotojas. Maždaug po 20 minučių atvyko į įvykio vietą, kur rado dvi moteris. Jos papasakojo apie įvykį, teigė, kad vairuotojas automobilį vairavo neblaivus. Paklausė jų, kur vairuotojas, parodė laiptinę. Pradarius laiptinės duris pamatė iš buto pirmame aukšte išeinantį K. B.. Nusivedė jį į tarnybinį automobilį, kur alkotesteriu nustatė vidutinį girtumo laipsnį. K. B. neblaivumas buvo tikrinamas apie 5 minutes, nes jis į alkotesterį pūtė iš kelių kartų, nesugebėjo tinkamai įpūsti, tolygiai kvėpuoti. K. B. neneigė, kad automobilį vairavo neblaivus, nurodė dalyvavęs šventėje, kur vartojo alkoholį. Apie tai, kad jis vartojo alkoholinius gėrimus po įvykio nei K. B. bei jo draugė V. S. nenurodė. Tai matyti iš garso įrašo, apie kurio darymą K. B. buvo įspėjęs. BMW automobilio savininkė apžiūrėjusi automobilį apgadinimų nerado, pretenzijų dėl to K. B. nereiškė.

Analogiškai įvykio aplinkybes liudytojas nurodė ir tarnybiniame pranešime (b. l. 3).

Liudytoja V. S. parodė, kad 2015-06-14 pas ją atvyko K. B., kuris jai atrodė blaivus. K. B. sakė, kad atsitrenkė į automobilį, jam buvo bloga, todėl ji patarė išgerti degtinės, kad viskas praeitų. Ji įpylė K. B. apie 100 gr. degtinės ir jis ją išgėrė. Vėliau K. B. likusią degtinę vartojo su jos kaimynu G. P.. Atvykus policijos pareigūnams matė, kad butelyje dar buvo likę degtinės.

Liudytojas G. P. parodė, kad 2015-06-14 parėjo iš sodo ir palei namą išgirdo triukšmą. Žmona pasakė, kad Kęstas padarė avariją. Atėjus pas kaimynę V. S. pamatė ant stalo stovintį atidarytą, nepilną 0,7 litro talpos „stumbrinės“ degtinės butelį. Jis gėrė degtinę kartu su K. B.. Pats išgėrė apie 250 gr. Butelyje liko apie 100 gr. degtinės. Jam atėjus K. B. neatrodė neblaivus. Su K. B. degtinę gėrė apie 1 val. laiko.

Liudytoja V. P. parodė, kad 2015-06-14, apie 14 val., kartu su vyru būdama namuose išgirdo mašinos signalizaciją. Pažiūrėję pro langą pamatė stovinčius automobilius ir K. B. kalbantį su automobilio savininke. Matė kaip K. B. įėjo į namą. Ar jis buvo girtas, negali pasakyti. Po to, vyras nuėjo pas kaimynę V. S., kur jis su K. B. gėrė alkoholį.

Iš įvykių suvestinių registro nustatyta, kad V. V. apie įvykį policijai pranešė 2015 m. birželio 14 d. 14 val. 00 min. Ji nurodė, kad jos automobilį BMW kliudė neblaivus Audi A6, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 2015 m. birželio 14 d. 14 val. 24 min. (b. l. 82-83).

Iš automobilio fotonuotraukų nustatyta, kad sustojimo vietoje AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė priekyje stovintį automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-13).

Iš alkotesterio Drager Alcotest 7510 duomenų nustatyta, kad 2015 m. birželio 14 d. 14 val. 38 min. K. B. nustatytas 2,02 promilės neblaivumas (b. l. 4). Iš patikros sertifikato nustatyta, kad alkotesteris buvo tinkamas naudoti (b. l. 17). Iš alkotesterio Drager Alcotest 7510 naudojimosi instrukcijos nustatyta, kad šiame prietaise yra aktyvuota burnoje užsilikusio alkoholio aptikimo funkcija, kuria prietaisas bet kuriuo metu aptinka burnoje užsilikusio (ne iš plaučių iškvėpto) alkoholio likučius ir nutraukia testą informuojant atitinkamu klaidos pranešimu.

Iš garso įrašo nustatyta, kad K. B. buvo įspėtas, kad daromas garso įrašas. Kalbėdamas apie įvykį K. B. nurodė, kad atvažiavo automobiliu būdamas girtas (b. l. 14).

Teismas ištyręs byloje esančių įrodymų visumą daro išvadą, kad K. B. 2015 m. birželio 14 d., apie 14 val. 00 min. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2.02 promilės).

K. B. neginčija, kad įvykio metu būtent jis vairavo automobilį, neginčija ir alkotesterio parodymų, tačiau tvirtina, kad neblaivumas atsirado, išgėrus alkoholio po įvykio. Tvirtino, kad automobilį vairavo būdamas blaivus, o po įvykio V. S. namuose iš pradžių vienas, vėliau su G. P. išgėrė apie 350 g. degtinės. Teigė, kad jo neblaivumą policijos pareigūnas patikrino praėjus 2 minutėms nuo paskutinio alkoholio vartojimo. Tačiau teismas netiki šiais K. B. parodymais, nes juos paneigia byloje esančių įrodymų visuma. Pažymėtina, kad šią gynybinę versiją, K. B. iškėlė tik bylą nagrinėjant teisme.

Iš liudytojos V. V. parodymų nustatyta, kad 2015-06-14, apie 14 val., suveikus jos automobilio signalizacijai tuoj pat atėjo prie mašinos, kur pamatė už vairo sėdintį K. B., kuris buvo neblaivus, jautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, jam išlipus iš automobilio, pastarasis vos paėjo, prašė nekviesti policijos, siūlė už tai 600 eurų. Liudytojos parodymus patvirtino ir J. V., kuri teigė, kad išėjusi iš buto taip pat matė K. B., jis buvo akivaizdžiai neblaivus, sunkiai išlipo iš automobilio, jo akys buvo didelės, nieko negalėjo normaliai pasakyti, pats nelabai suprato, kas atsitiko. Teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, nes jie yra nuoseklūs, išsamūs, vieni kitiems neprieštarauja. Iš rašytinių paaiškinimų bei liudytojo R.Staševičiaus parodymų nustatyta, kad analogiškus parodymus liudytojos davė ir iš karto po įvykio. Nors K. B. teigia, kad liudytojos galėjo apsirikti pamačiusios jį išraudusį dėl padidėjusio kraujo spaudimo, tačiau pažymėtina, kad liudytojos apie K. B. neblaivumą nustatė ne iš jo veido spalvos, o iš kitų anksčiau aptartų požymių. Nenustatyta, kad liudytojos turėtų suinteresuotumą K. B. be pagrindo patraukti administracinėn atsakomybės, nes ir pats nurodė, kad iki įvykio su liudytojomis nebuvo pažįstamas ir jokių konfliktų nėra turėjęs. Be to, liudytojų parodymus patvirtina ir kiti aptarti įrodymai. Įvykių suvestinių registras įrodo, kad V. V. apie įvykį policijai pranešė iš karto po įvykio, 2015 m. birželio 14 d. 14 val. 00 min. Pranešime nurodė, kad jos automobilį BMW kliudė neblaivus Audi A6, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Automobilių fotonuotraukos įrodo, kad AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė priekyje stovėjusį automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip ir nurodė savo pranešime V. V.. Liudytojas R.Staševičius patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą, namo laiptinėje rado K. B., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, patikrinęs jo neblaivumą nustatė vidutinį girtumo laipsnį. Šią aplinkybę patvirtina alkotesterio Drager Alcotest 7510 duomenys, iš kurių matyti, kad K. B. nustatytas 2,02 promilės neblaivumas. Nėra pagrindo netikėti alkotesterio parodymais, nes patikros sertifikatas įrodo, kad alkotesteris įvykio metu buvo tinkamas naudoti.

Iš alkotesterio kvito matyti, kad K. B. neblaivumas nustatytas 2015 m. birželio 14 d. 14 val. 38 min., tai yra, praėjus 38 minutėms nuo pranešimo apie įvykį. Liudytoja V. V. parodė, kad ji apie K. B. neblaivumą policijai pranešė iš karto po įvykio. Įvykių suvestinių registras įrodo, kad policijos pareigūnų ekipažas į įvykio vietą atvyko 2015-06-14, 14:24, tai yra, po 24 minučių nuo pranešimo gavimo. Šie įrodymai įrodo, kad K. B. V. S. bute buvo ne ilgiau 24 minutes, nes atvykus policijos ekipažui, tuoj pat buvo paprašytas išeiti į lauką. K. B. versiją, kad jis alkoholį vartojo po įvykio iki neblaivumo tikrinimo, paneigia alkotesterio Drager Alcotest 7510 naudojimo instrukcija, kuria nustatyta, kad tokiu atveju prietaisas būtų aptikęs burnoje užsilikusio (ne iš plaučių iškvėpto) alkoholio likučius ir būtų nutraukęs testą informuojant atitinkamu klaidos pranešimu. Liudytojo R.Staševičiaus parodymais nustatyta, kad tikrinant K. B. neblaivumą alkotesteris burnoje alkoholio likučių neaptiko, kas įrodo, kad K. B. prieš tikrinimą jo nebuvo vartojęs.

Atsižvelgiant į šią nustatytą aplinkybę bei į anksčiau aptartus liudytojų V. V. ir J. V. parodymus, kad K. B. atvažiavo automobiliu būdamas neblaivus, teismas netiki liudytojų V. S., G. P. bei V. P. parodymais, kad K. B. iki įvykio buvo blaivus, o alkoholį vartojo po įvykio V. S. bute. Šiuos minėtų liudytojų parodymus teismas vertina kritiškai. Nustatyta, kad V. S. yra K. B. draugė, o sutuoktiniai G. ir V. P., jos kaimynai ir K. B. pažįstami. Yra pagrindas manyti, kad šie liudytojai yra suinteresuoti, kad K. B. išvengtų administracinės atsakomybės už vairavimą neblaiviam, todėl teisme davė jam palankius parodymus. Pažymėtina, kad šių liudytojų parodymai nėra nuoseklūs, prieštarauja vieni kitiems ir byloje aptartiems įrodymams. Iš garso įrašo nustatyta, kad V. S. iš karto po įvykio ne tik, kad nenurodė policijos pareigūnams, kad K. B. pas ją vartojo alkoholį, bet, priešingai, teigė, kad K. B. automobilį vairavo neblaivus ir ragino K. B. prisipažinti. 2015-09-16 apklausta teisme V. S. tvirtino, kad G. P. atėjus pas ją į namus, K. B. pasiūlė jam išgerti, pats pasiėmė butelį iš šaldytuvo, jį atsidarė ir abu gėrė. Apklausta papildomai 2016-01-06 teismo posėdyje jau teigė, kad pati pasiūlė K. B. išgerti, padavė jam butelį degtinės, įpylė puse stiklinės. Liudytojas G. P. apklaustas teisme 2015-09-16 parodė, kad grįžęs iš sodo, atėjo pas kaimynę V. S. pasikalbėti dėl įvykio su K. B., pats pasiūlė jam išgerti ir abu išgėrė visą butelį degtinės. 2016-01-06 teismo posėdyje liudytojas jau teigė, kad užėjęs pas kaimynę pamatė ant stalo stovintį nugertą stumbrinės degtinės butelį ir jį kartu su K. B. gėrė, tačiau viso neišgėrė. Taip pat skiriasi dėl esminių aplinkybių ir liudytojų Pavilionių parodymai. V. P. teigė, kad pradėjus kaukti automobilio signalizacijai, ji kartu su vyru G. P. buvo namuose ir vyras tuoj pat nuėjo pas kaimynę V. S.. G. P. teigė, kad jam grįžus iš sodo, žmona pasakė, kad K. B. padarė avariją ir nuėjo pas jį pasikalbėti. Dėl alkoholio vartojimo V. S. bute prieštaringai aiškino ir K. B.. 2015-09-16 teismo posėdžio metu teigė, kad po įvykio nuėjus pas V. S., bute buvo G. P. su kuriuo išgėrė butelį degtinės. Apklaustas 2016-01-06 teismo posėdyje jau tvirtino, kad po įvykio atėjo pas draugę V. S. į butą, kur ji pasiūlė išgerti alkoholio ir išgėrė puse stiklinės degtinės, po to atėjo G. P. ir abu toliau gėrė, tačiau viso butelio neišgėrė.

Atsižvelgiant į aptartus K. B., liudytojų V. S., G. P., V. P. nenuoseklius, prieštaringus parodymus, į nustatytą aplinkybę, kad tikrinimo metu alkotesteris K. B. burnoje alkoholio likučių neaptiko, teismas daro išvadą, kad K. B. po įvykio V. S. bute alkoholio nevartojo, jis alkoholį vartojo iki įvykio, kas patvirtina, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus. Ir nors paskyrus teismo medicinos (neblaivumo nustatymo) ekspertizę (b. l. 119-121), valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertai neatsakė į teismo užduotą klausimą, ar K. B. 2015-06-14, 14 val. 38 min., nustatytas 2,02 neblaivumas galėjo atsirasti jam suvartojus apie 350 g degtinės, tačiau tai nepaneigia nustatytos aplinkybės, kad 2015-06-14, 14 val. K. B. automobilį vairavo būdamas neblaivus. Ekspertai rašte (b.l. 124) nurodė, kad negali atsakyti į teismo užduotą klausimą, nes po įvykio nebuvo tirtas K. B. kraujas, o apskaičiuoti alkoholio kiekio koncentracijos pokyčių iškvėptame ore, tiriant alkotesteriu, nėra patikimų metodikų. Nurodė, kad alkoholio koncentracija iškvėptame ore ir kraujyje gali skirtis, nes tiriamos skirtingos organizmo terpės (iškvėptas oras ir kraujas). Tuo pagrindu atmestini kaip nepagrįsti K. B. atstovo pateikti virtualaus alkotesterio parodymai (b.l. 132).

Pažymėtina, kad K. B. iš karto po įvykio ir pats prisipažino vairavęs automobilį būdamas neblaivus, tai patvirtina liudytojo R. Staševičiaus parodymai bei garso įrašas. Be to, ir 2016-01-06 teismo posėdžio metu K. B. teigė, kad 2015-06-14 ryte vartojo alkoholinius gėrimus – viskį ar brendį.

Atmestinas K. B. atstovo prašymas nesiremti byloje esančiu garso įrašu kaip įrodymu, nurodant, kad jis gautas neteisėtu būdu. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2013 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-554 patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijų 20.9. punkte numatyta, kad policijos patruliui <...> visais atvejais, kai tarnybiniame automobilyje bendraujama su asmeniu, automobilyje įmontuota stacionari vaizdo ir garso įrašymo įranga turi būti įjungta, o kai tokios įrangos nėra, policijos patrulis privalo pasinaudoti turimomis inventorinėmis techninėmis vaizdo ir (arba) garso įrašymo priemonėmis, kad pokalbis su asmeniu būtų įrašytas. Esant techninėms galimybėms, vaizdo ir (arba) garso įrašymo įranga tarnybiniame automobilyje turi būti įjungta nuolat. Naudojant vaizdo ir (arba) garso įrašymo įrangą, asmenį reikia įspėti apie tai ir informuoti, kad viskas, ką jis pasakys, gali būti panaudota nagrinėjant administracinę bylą ar atliekant ikiteisminį tyrimą.

R. Staševičiaus parodymais nustatyta, kad jis įspėjo K. B. apie daromą garso įrašą, ką patvirtina ir garso įrašas. Nors policijos pareigūnas įspėdamas apie daromą garso įrašą, neinformavo K. B., kad viskas, ką jis pasakys, gali būti panaudota nagrinėjant bylą, tačiau vien dėl šios aplinkybės, nėra pagrindo teigti, kad įrašas buvo gautas neteisėtu būdu, nes esminę reikšmę turi aplinkybė, kad pareigūnas informavo K. B. apie daromą garso įrašą, dėl ko jis turėjo suprasti, kad įrašas gali būti panaudotas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą.

Taigi, byloje yra įrodyta, kad K. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama, kad K. B. veikoje atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau praeityje du kartus yra baustas už vairavimą neblaiviam (b. l. 18-20). K. B. skirtina didesnė nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda, tai yra 650 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str., 27 str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

Pripažinti kaltu K. B., padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. ir jam paskirti 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea B. F.Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis – ROIK: 07-15-9369373.

Nutarimas dėl specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vykdomas nuo nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.