Kauno apygardos teismo nutartis

2018-03-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-297-238/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-28
Bylos Nr.
1A-297-238/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
K. F., N. Ž., J. B., M. G.
Kaltinamasis
R. S.
Advokatai
Vladislovas Mikša, Romas Aikevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-297-238/2018Teisminio proceso Nr. 1-10-0-00006-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,

sekretoriaujant Viktorijai Akelienei,dalyvaujant prokurorei Genovaitei Ročienei,

nuteistajam K. F., jo gynėjui advokatui Vladislovui Mikšai, nuteistojo N. Ž. gynėjui advokatui Romui Aikevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. F. ir N. Ž. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. F. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 5 (penkiems) mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

N. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 straipsniu, prie Tauragės rajono apylinkės 2016 m. spalio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės neatliktos dalies (6 mėnesiai 17 dienų) pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Dėl nuteistųjų J. B., M. G. ir išteisintojo R. S. apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

K. F. ir N. Ž. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad atlikdami laisvės atėmimo bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose, esančiuose Technikos g. 34, Kaune, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje su J. B., M. G. ir asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į kitą bylą, 2016 m. lapkričio 19 d., laikotarpiu nuo 20.32.57 val. iki 20.33.55 val., paprastosios grupės poilsio kambaryje tyčia bendrais veiksmais prieš nukentėjusįjį M. K. panaudojo fizinį smurtą, suduodami smūgius į įvairias kūno vietas ir taip bendrais veiksmais ne mažiau kaip dėl penkiolikos (ar daugiau) trauminių poveikių padarydami M. K. kraujosruvą pakaušio kairėje, kraujosruvą viršugalvio priekinėje dalyje dešinėje, kraujosruvą kairės ausies, kraujosruvą kaktos kairėje ties riba su smilkiniu, kraujosruvą galvos kairėje skruostikaulio projekcijoje, kraujosruvą kaktos kairėje, pereinančią į nosies pamato sritį, kraujosruvą nosies pamato, nugarėlės srityje, nosies kaulų lūžį, kraujosruvą kairės akies vokuose, žaizdą kairės akies viršutinio voko išorinėje dalyje, kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą dešinio žando srityje, kraujosruvą kairio žando srityje ties riba su smakru, kraujosruvą apatinės lūpos dešinėje, kraujosruvą nugaros dešinėje apatinėje dalyje, kraujosruvą dešinio dilbio priekiniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, kraujosruvą dešinio dilbio priekiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, nubrozdinimą kairės alkūnės srityje, nubrozdinimą kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.Nuteistasis K. F. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.Skunde nurodo, kad jis nedalyvavo padarant nusikalstamą veiką ir byloje nėra pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Neneigia, kad buvo patalpoje, kurioje vyko konfliktas, ir nors buvo tamsu, tačiau suprato, kad kažkas mušasi. Į konfliktą nesikišo ir laukė, kol viskas nurims, ir išėjo iš patalpos. Teismas be pagrindo rėmėsi melagingais R. S. parodymais, kadangi juos paneigia filmuota medžiaga, taip pat be pagrindo rėmėsi ir liudytojo R. V. parodymais apie tai, kad jis per prižiūrėtojo kambario langus matė jį esantį patalpoje, kadangi tie langai buvo tamsinti ir jis negalėjo to matyti. Skunde taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog pats nukentėjusysis M. K. negalėjo patvirtinti, kad jis (K. F.) jį mušė, taip pat nenurodė, kad įvykio vietoje būtų jį matęs. Nuteistasis N. Ž. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.Skunde nurodo, kad jis nedalyvavo padarant nusikalstamą veiką, o teisme ištirti įrodymai nepatvirtina jo kaltės. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai nurodė, kad prieš nukentėjusįjį smurto nevartojo, o ir pats nukentėjusysis teisme patvirtino, kad jo nosis galėjo lūžti nuo M. G. smūgio. Jo kaltės taip pat nepatvirtina ir vaizdinė medžiaga. Teisme apklausti liudytojai nurodė, kad paties įvykio nematė, todėl jis yra nekaltas ir turi būti išteisintas. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis K. F. ir jo gynėjas advokatas Vladislovas Mikša prašė nuteistojo K. F. apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo N. Ž. gynėjas advokatas Romas Aikevičius prašė nuteistojo N. Ž. apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė Genovaitė Ročienė prašė nuteistųjų K. F. ir N. Ž. apeliacinius skundus atmesti.Nuteistųjų K. F. ir N. Ž. apeliaciniai skundai atmetami.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino K. F. ir N. Ž. kaltais padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė nuteistiesiems pritaikyti tinkamai.BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo K. F. apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, kadangi byloje yra pakankamai jo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo patvirtinančių įrodymų. Nuteistojo versiją, kad į konfliktą jis nesikišo ir laukė, kol viskas nurims, paneigia liudytojo R. V. parodymai apie tai, kad jis matė, kaip K. F. ir kiti nuteistieji mušė nukentėjusįjį M. K.. Liudytojas taip pat nurodė, kad K. F. gyrėsi apie tai, jog šokinėjo nukentėjusiajam ant nugaros ir taip jį sužalojo (t. 1, b. l. 80, 81). Visus šiuos ikiteisminio tyrimo duotus parodymus liudytojas R. V. patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ir papildomai nurodė, jog yra įsitikinęs, kad K. F. ten buvo, kadangi budinčio langas nebuvo tamsintas, jis pro jį matė. Liudytojas I. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 85, 86) apie tai, kad į poilsio kambarį įėjo ir M. K. mušė ir K. F.. Apeliacinio skundo argumentas, kad pats nukentėjusysis M. K. negalėjo patvirtinti, kad jis (K. F.) jį mušė, taip pat atmestinas, kadangi vien ši aplinkybė nepaneigia nuteistojo kaltės. Nukentėjusysis M. K., kaip buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo, buvo mušamas mažiausiai penkių asmenų, specialisto išvadoje nurodyta, kad jo sužalojimai galėjo būti padaryti dėl penkiolikos (ar daugiau) trauminių poveikių, taigi tokioje situacijoje asmuo ne tik kad patiria didelį fizinį skausmą, tačiau ir stresą, jam gali būti sunku orientuotis aplinkoje, ir vien tai, kad jis negalėjo atpažinti K. F. kaip prieš jį smurtavusio asmens, savaime šio fakto nepaneigia. Nuteistojo K. F. kaltę visiškai patvirtina tiek jį smurtaujant mačiusio liudytojo R. V. parodymai, tiek ir liudytojo I. K. parodymai.Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo N. Ž. apeliacinio skundo argumentai taip pat nepagrįsti, todėl atmestini. Nukentėjusysis M. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose nurodė, jog nuteistieji, kurių veidų nematė, tačiau tarp jų tikrai buvo ir nuteistasis N. Ž., jį rankomis ir kojomis mušė per galvą, nugarą, rankas, kojas, kai buvo nugriuvęs ant suolo. Jam sudavė ne mažiau kaip 20 smūgių į galvą ir 20 smūgių į šonus ir nugarą. Apelianto argumentas, kad nukentėjusiojo nosis galėjo lūžti nuo M. G. smūgio, jo kaltės dalyvavus padarant jam inkriminuotą nusikaltimą taip pat nepaneigia. Nors nuteistasis ir nesudavė smūgio, lėmusio nukentėjusiajam padaryto sužalojimo mastą, tačiau jis kartu su kitais asmenimis smurtavo prieš nukentėjusįjį ir savo konkliudentiniais veiksmais išreiškė pritarimą tokiems veiksmas, t. y. dalyvavo bendroje nusikalstamoje veikoje. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, nuteistieji suprato savo veikimo pavojingumą ir neišvengiamą pavojingų padarinių atsiradimą, buvo jiems abejingi, konkliudentiniais veiksmais siekė realizuoti bendrą nusikalstamą ketinimą, todėl jų visų veika teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas pagal faktiškai atsiradusius padarinius – nesunkų nukentėjusiojo M. K. sveikatos sutrikdymą. Nesutiktina ir su apelianto argumentu, kad teisme apklausti liudytojai nurodė, kad paties įvykio nematė, kadangi N. Ž. smurtaujant prieš nukentėjusįjį M. K. matė tiek liudytojas R. V., tiek ir liudytojas I. K.. Aukštesniojo teismo nuomone, iš nukentėjusiojo M. K., liudytojų R. V., I. K. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, negalima daryti išvados, kad jų parodymai yra prieštaringi ir neobjektyvūs. Nėra jokio pagrindo manyti, kad šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi ir tikslingai siekia apkalbėti nuteistuosius nebūtos nusikalstamos veikos padarymu. Šiuo konkrečiu atveju liudytojai viso proceso metu vienodai ir nuosekliai teigė, kad N. Ž. ir K. F. smurtavo prieš nukentėjusįjį M. K.. Nukentėjusiojo parodymus apie jam padarytus sužalojimus jo nurodytomis aplinkybėmis patvirtina liudytojų parodymai, specialisto išvada, todėl teismas neturi jokio pagrindo šiais parodymais netikėti.Aukštesniojo teismo nuomone, šie byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, jog K. F. ir N. Ž. atlikdami laisvės atėmimo bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose, esančiuose Technikos g. 34, Kaune, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje su J. B., M. G. ir asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į kitą bylą, 2016 m. lapkričio 19 d., laikotarpiu nuo 20.32.57 val. iki 20.33.55 val., paprastosios grupės poilsio kambaryje tyčia bendrais veiksmais prieš nukentėjusįjį M. K. panaudojo fizinį smurtą, suduodami smūgius į įvairias kūno vietas ir taip bendrais veiksmais ne mažiau kaip dėl penkiolikos (ar daugiau) trauminių poveikių nesunkiai sutrikdė M. K. sveikatą, todėl jų veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota teisingai.Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas K. F. ir N. Ž. pritaikytas tinkamai, nuteistiesiems paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų. Todėl nuteistųjų K. F. ir N. Ž. apeliaciniai skundai atmetami, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų K. F. ir N. Ž. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanguolė ŠiugždinytėAlgerdas Urbšys