Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

K. V. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino visiškai, ir teisiamajame posėdyje parodė, kad sutinkantis duoti parodymus. Gyvenantis su nukentėjusiąja 8 su virš metų. Bendrų vaikų neturintys. (duomenys neskelbtini), dviese. Ten jo mirusių tėvų butas, A atėjusi pas jį kaip sugyventinė. Ji su savo vyru išsiskyrusi, neturi savo nuosavo būsto gyventi. Stovintis darbo biržoje, o dabar įsidarbinsiąs lentpjūvėje, reikia tik medicininę apžiūrą praeiti. Dirbti galintis, sveikatos problemų neturintis. Nukentėjusioji darbinga, šauni moteris viską daro. Konfliktų tarp jų būna, nes alkoholis kaltas. Ne tai, kad mėgstantis išgerti, bet po darbo alaus visada išgeriantis, prie stipresnių nepereinantis. Būna su sugyventine išgeriantis. Ji daugiau šampaną ir degtinę gerią, alaus niekada negeria. Alų geriantis skardinėse, 5 laipsnių stiprumo. Mažai pajėgiantis išgerti. Anksčiau teistas, kartais neblaivus, kartais blaivus būdavęs. Už smurtą prieš sugyventinę teistas. Dėl telefono vagystės šiandien reikia būti policijos komisariate, įtarimas nepareikštas. Kiek žinantis įtarimo nereikš. R. V. pažįstantis puikiai, ji gyveno su jo a. a. broliu V, su ja puikūs santykiai. Tuo metu irgi buvo geri santykiai, ir su sugyventine puikai sutaręs, kol nepradėjo gerti. Kai sugyventinė pergeria, ji agresyvi būna, tada stengiasi išeiti iš namų. Yra buvę, kad ir lauke miegojęs po 2-4 paras, būna ir patį apdrasko. Žinantis kuo kaltinamas. V. ir jo sugyventinė gėrė jau kokią savaitę laiko, ir iš vakaro gėrė. Jis negėręs, nes į darbą ėjęs. Negėręs nei iš vakaro, nei savaitę su jomis. Pas žmogų malkas kapojęs, ten buvo apie 20 metrų su viršumi malkų. Vasario 26 d. ryte išėjęs į darbą, kokią 9 val. gal, o sugyventinė tuo metu dar buvo lovoje. Iki darbo 2 km. Grįžęs pietauti, parėjęs namo ir radęs su kaimyne geriančias. Valandos negalintis tiksliai pasakyti, grįžęs pietų metui namo su dviračiu. Gėrė pas juos - yra virtuvė ir 2 kambariai, jos gėrė didesniame kambaryje, svetainėje, kur televizorius buvo. Kiek matęs, ant žemės buvo 3 degtinės ir rodos 2 šampano buteliai. Kai atėjęs, buvo pradėję 3 butelį degtinės gerti. Atėjęs ir aprėkęs, balsą pakėlęs, keikęsis, priekaištavęs, kad geria. Sakęs, kad jis į darbą, o ji su kaimyne laka. Nuėjęs į mažą kambarį pagulėti, pailsėti kokiam pusvalandžiui. Atsikėlęs, jos toliau girtavo. Jo draugė D. sakė - nueik dar alaus joms nupirksi. Sakęs nepirks, užtenka. Dar kambarį buvęs, sakęs - aš einu nusiperku rūkyti ir einu toliau į darbą. D.koridoriuje jį pasivijo, sakė žinanti, kad turintis pinigų, sakė nueiti nupirkti. Jis ją ranka patraukęs, kad netrukdytų eiti per duris, ir išėjęs. Ji savo pinigus jau pragėrus gal buvo. Kai užsidirbantis pinigus, paduodantis juos sugyventinei, pasiliekantis sau rūkalams ir viskas. Gal iš jo uždirbtų pinigų gėrė. Užsidirbantis po 40-50 eurų į dieną. V. nekeikęs ir nevijęs. Neatiminėjęs gėrimo, po to pykčių būna. Kai atėjęs pietauti, dar lyg turėjo pusę butelio degtinės. Jam išgerti nesiūlė. Po to, po darbo grįždamas, nusipirkęs ir išgėręs. Nežinojęs, kad jam policija iškviesta buvo. Jis nepabėgęs nuo policijos, o išėjęs toliau dirbti. Kai baigėsi rūkalai, ėjęs nusipirkti ir pareigūnai pasiėmė einant link parduotuvės. Pasiklausė, ar jis D. V., ir sulaikė dėl smurto artimoje aplinkoje. Išvežė į Vilkaviškį, paskui etapavo į Marijampolę, nes įpūtęs 1 su viršum promilę. Paleido ryte, po 11 val. kažkur. Pareigūnai sakė, kad buvo nuvažiavę pas nukentėjusią. Per pietus kai grįžęs, nebuvo išgėręs. Namo grįžęs po apklausos, kai parvežė pareigūnai, apie 12 val.. Nukentėjusioji buvo girta kai grįžęs. Grįžęs persirengęs ir išėjęs, nenorėjęs turėti konflikto su ja. Radęs grįžęs po apklausos stipriai neblaivią, galėjo 3 promiles įpūsti tikrai. Su kaimyne po įvykio kitą dieną gėrė. Jokių smūgių jai nesudavęs, tik ranka patraukęs nuo kelio. Nežinantis, kodėl buvo kviesta policija, kas joms susisuko, balti arkliai ar kas. Jau ten ne jos šnekėjo, o alkoholis. Kaip galima žmogų apklausti, jei įpučia 4 promiles. Nemušęs, vengiantis jos išgėrusios. Kai išgeria ji labai agresyvi pasidaro, prikišą buvusį gyvenimą. Ne kartą lauke miegojęs. Ta žymė ant veido atsirado kai kirto malkas ir gavo pagaliu per galvą, seniai jau tas buvo. O mėlynė ant šono lyg pažaliavus jau buvo, plovė grindis, paslydo koją ir trenkėsi į stalo kampą. Šitą tikslai atsimenantis, negirtas buvęs. Aprėkęs jas, tai tiksliai buvo. Aišku, kad melagingai iškvietė policiją, girtos jos vengiantis. Nesmurtavęs, patraukęs tik nuo durų ranka ir ji atsisėdo ant lovos. K. V. taip paaiškino, nežinantis. Negėręs su jomis. Net per liudijimą V. sakė, kad negėręs su jomis. Nežinantis, ar tas asmuo, pas kurį malkas skaldęs, gali patvirtinti, kad buvęs blaivus, nežinantis jo nei vardo, nei pavardės, jis iš kito kaimo. Išgėręs po darbo, baigus malkas kapoti. Dar kapojo malkas jo vaikas gal, nepažįstantis jo. Iki įvykio, tą savaitę jos gėrė. Konflikto nebuvo tą savaitę, kol jos gėrė. Gerti pradėdavo nuo 10 val. Įvykio dieną jos gėrė gal nuo 10 val., nežinantis nuo kada pradėjo gerti. Sakantis teisingus parodymus dabar. Teismui pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus įtariamojo ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 99), - ten valdiškas butas, ne jo. Sutarties nėra sudaręs, ten socialinis būstas. Ne su jomis gėręs, o su kaimynu, su kaimynu prieš darbą išgėręs ryte. Gėręs su liudininkės sugyventiniu J., išgėręs 1 skardinę alaus. Su jomis negėręs. Įtariamojo apklausos protokolo neskaitęs, bet pasirašęs. Nežinantis, kodėl užrašyta, kad gėręs su nukentėjusia, jis su ja negėręs. Nežinantis kiek kartų teistas, daugiau nei 3 kartus. Dėl smurto aplinkoje teistas 1 kartą, smurtavęs prieš sugyventinę, gavęs 8 mėn. lygtinai. Jokių įpareigojimų nebuvo taikyta. Teistas buvęs dėl smurto prieš sugyventinę, bet ir vėl kartu gyvenantys, ir gyvensią toliau. Dabar nukentėjusioji negeria. Ryte išgėręs 4,5 stiprumo vieną skardinę alaus. 12 val. kai grįžęs pietų, buvęs blaivus. Savo kaltę dėl smurto prieš sugyventinę, kai buvo nuteistas, tada pripažinęs. Kai išgeria nukentėjusioji, jis nesuvaldantis jos, ji kviečia jam policiją ir kaltina, kad prieš ją smurtaujantis. 2 ar 3 kartai buvo kai skambino ir nepasitvirtino smurtas artimoje aplinkoje. Tie atvejai buvo seniai, kai skambino ir nepasitvirtino. Buvo nutraukta todėl, kad nepasitvirtino, nes nukentėjusioji melavo. Nežinantis kada tas buvo, turi būti parašyta. Šildantys namus malkomis. Nutraukti ikiteisminiai tyrimai 2021 m. galėjo iš esmės būti, kad buvo melagingi pranešimai dėl smurto. Nelabai pamenantis tuos atvejus. Jei pripažintų kaltu turėtų iš ko sumokėti advokato išlaidas, sutinkantis sumokėti.

Liudytoja G. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamojo nepažįstanti, tačiau darbo metu yra apsilankiusi pas šiuos asmenis keletą kartų. Nežinanti apie kurį atvejį konkrečiai byla. Kada paskutinį kartą buvusi pas kaltinamąjį ir nukentėjusią nepamenanti, prieš pusmetį gal. P. buvusi, mėnesio nepamenanti, nepamenanti ar vasario mėnuo galėjo būti. Tuo metu dirbusi reagavimo skyriuje Vilkaviškyje, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate reagavimo skyriuje tyrėja. Su ja dirbo vyr. patrulis K. A., iš to pačio skyriaus. Kartu dirbantys. Buvo ten nuvykę dėl smurto artimoje aplinkoje. Nenorinti sumeluoti, bet smurtavo sugyventinis prieš savo sugyventinę. Smurto žymių nesimatė. Nepamenanti, ar mačiusi smurto žymių, jau seniai buvo. Nukentėjusioji rodė kažką, ką nepamenanti, jau seniai buvo. Asmens apžiūra buvo, bet ką nustačiusi tikslai negalinti pasakyti, nepamenanti. Reiktų vadovautis tuo ką užpildžiusi. Apžiūra atlikta tą pačią dieną, iš karto po įvykio. Pamenanti, kad abu asmenys buvo neblaivūs. Kartu buvo liudytoja, dar viena moteris su nukentėjusiąja, ir jos abi sakė, kad sugyventinis smurtavo, buvo smurto atvejis. Nepamenanti, ar buvo kaltinamasis tuo metu. Apžiūrą atlikusi ji. Teismui pagarsinus apžiūros protokolą, - užfiksavusi tai ką mačiusi. Nepamenanti, ar mėlynė šviežia buvo. Mėlynė yra melsvos spalvos, o sumušimas rausvos spalvos būtų. Tuo atveju kaip buvo negalinti pasakyti, nepamenanti. Rausvos spalvos yra nesenai įvykęs sumušimas. Ji nepamenanti ką mačiusi, ką parašiusi, tuo reiktų vadovautis. Neatsimenanti, ar mėlynė šviežia atrodė. Padariusi nuotraukas. Rodydama nukentėjusioji sakė, kad buvo suduotas smūgis į šoną, tiksliai dabar negalinti pasakyti į kurį, nes nepamenanti, ir veidą susimušė. Ant veido nieko nesimatė, o ant šono buvo matoma mėlynė. Neblaivumą patikrinę abiejų. Iš karto neapklausę, nes buvo stipriai neblaivios. Aplinkoje orientavosi, tačiau abi buvo stipriai neblaivios. Tiek išoriškai pasireiškė neblaivumas, taip pat negalėjo konkrečiai nurodyti aplinkybių, todėl iš karto neapklaususi. Mananti pati rytdieną su tuo pačiu kolega atvykę apklausti. Mananti, kad atvykę ryte apklausti, tiksliai negalinti pasakyti. Ryte jau galėjo aplinkybes papasakoti. Įspėję, kad ryte atvažiuosią apklausti nukentėjusią ir liudytoją, visada įspėjantys. Tą pačią dieną, kada įvyko smurtas artimoje aplinkoje, negalėję apklausti nei liudytojos, nei nukentėjusios, tačiau iš ryto apklausę abi. Dažniausiai, jeigu eina kontaktuoti su žmogumi, apklausiantys iš karto. Pas juos tokia praktika, kad ryte apklausti žmogų, kad nedelsti nuvažiuoti ir apklausti. Apklausęs tarnybiniame automobilyje, autobusiuke. Apklausa būna autobuso gale, ten yra staliukas, vietos atsisėsti. Ten atsisėdanti ir rašanti. Apklausiami asmenys sėdėjo ten pat. Automobilio durys buvo uždarytos. Nepamenanti, ar jutusi alkoholio kvapą. Prieš apklausą neblaivumo netikrinę, nes ryte vizualiai atrodė pakankamai blaivi, kad galėtų nurodyti įvykio aplinkybes. Neblaivumo netikrinusi alkotesteriu, tačiau konkrečiai nurodė aplinkybes, todėl apklaususi. Nuosekliai dėstė mintis, konkrečiai viską nurodė, todėl apklaususi. Atrodė tikrai blaivesnė nei vakar. Nepamenanti, ar trenkė alkoholiu. Tikriausiai sugebėjusi per 13 min. apklausti, nepamenanti, ar apklaususi per tiek laiko. Apklausos pradžios laikas užsifiksuoja automatiškai, kai pradedi apklausą, kai pradedi rašyti. Datą rašantys ir įmeta laiką automatiškai. Tai jei būni pasiruošęs klausimus asmeniui, tai galima apklausti per tokį laiką. Klausimų iš anksto nebuvo pasiruošusi, jau automatiškai jai jie gaunasi. Yra galimybė susirašyti iš anksto klausimus, bet ji taip nedarant, yra įpratusi pakankamai greitai rašyti. Pirmas laikas užsifiksuoja, kada pradedi daryti apklausą, o antras laikas, kada pabaigi apklausą. Jei ryšio negaudo kaimiškose vietovėse, tai būna laiko paklaida. Nepamenanti, dėl ko čia toks laikas užfiksuotas. Turintys prisijungti prie sistemos internetu, taip paprastai nerašantys. Nepamenanti, kiek truko apklausa. Paskui tik duodantys skaityti, kai baigiantys apklausą. Atspausdinantys apklausą. Tas kalkinis atspausdintas, laikas būna užfiksuotas, tačiau apklausa nepasirašyta. Asmuo perskaito, bet neįeina tas laikas. Visais atvejais duodu asmeniui paskaityti apklausą. Šiuo atveju nepamenanti, ar asmeniui ji perkaičiusi, ar jis pati skaitė. Su apklausa susipažino ir pasirašė, tą tikrai pamenanti. Protokolą pasirašantys arba elektroniniu būdu, arba asmens parašu. Pasirašyta šita apklausa elektroniniu būdu. Pirma duodi asmeniui pasirašyti, o po to pasirašai pati. Jei pats pasirašai, jeigu asmeniui kažkas nepatinka, jau negali koreguoti. Galėjo sistema laiką nurodyti neteisingai. Jei parašai apklausą, būna laikas, tačiau duodi asmeniui perskaityti, jam kažkas netinka ir pakoreguoji, tai automatiškai ir tampa laikas netikslus. Liudytoją irgi ji apklausinėjusi vėliau, nukentėjusios nebuvo šalia. Nukentėjusioji nepamenanti, ar viską rišliai pasakojo. Nukentėjusioji nepamenanti, ar kuo skundėsi apklausos metu, apklausoje gal yra ką paminėjusi, bet dabar nepamenanti. Liudytojos blaivumo netikrinusi prieš apklausą. Jei apklaususi, mananti abejonių nekilo, kad ji gali būti neblaivi. Liudytoja protokolą perskaitė. Apklausa automobilyje ar filmuojama nežinanti, negalinti pasakyti ar garso įrašas daromas. Filmuoja, kai veikia variklis, nepamenanti, ar automobilis buvo užkurtas. Nežinanti kiek laiko saugoma medžiaga. Nepamenanti, ar apklausą atlikusi, įsijungusi Bodycam. Liudytojos kalbos rišlumo negalinti pasakyti. Apklausų nei liudytojos, nei nukentėjusios nepamenanti, reiktų vadovautis tuo ką parašiusi. Kai asmuo perskaito, pasirašai ir automatiškai metaduomenys pasidaro. Matomai, kad įkėlusi liudytojos apklausą, tada kai įkeli apklausą pasirašai. Nežinanti, kodėl metaduomenys uždėti apklausos metu, gal ryšio nebuvo. Negalinti pasakyti, kodėl ten tokios aplinkybės su metaduomenimis. Tvirtinanti, kad iš anksto nebuvo pasirašiusi apklausų. Yra tam tikri klausimai apklausų, kuriuos turi paklausti smurto artimoje aplinkoje atveju, ji tuos klausimus žinanti, už tai automatiškai apklausa ir eina. Gal dėl to greitai rašanti. Konkrečių klausimų nebuvo pasiruošusi. Darydama apklausą asmenį klausinėjanti ir kiekvieną parodymą iš karto rašiusi. Nebūna laisvo pasakojimo. Protokole sakinys „su proceso veiksmo protokolu susipažinau, surašyta teisingai, pastabų neturiu“, atsiranda kai asmuo perskaito, neturi pastabų, ir uždedi sistemoje varnelę ir spausdini. Tas sakinys įkrenta automatiškai. Tas sakinys įkrenta ne būtinai tuo momentu kai varnelę uždedi. Parašanti apklausą, asmuo paima apklausą, asmuo skaito ir sako pastabų neturi, tada ji uždedanti varnelę ir atspausdinanti tam, kad asmuo pasirašytų. Apklausos protokolas spausdinamas vieną kartą. Jei asmuo sutinka, duodanti kompiuteryje perskaityti protokolą. Nepamenanti, koks buvo variantas šiuo atveju. Nepamenanti, ar V. davusi kompiuteryje skaityti. Jei uždedi varnelę gali būti anksčiau tas sakinys, šiuo atveju nepamenanti kaip atlikusi. Tas sakinys parašytas po apklausos. Baigus apklausą, duodanti paskaityti ekrane arba popierinį variantą, uždedanti varnelę ir atspausdinanti protokolą. Apklausos pabaigos laiką kada užfiksuoja nepamenanti šiuo atveju. Laikas užsifiksuoja automatiškai arba ranka. Apklausos protokolo negali pasirašyti, kol nėra įvestas galutinis apklausos laikas. Spėjanti užrašyti ką pasako.

Nepamenanti liudytojos apklausos pabaigos laiko. Policijoje dirbanti 3 m. Šiuo konkrečiu atveju nepamenanti, kada užsifiksavo apklausos pabaigos laikas. Kai perskaito, prieš atspausdinant, fiksuojasi laikas. Po perskaitymo fiksuojasi laikas. Nepamenanti koks girtumas nustatytas nukentėjusiai. Individualiai pasišalina alkoholis iš organizmo. Žinojusi koks girtumas nustatytas po įvykio, nes pati reagavusi į tą įvykį. Nesanti medikė, pasakyti negalinti per kiek laiko išsiblaivo asmuo. Nepamenanti, ar nukentėjusioji ir liudytoja buvo be akinių apklausos metu.

Liudytojas K. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis vyriausiasis patrulis Vilkaviškio komisariate. Vasarį dirbęs ten pat. Su G. R. dirbęs tą dieną. Iš to įvykio nieko nepamenantis. Atsimenantis, kad buvo pas nukentėjusią, bet kaip kas vyko nepamenantis, dėl įvykio gausos. Turėtų būti jo Bodycam įrašas. Tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje jis surašęs. Iš to ką matęs tada kai buvęs, turėjo būti surašyta teisingai. Teismui pagarsinus tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje (1 t., b. l. 15); - anksčiau pas juos nebuvęs. Smurtu įtariamo asmens nebuvo. Ieškoję jo ir vėliau tik radę. Jei gerai atsimenantis, dar vienas pranešimas įkrito, kad grįžo kaltinamasis, bet kas pranešė neatsimenantis. Tiksliai visko neatsimenantis, vadovautis reikia tai kas yra surašyta jo tarnybiniame pranešime, daugiau nieko neatsimenantis. Nemelavęs, viską surašęs teisingai. Neatsimenantis, ar mėlynės, sumušimai švieži buvo. Matosi kur būna švieži sužalojimai ir ne švieži. Būtų žymėjęs kur švieži, o kur ne švieži sužalojimai. Tikrai matosi kur būna švieži sužalojimai, o kur ne. Manantis būtų parašęs visus sužalojimus, bet būtų nurodęs tarnybiniame pranešime, kurie švieži. Turėję nustatinėti girtumus, vadovautis tarnybiniu pranešimu, nes neatsimenantis, liudytojos neatsimenantis. Kaltinamojo sulaikyme jis dalyvavęs. Gavę pranešimą, kad grįžo sugyventinis nukentėjusiosios, atvykę į įvykio vietą, tai jis jau buvo vėl pasišalinęs. Vaikščioję aplink teritoriją ir tada įtariamąjį pastebėję gatvėje. Neatsimenantis, ką jis paaiškino, jo blaivumą nustatinėję, bet nepamenantis kiek įpūtė. Nukentėjusios ir liudytojos apklausose, kiek atsimenantis, nedalyvavęs. Pats apklausų su sistema neatliekantis. Neatsimenantis, ar važiavęs sekančią dieną pas juos. Kūno apžiūros metu tikriausiai nedalyvavęs, nes negalintis dalyvauti apžiūrint moters kūną. Pažymėjęs, iš to ką pasakojo nukentėjusioji ir kolegė. Su kolege, kai rašęs tarnybinį, aptarę ir surašę. Paraudimą lyg matęs, neatsimenantis, nenorintis sumeluoti.

Be kaltinamojo parodymų, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, kaltinimas grindžiamas žemiau išvardintais rašytiniais bylos duomenimis:

Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame 2022-02-26 Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono Policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja G. R. praneša, kad 2022-02-26 apie 12 val. namuose, t. y. kambaryje, kuris yra adresu V(duomenys neskelbtini). žodinio konflikto metu, būdamas neblaivus, V. D. dešine koja spyrė savo sugyventinei D. A. ( nustatytas 3,94 prom. girtumas) į nugaros sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Taip pat iš karto po to taip pat dešine koją spyrė į veido sritį, dėl ko ši jautė fizinį skausmą. D. A. GMP atsisakė. V. D. nesulaikytas, kadangi iš įvykio vietos pasišalino. Incidento metu kambaryje taip pat buvo R. V., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau jos dėl girtumo apsiklausti nepavyko (nustatytas 3,43 prom. girtumas). Atsižvelgus į tai, tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (1 t., b. l. 7 -11);

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame 2022-02-26 23:00---13:10 val. užfiksuota įvykio vietos, esančios V(duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu nustatyta, kad minėtu adresu matomas dviejų aukštų, baltų plytų gyvenamasis namas - daugiabutis. Patekimas į daugiabučio teritoriją yra atviras, neaptvertas. Teritorija nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Tyrimui reikšmingas vieta yra butas, dešinėje namo pusėje, žiūrint nuo kiemo pusės. Buto durys yra rusvos spalvos, praviros. Patekus pro minėtas duris, matomi laiptai, kurie veda į antrą aukštą. Užlipus laiptais, prieinamos sekančios rusvos spalvos durys, pro kurias patenkama į koridorių. Koridoriuje pasisukus dešiniau matoma virtuvė, o žiūrint tiesiai matomas kambarys. Tyrimui reikšmingas kambarys yra iš koridoriaus pasukus kairiau. Minėtoje patalpoje, kambaryje yra rudos spalvos spinta. Prie spintos kambario viduryje yra miegama lova, kuri apžiūros metu yra išskleista. Ant lovos matomi įvairūs medžiaginiai užtiesalai, medžiaginiai rūbai. Šalia lovos matomas sėdimas fotelis, ant kurio taip pat padėti įvairūs drabužiai. Pasak nukentėjusios šioje vietoje ir įvyko incidentas. Dešiniame kambario kampe yra medinis stalas su įvairiu maistu, indais ant jo. Ant stalo bei po juo matomi tušti galimai alkoholio buteliai, nuorūkos, taip pat matomi išgertuvių pėdsakai. Daiktai aplink stalą, t. y avalynė, drabužiai yra išmėtyti. Kraujo ar kitų pėdsakų nepastebėta. Daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta bei niekas nepaimta (1 t., b. l. 17-25);

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, surašytu 2022-02-26 Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio r. PK reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio K. A., kuriame nurodyta, kad nukentėjusioji D. A., jai nustatytas 3,94 promilių neblaivumas. Jai nustatytos mėlynės ant kairio šono daugiau į nugarą, bei ant dešinio smilkinio, didelis susijaudinimas, bei akivaizdus neblaivumas. Nukentėjusioji paaiškino, kad vartojant alkoholinius gėrimus jų namuose su sugyventiniu V. D. ir kaimyne R. V., su sugyventiniu kilo jos pačios konfliktas, nes ji jam nedavusi išgerti alkoholinių gėrimų, to pasekoje sugyventinis staigiai atsistojo nuo lovos, kurioje sėdėjo, ir nukentėjusiosios teigimu dešine koja spyrė į nugaros sritį, taip pat iš karto dešine koja vieną kartą spyrė jai į veido sritį, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Įtariamasis iš įvykio vietos buvo pasišalinęs, todėl nebuvo apklaustas. L. R. V. paaiškino, kad išgertuvių metu kilo žodinis konfliktas dėl to, kad D. A. savo sugyventiniui V. D. nedavė išgerti alkoholinių gėrimų, ko pasekoje sugyventinis atsistojo ir dešine koja vieną kartą spyrė sugyventinei į nugaros sritį, daugiau smūgių nematė. Įvykio vietoje netvarkinga, matosi girtavimo pėdsakai. Įvykis filmuotas kūno kameromis (1 t., b. l. 12-16);

Asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2022-02-26 14:49---14:58 val. apžiūrint nukentėjusiąją D. A. nustatyta, kad ji paprašyta nurodyti vietas, kuriose jautė fizinį skausmą, ji nurodė, kad nugaroje. Apžiūrėjus minėtą vietą, ant moters nugaros, kairėje pusėje, šone, matoma mėlynė. Taip pat D. A. nurodė, kad vieta, kurioje jautė fizinį skausmą yra veidas, t. y. dešinė veido pusė. Apžiūrėjus minėtą vietą, tai yra skruostus bei kaktą, vizualiai matomų sužalojimų nepastebėta. Daugiau sužalojimų ant matomų kūno vietų nepastebėta (1 t., b. l. 60-66);

Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus 2022-08-04 raštu Nr.41D(A)-520, kuriame nurodoma, kad 2020-02-26 12:03:53 val. ir 14:36:14 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuoti pranešimai iš telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini), bei pokalbių įrašai pateikti prie bylos El. paštu (2 t., b. l. 29-30);

Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio r. PK 2022-08-04 raštu Nr.64-S-3589 pateikta DVD laikmena, su kūno kamerų įrašais ir nukentėjusiosios asmens apžiūros nuotraukomis (2 t., b. l. 31-32);

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijomis, alkotesterio patikros atestatu, iš kurių matyti, kad 2022 m. vasario 26 d. 12:43 val. nukentėjusiajai D. A. nustatytas 3,94 promilių neblaivumas, liudytojai R. V. 12:45 val. nustatytas 3,43 promilių neblaivumas, 15:48 val. kaltinamajam V. D. 3,42 promilės neblaivumas ( 1 t., b. l. 57-59, 108-111);

Daiktais, turinčiais reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: kompaktiniu disku su BPC garso įrašais (2 t., b. l. 32); DVD disku su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais ir apžiūros protokolo fotonuotraukomis (2 t., b. l. 32).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.

Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta kitą dieną po įvykio 8:12 val., ir apklausos metu nurodė, kad girtaujant kartu kilo jos ir kaltinamojo žodinis konfliktas, kurio metu ją kaltinamasis pakėlė iš lovos, rėkė ant jos, ir vieną kartą dešine koja jai spyrė į veidą, dėl ko jautusi fizinį skausmą, bei jai nugriuvus prie lovos, jis ta pačia koja jai spyrė į nugarą, pataikydamas į šoną, dėl ko jautusi fizinį skausmą, kurį jaučianti ir apklausos metu, ant šono yra mėlynė (1 t., b. l. 31-78). L. R. V. kitą dieną po įvykio 8:15 val. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu patvirtino iš dalies nukentėjusiosios parodymus, teigdama, kad kaltinamasis dešine koja spyrė nukentėjusiajai į nugarą, pataikė į kairį šoną, spyrio į galvą teigė nemačiusi (1 t., b. l. 71-78). Bylos nagrinėjimo metu iškilo klausimas, ar nukentėjusioji ir liudytoja apklausų metu buvo neblaivios, o jei taip, ar jų neblaivumas turėjo turėti įtakos jų parodymams. Apklausta teisiamajame posėdyje policijos pareigūnė G. R. parodė, kad ji neapklaususi nukentėjusiosios ir liudytojos iš karto po įvykio, nes jos buvo neblaivios, joms pasakiusi, kad apklaus kitą dieną ryte, ir jas apklausė, jų neblaivumo ji netikrino, nes jai neatrodė, kad jos būtų neblaivios. BPK normos nedraudžia apklausinėti asmenų, esant jiems neblaiviems, tačiau ši aplinkybė gali turėti įtakos vėliau vertinant jų parodymus. Nukentėjusiajai D. A. 2022 m. vasario 26 d. 12:43 val. nustatytas 3,94 promilių neblaivumas, liudytojai R. V. 12:45 val. nustatytas 3,43 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 57-59), nuo girtumo nustatymo iki apklausų praėjo beveik 21 valanda. Remiantis medikų išaiškinimais teismų praktikoje per valandą sumažėjo neblaivumas kraujyje apie 0,15 promilių, t. y. šiuo atveju turėjo sumažėti apie 3,15 promiles, tačiau šiuo atveju nebuvo nustatytas girtumas kraujyje, o iškvepiant orą alkotesteriu. Be to iš nukentėjusiosios ir liudytojos parodymų, vaizdo įrašų nustatyta, kad joms alkoholio vartojimas yra įprastas dalykas, jį vartoja dažnai ir ilgais laikotarpiais, todėl daug labiau toleruoja alkoholio kiekį organizme. Šią aplinkybę įrodo ir policijos pareigūnų kūno vaizdo kamerose užfiksuotas nukentėjusiosios ir liudytojos elgesys, esant joms nustatyta sunkiam girtumui, iš kurio matyti, kad jos orientuojasi laike ir erdvėje, negriuvinėja, nesvirduliuoja, atsako į pareigūnų klausimus, liežuvis nesipina, duoda iš esmės nuoseklius ir logiškus paaiškinimus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tyrėjai atliekant tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojos apklausas jos nebuvo neblaivios arba nebuvo neblaivios tiek, kad tai būtų turėję įtakos jų sugebėjimui duoti objektyvius parodymus.

Tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojos R. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Bendro pagalbos centro raštu nustatyta, kad 2020 m. vasario 26 d. 12:03:53 val. ir 14:36:14 val. užfiksuoti pranešimai iš telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 29-30), kuris nukentėjusiosios teigimu teisiamajame posėdyje priklauso pačiai nukentėjusiajai. Išklausius garso įrašus teisiamajame posėdyje, liudytoja R. V. patvirtino, kad skambina būtent nukentėjusioji abu kartus, pastaroji to neneigė. Perklausius 12:03:53 val. garso įrašą nustatyta, kad skambina moteris ir kviečia pagalbą į P., adresu (duomenys neskelbtini), nurodo, kad prieš ją sugyventinis V. D. pradėjo šokinėti, ir pabėgo iš namų, jai reikalinga policija, kad jį rastų, kur pabėgo; jis prieš ją pradėjo rankas kilnoti, paliudys švogerka kaimynė, kuri matė; nurodo, kad jis ir ji neblaivūs; prisistato D. A.. Perklausius 14:36:14 val. garso įrašą, nustatyta, kad praneša policijai, kad grįžo jos vyras adresu V(duomenys neskelbtini), prisistatė D. A., sakė, kad vyras vėl šokinėja prieš ją. Šiais garso įrašais paneigti nukentėjusiosios teisiamajame posėdyje apklausoje duoti parodymai, kad ji neskambinusi policijai dėl kaltinamojo naudojamo smurto prie ją, o kaimynei pasivaideno, ir ji iškvietė policiją.

Teismas, peržiūrėjęs teisiamajame posėdyje ir pasitarimų kambaryje policijos pareigūnės G. R. kūno kameros vaizdo įrašą, padarytą, atvykus pagal iškvietimą į įvykio vietą, nustatė, kad iš jo matyti, jog 2022 m. vasario 26 d. 12:32:59 val. policijos pareigūnus kieme pasitinka nukentėjusioji D. A. ir liudytoja R. V.. Pastaroji nurodė, kad nukentėjusioji kvietė policiją, nes ją mušė. Nukentėjusioji tada pasako, kad ją iš kojos spardė kambaryje, liudytoja matė, ką pastaroji patvirtina. Nukentėjusioji sako, kad spyrė jai į veidą, į šoną, liudytoja teigia mačiusi. Nukentėjusioji teigia, kad po spyrio į galvą ji atsijungė, spyrė V. D.. Nukentėjusioji teigia, kad sukonfliktavo, kad ji laiku neparėjo namo. 12:35:12 val. nukentėjusioji vedasi policijos pareigūnus į kambarį. 12:35:34 val. nukentėjusioji rodo lovą, teigdami, kad čia jai kaltinamasis spyrė iš kojos, ir pabėgo. Liudytoja sako, kad nukentėjusioji šioje vietoje nusivertė, sako galinti parodyti. Nukentėjusioji teigia, kad jis spyrė jai per veidą, sutinka parodyti šoną, kur jai spyrė kaltinamasis. Ji teigia, kad gulėjusi lovoje, o liudytoja teigia mačiusi, kaip spyrė. Nukentėjusioji sako, kad spyrė dešine koja. Liudytoja teigia, kad kaltinamasis atsikėlė iš lovos ir jai dėjo. Nukentėjusiosios paklausta, liudytoja sakė, kad spyrė vieną kartą, bet gerą, nukentėjusioji net apsivertė, sakė, matė vieną, o nukentėjusioji sako, kad buvo du smūgiai. Liudytoja sako, kad spyrė kažkur į šoną, nespėjusi sureaguoti. Nukentėjusioji sutinka parodyti šoną, sako, nežinanti ar liko mėlynė, nurodo, kad spyrė dešine koja. Liudytoja sako, kad nukentėjusioji papuolė į tarpą. Nukentėjusioji parodo policijos pareigūnei veidą, pastaroji sako, kad ant veido nemato nieko. Nukentėjusioji sako, kad ant veido yra mėlynė, nes jis ją sudaužęs seniai. Nukentėjusioji klausia, ar matė jos šoną. 12:39:59 visi išeina į lauką. 12:40:34 lauke liudytoja aiškina, kad nukentėjusioji nedavė kaltinamajam išgerti, jis tiesiog atsistojo iš lovos, ir spyrė koja, ir nukentėjusioji nugriuvo, jie konfliktuoja nuolat. 12:44:55 val. nukentėjusioji ir liudytoja patvirtina, kad kaltinamasis pabėgo iš namų, ją suspardė ir pabėgo. Po girtumo nustatymo, jos patvirtino, kad ne vieną dieną geria, savaitę laiko. 12:47:18 val. policijos pareigūno paklausta kaip mušė nukentėjusiąją, liudytoja R. V. teigia, kad matė tikrai, kaip spyrė į šoną, abi teigia, kad buvo, o ne įsivaizduoja, sako tiesą. Nukentėjusioji sako, kad tai buvo kažkur prieš valandą, iš karto kvietė policiją. Liudytoja teigia, kad matė, kaip nukentėjusioji parpuolė. Nukentėjusioji patvirtina, kad pati skambino policijai, liudytoja, kad ji kalbėjo su policija. Liudytoja sako, kad kaltinamasis kažko supyko ant nukentėjusiosios, stojo nuo lovos, sakė, kad ją sudubasins, stojo ir spyrė, mačiusi, ji puolusi į tarpą. Nukentėjusioji teigia, kad jai spyrė į šoną ir dar į galvą, rodo galvos šoną, tvirtina, kad tikrai spyrė, nemokėjusi apsiginti, sako, kad skauda šone, sėdmenyse, bei po to spyrė į galvą, nes jos nepaveikė taip. Jis paprašė nueiti nupirkti išgerti, rūkyti, ji nesutikusi, todėl ją spardė kaip šunį. Nukentėjusioji sako, kad jai skauda, turi vaistų, bet jų negers. 12:53:29 val. vėl grįžta policijos pareigūnė ir nukentėjusioji į kambarį, kur nukentėjusioji rodo šoną policijos pareigūnei, ji fotografuoja, tačiau ką nesimato tiksliai, taip pat fotografuoja veidą, pareigūnė sako, kad ant veido nesimato nieko. 13:15:42 val. nukentėjusioji paklausta pareigūnės, ar jautė skausmą, kai jai spyrė, atsakė, kad jautė tikrai, ją ,,nuspyrė iš vaizdo“. Teismui, peržiūrėjus policijos pareigūno K. A. kūno kameros vaizdo įrašytą, padarytą, atvykus pagal iškvietimą į įvykio vietą, nustatyta, kad iš esmės užfiksuota informacija atitinka policijos pareigūnės G. R. kūno kameros vaizdo įrašo turinį, naujos papildomos informacijos nenustatyta, tik nustatyta, kad policijos pareigūnei išėjusi, šio įrašo 12:40:35 val. nukentėjusioji policijos pareigūnui patvirtina, kad jai spyrė į galvą, po to spyrė koja į kairį šoną, rodo, jai skauda, tikrai spyrė du kartus.