Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl termino vykdomajam raštui pateikti vykdyti atnaujinimo, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl termino vykdomajam raštui pateikti vykdyti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – D. B., K. S., G. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino vykdomajam raštui pateikti vykdyti atnaujinimo. Pareiškėjas nurodė, kad Akmenės rajono apylinkės teismas 1999-06-23 sprendimu įpareigojo D. Ž. (dabartinė pavardė – B.) ir G. L. grąžinti pareiškėjui automobilį "Talbot CK5K VOYAGER“, o nesant galimybės grąžinti automobilį – išieškoti iš atsakovų solidariai automobilio vertę, tai yra 28 000 Lt. Pareiškėjas paaiškino, kad Akmenės rajono apylinkės teismas 1999-07-08 išdavė jam vykdomuosius raštus dėl turto grąžinimo, kurie buvo pateikti vykdyti teismo antstolei V. G. 2000-03-09 patvarkymu Nr. 2-123 dėl vykdomojo dokumento grąžinimo antstolė V. G. vykdomąjį raštą dėl įsiskolinimo išieškojimo iš D. Ž. (B.) grąžino pareiškėjui. Pareiškime nurodoma, kad antstolės V. G. 2000-03-09 patvarkyme Nr. 2-123 nebuvo nurodytos išieškotojo teisės, jame nebuvo nuostatų, kad vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui nekliudo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjo teigimu, šios aplinkybės lėmė, jog pareiškėjas pakartotinai į antstolio kontorą dėl šio vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti nesikreipė ir dėl to buvo praleistas įstatyme numatytas terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Dėl to pareiškėjas teismo prašė atnaujinti praleistą terminą pateikti vykdomąjį raštą pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 1999-06-23 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-475/99 vykdyti dėl skolos išieškojimo iš suinteresuoto asmens D. B. ir išduoti naują vykdomąjį raštą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Plungės rajono apylinkės teismas 2016-10-31 nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino ir priteisė iš pareiškėjo 650 Eur bylinėjimosi išlaidų D. B. Teismas nustatė, kad Akmenės rajono apylinkės teismas 1999-06-23 sprendimu įpareigojo D. B. ir G. L. grąžinti pareiškėjui A. B. automobilį "Talbot CK5K VOYAGER“, o nesant galimybių – išieškoti iš atsakovų solidariai automobilio vertę – 28 000 Lt. Teismas taip pat nustatė, kad 1999-07-08 Akmenės rajono apylinkės teismas pareiškėjui išdavė vykdomąjį raštą dėl turto grąžinimo, kuris buvo pateiktas vykdyti teismo antstolei V. G. Antstolė 2000-03-09 patvarkymu vykdomąjį raštą kartu su aktu apie turto, asmens neradimą ir aktu apie išieškojimo negalimumą grąžino pareiškėjui. Teismas konstatavo, kad terminas pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti pasibaigė 2010-03-08. Nutartyje pažymima, kad pareiškėjas nuo vykdomojo dokumento grąžinimo turėjo pakankamai laiko išsiaiškinti aplinkybes dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti, todėl jo nurodoma priežastis, jog jis iki 2016 metų negalėjo pasinaudoti jam įstatymo suteikta teise dėl antstolės netinkamai išaiškintų išieškotojo teisių šiuo atveju negali būti laikoma svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ilgą laiką neatliko visiškai jokių veiksmų įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti, pakartotinai į antstolę nesikreipė, todėl pareiškėjo pasyvumas neteikiant vykdomojo rašto pakartotinai vykdyti negali būti pateisinamas tik savo teisių nežinojimu dėl antstolės kaltės. Teismas nurodė ir tai, jog prašymas atnaujinti praleistą terminą vykdomajam raštui pateikti vykdyti negali būti tenkinamas dar ir dėl to, kad pareiškėjas 2015-03-05 reikalavimo perleidimo sutartimi perleido savo reikalavimą suinteresuotam asmeniui K. S., todėl nebeturi reikalavimo teisės skolininkės D. B. atžvilgiu. Teismas įvertino ir tai, kad pareiškėjas jau turi vykdomąjį raštą, todėl naujo vykdomojo rašto išdavimas nėra galimas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. B. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2016-10-31 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai nepripažino svarbiomis pareiškėjo nurodytų priežasčių dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Apelianto teigimu, termino praleidimą lėmė netinkamai atliktos antstolės pareigos, nes 2000-03-09 patvarkyme Nr. 2-123 ji neišaiškino išieškotojo teisės pakartotinai pateikti šį vykdomąjį raštą vykdyti.Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal teismo sprendimą D. B. ir G. L. yra solidarūs skolininkai, todėl pareiškėjas turi teisę reikalauti, jog teismo sprendimą vykdytų tik D. B. Apeliantas paaiškino, jog G. L. buvimo vieta jam nėra žinoma.Teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas nebeturi reikalavimo teisės pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 1999-06-23 sprendimą, nes šią teisę yra perleidęs suinteresuotam asmeniui K. S. Apelianto teigimu, K. S. iki šiol nesikreipė į teismą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, todėl reikalavimo teisė jam nėra perleista.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo D. B. prašo pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas neįrodė, jog antstolė jam neišaiškino išieškotojo teisės pateikti vykdomąjį dokumentą pakartotinai vykdyti. Be to, tokia pareiškėjo teisė galėjo būti išaiškinta vykdymo proceso pradžioje arba kituose antstolės dokumentuose. Suinteresuotas asmuo nurodė ir tai, kad nepakankamas teisinių žinių turėjimas negali būti vertinama kaip svarbi termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti praleidimo priežastis. Atsiliepime taip pat teigiama, kad pareiškėjas yra perleidęs savo reikalavimo teises ir dėl to nebegali reikšti prašymo dėl termino vykdomajam raštui pateikti vykdyti atnaujinimo.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo K. S. prašo pareiškėjo atskirąjį skundą patenkinti ir panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2016-10-31 nutartį. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog antstolė pareiškėjui nebuvo išaiškinusi jo teisių ir pareigų vykdymo procese, todėl teismas šias aplinkybes turėjo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Suinteresuotas asmuo nurodė ir tai, kad jis nėra perėmęs reikalavimo teisės iš pareiškėjo, nes iki šiol nesikreipė į teismą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Apeliantas skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai nepripažino svarbiomis pareiškėjo nurodytų priežasčių dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Pareiškėjo teigimu, termino praleidimą lėmė netinkamai atliktos antstolės pareigos, nes 2000-03-09 patvarkyme Nr. 2-123 ji neišaiškino išieškotojo teisės pakartotinai pateikti vykdomąjį raštą. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad iki 2003-01-01 galiojusio LR CPK 387 str. 1 d. buvo nustatytas 3 metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Nuo 2003-01-01 iki 2011-10-01 galiojusios LR CPK 606 str. 2 d. normos redakcijoje buvo nustatytas 10 metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. LR Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 6 d. nustatyta, kad nuo 2003-01-01 galiojančiame LR CPK nustatytas 10 metų senaties įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas taikomas, jeigu šis terminas prasidėjo įsigaliojus naujajam LR CPK (galiojančiam nuo 2003-01-01), taip pat jei iki LR CPK įsigaliojimo nustatytas 3 metų įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas yra nepasibaigęs iki naujojo LR CPK įsigaliojimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1999-07-08 Akmenės rajono apylinkės teismas pareiškėjui išdavė vykdomąjį raštą pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 1999-06-23 sprendimą dėl turto grąžinimo, kuris buvo pateiktas vykdyti antstolei V. G. Nustatyta, kad antstolė 2000-03-09 patvarkymu vykdomąjį raštą kartu su aktu apie turto, asmens neradimą ir aktu apie išieškojimo negalimumą grąžino pareiškėjui. Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą ir šioje byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad terminas pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 1999-06-23 sprendimą išduotam vykdomajam raštui pakartotinai pateikti vykdyti pasibaigė 2010-03-09.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas praleido įstatyme numatytą terminą pateikti vykdomąjį raštą pakartotinai vykdyti. LR CPK 608 str. nustato, kad išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas LR CPK 576-578 str. nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyme nėra reglamentuojama, kokios termino praleidimo priežastys yra laikomos svarbiomis, todėl kiekvienu atveju dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik tokios priežastys, kurios egzistavo per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui laiku atlikti procesinį veiksmą. Teismas pažymi ir tai, jog termino praleidimo priežastys kiekvienu atveju turi būti vertinamos atsižvelgus į konkrečios bylos faktines aplinkybes, procesinių terminų paskirtį bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Šioje byloje pareiškėjas įrodinėjo, kad terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti buvo praleistas dėl to, kad grąžindama vykdomąjį raštą 2000-03-09 patvarkyme Nr. 2-123 antstolė neišaiškino jam procesinės teisės pakartotinai pateikti šį vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pažymėtina, kad nuo 2003-01-01 įsigaliojusios LR CPK nuostatos numatė kiekvienam byloje dalyvaujančiam asmeniui pareigą savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, bendradarbiauti su antstoliu vykdymo metu, domėtis vykdymo eiga (LR CPK 7 str., 42 str. 5 d., 640 str.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad terminas vykdomajam dokumentui pakartotinai pateikti vykdyti prasidėjo nuo 2000-03-10 ir pasibaigė 2010-03-09, tačiau į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo pareiškėjas kreipėsi tik 2016-02-02. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad per visą šį laikotarpį pareiškėjas ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų, susijusių su jo teisių gynimu. Akivaizdu, jog apeliantui buvo žinoma apie jo naudai priimtą teismo sprendimą, taip pat apie antstolės jam grąžintą neįvykdytą vykdomąjį dokumentą, todėl būdamas apdairus ir rūpestingas kreditorius, pareiškėjas turėjo ir galėjo pasinaudota kvalifikuota teisine pagalba ir išsiaiškinti galimus savo teisių gynimo būdus. Dėl to pareiškėjo neveikimas tokį ilgą laikotarpį nagrinėjamu atveju negali būti pateisinamas vien ta aplinkybe, jog antstolė galbūt netinkamai išaiškino išieškotojui jo procesines teises ir pareigas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apelianto nurodytos termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio termino neatnaujino.

Apeliantas skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas nebeturi reikalavimo teisės pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 1999-06-23 sprendimą, nes šią teisę yra perleidęs suinteresuotam asmeniui K. S. Apelianto teigimu, K. S. iki šiol nesikreipė į teismą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, todėl reikalavimo teisė jam nėra perleista. Su šia skundo nuostata teismas nesutinka. Pagal LR CK 1.112 str. 1 d. nuostatas kreditoriaus reikalavimo teisė kaip prievolinė subjektinė teisė yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas, todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (LR CK 1.112 str. 2 d.). LR CK 6.101 str. 1 d. numatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas A. B. ir K. S. 2015-03-05 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią pareiškėjas perleido, o suinteresuotas asmuo K. S. priėmė visas reikalavimo teises pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 1999-06-23 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-475/99. Sutartyje nurodoma, kad ši sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną. Byloje nėra duomenų apie tai, jog ši sutartis būtų nuginčyta. Pažymėtina, kad reikalavimo teisės perleidimo sutarties galiojimas ir jos pagrindu perleidžiamos kreditoriaus reikalavimo teisės perėjimas naujajam kreditoriui nėra siejamas su išieškotojo pakeitimu vykdymo procese, nes tik subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises. Dėl to apelianto nurodytos aplinkybės, jog naujasis kreditorius nesikreipė į teismą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese galėtų būti reikšmingos naujojo kreditoriaus ir skolininkų santykiuose, tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo teisės buvimo šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sudaręs 2015-03-05 reikalavimo perleidimo sutartį, pareiškėjas neteko savo teisių pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 1999-06-23 sprendimą.

Skunde nurodoma ir tai, kad pagal Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimą D. B. ir G. L. yra solidarūs skolininkai, todėl pareiškėjas turi teisę reikalauti, kad teismo sprendimą vykdytų tik D. B., tačiau priimdamas skundžiamą nutartį teismas šios aplinkybės tinkamai neįvertino. Apeliantas paaiškino, jog G. L. buvimo vieta jam nėra žinoma. Ši skundo nuostata taip pat nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant solidariajai pareigai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (LR CK 6.6 str. 4 d.). Taigi esant solidariajai prievolei kreditorius turi teise savo nuožiūra pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą bei nuspręsti, iš kokių asmenų ir kokia apimtimi reikalauti įvykdyti prievolę. Dėl to sutiktina su apelianto skundo nuostata tuo aspektu, kad jis turėjo teisę prašyti atnaujinti praleistą terminą dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti tik skolininkės D. B. atžvilgiu. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog skundžiama teismo nutartimi pareiškėjo prašymas buvo atmestas dėl kitų motyvų, tai yra teismui nepripažinus termino praleidimo priežasčių svarbiomis, bei pareiškėjui nebeturint reikalavimo teisės skolininkės atžvilgiu, tačiau ne dėl to, jog pareiškėjas nereiškė savo reikalavimų kitam solidariajam skolininkui G. L. Įvertinus nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai pareiškėjo prašymo netenkino.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Suinteresuotas asmuo D. B. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priteisti iš pareiškėjo 605 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, jog ši suma viršija LR teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytą maksimalų užmokesčio dydį, todėl suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma mažinama iki 300 Eur (LR CPK 93 str., 98 str. 2 d., Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.16 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335-339 str., teismas

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui D. B. iš pareiškėjo A. B. 300 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti.