- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-29
- Bylos Nr.
- 1S-158-898/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Nuteistasis
- T. A.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo T. A. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutarties, kuria atmestas T. A. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. 59-26, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. T. A. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 1 dalį 11 (vienuolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymo pradžia – 2011 m. rugsėjo 12 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. kovo 12 d. 2/3 dalį laisvės atėmimo bausmės T. A. atliks 2019 m. gegužės 12 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. vasario 21 d. – 4 metai 19 dienų.
2. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Lygtinio paleidimo komisija) 2019 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 59-26 atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam T. A.. Šį sprendimą jis apskundė apylinkės teismui.
3. T. A. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2019 m. vasario 25 d. nutarimo buvo atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartimi. Teismas konstatavo, kad T. A. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 3 punkte bei 3 dalyje, tačiau pabrėžė, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas vertino ankstesnius T. A. teistumus, tai, kad laisvės atėmimo bausmę jis atlieka penktą kartą, jo daromos veikos sunkėja. Teismas pažymėjo, jog nuteistojo atžvilgiu anksčiau du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, vieną kartą lygtinio paleidimo sąlygas T. A. pažeidė – padarė naują nusikalstamą veiką. Teismas nesutiko su nuteistojo skunde nurodoma aplinkybe, kad jo asmenybės vertinimas sudaro prielaidas diskriminacijai – lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų; toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo elgesio pokyčius, asmens savybes, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir skaičių, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, kurie teismo vertinimu nėra esmingai pakitę bei likusią neatliktos bausmės dalį, teismas sprendė, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.
II. Skundo argumentai ir prašymai
4. Skundu T. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
4.1. Nurodo, kad aplinkybės, kurias vertino apylinkės teismas, jau buvo įvertintos Vilniaus apygardos teismui skiriant bausmę T. A.. Anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pakartotinis aplinkybių vertinimas yra laikomas baudimu antrą kartą, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai.
4.2. Skunde pažymima, kad T. A. pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys metodiką yra 74 balai, t. y. vidutinė. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi patenkino skundą dėl lygtinio paleidimo ir panaikinęs apylinkės teismo nutartį pritaikė lygtinį paleidimą du kartus teistam R. Ž., kuris bausmę atlikinėjo paprastosios grupės sąlygomis ir priklausė vidutinei rizikos grupei (54 balai). Vien tai, kad rizika yra vidutinė, nesudaro teisinių kliūčių nepaleisti T. A. lygtinai. Paminėtinas ir teismų precedentų privalomumas - privalo būti taikomas ne tas precedentas, kuris bylą nagrinėjančiam teismui atrodo teisingesnis, o tas precedentas, kuris nuteistam asmeniui yra palankesnis. Su pataisos įstaigos būrio viršininku P. S. buvo aptartas klausimas dėl 74 balų mažinimo, buvo paaiškinta, jog balai gali būti sumažinti 1-2 balais toliau mokantis ir lankant socialinės reabilitacijos plane numatytus kursus, 10 balų, jei būtų atlygintas visas civilinis ieškinys, toliau jokiais būdais balai negalės būti sumažinti. Savaime suprantama, jog didžiausią dalį balų T. A. galėtų sumažinti tik sumokėjęs civilinį ieškinį, kas pataisos namuose yra neįmanoma.
4.3. Apeliantas pažymi, kad jį prašoma paleisti taikant intensyvią priežiūrą, tai leidžia padaryti BVK 157 straipsnio 3 dalis, nors 2/3 bausmės dar ir nėra atlikta. Skunde nesutinkama su teismo teiginiu, neva tik paskutiniu metu pastebimi teigiami T. A. pasikeitimai į gerąją pusę. T. A. pastoviai pataisos namuose dirbo, kai tik buvo laisva vieta, nuo 2014 m. vasario 24 d. pastoviai dirba kirpėju, šešis kartus buvo skatintas. Bausmę atlieka nuo 2011 m. rugsėjo 12 d., taigi jau visus penkis metus dirba ir gauna įvairius paskatinimus, šių faktų negalima traktuoti kaip įvykusių neseniai. Šiuo metu galiojančių nuobaudų T. A. neturi, vadovaujantis BVK 143 straipsnio 9 dalimi buvusios nuobaudos turi būti anuliuotos ir jomis negalima remtis. Nors teismas pažymėjo, kad oficialus T. A. darbo stažas laisvėje buvo tik trys mėnesiai, tačiau teismas visai nevertino to, kad būdamas laisvėje jis dar dirbo statybose pagal individualios veiklos patentą. T. A. išėjus lygtinai jis turės darbą, yra susitaręs dirbti UAB „E.“ pagalbiniu darbininku, kas tik patvirtina, kad ankstesni gyvenimo nesklandumai ir nesugebėjimai susirasti tinkamą darbą yra praeityje. Tai, kad T. A. du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, vieną kartą sąlygas jis pažeidė, buvo seniai, tai negali būti sureikšminama.
4.4. Skunde nurodoma, kad teismas visiškai nevertino T. A. gerųjų savybių, kurios nusveria anksčiau padarytus pažeidimus. Teismas rėmėsi aplinkybėmis, kurios vyko prieš 15 metų, o turėjo vertinti nuteistojo asmenybę, kuri yra susiformavusi šiai dienai. T. A. atveju nėra jokių svarbių aplinkybių, patvirtinančių būtinumą bausmę tęsti pataisos namuose, savo elgesiu ir požiūriu į visuomenę jis įrodė, jog bausmės paskirtį jau yra realizavęs.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip matyti iš nuteistojo skundo turinio, jame faktiškai akcentuojamos formaliosios sąlygos, kurios šiuo atveju tik sudaro pagrindą svarstyti lygtinio paleidimo galimybę (atliktos bausmės dalis bei prašymas paleisti lygtinai taikant intensyvią priežiūrą, vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas), tačiau besąlygiškai nereiškia, kad nuteistajam turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
6. Nagrinėjamu atveju teismas, nagrinėdamas nuteistojo skundą, pagrįstai vertino ne tik nutiestojo elgesį bausmės atlikimo metu (jog jis dirba, yra skatintas), vykdomas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bet ir T. A. asmenybę, kurią šiuo atveju taip pat apibūdina ankstesni jo teistumai, padarytų veikų pobūdis, pavojingumas. Nors skunde nuteistasis teigia, kad tokių aplinkybių vertinimas yra baudimas antrą kartą, skundžiamoje teismo nutartyje į tokius argumentus išsamiai atsakyta. Teismas pagrįstai pažymėjo, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų; toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.
7. Pažymėtina, jog tam tikros nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kurios beje apibūdina nuteistojo mąstymą ir elgesį šiuo metu, taip pat nėra vertintinos teigiamai ir leidžia abejoti išskirtinai teigiamu jo asmenybės vertinimu. 2019 m. vasario 11 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog T. A., kalbėdamas apie padarytas nusikalstamas veikas, tvirtina, jog jo elgesys yra „tik reakcija“ į aukos provokuojantį elgesį; kalbėdamas apie ankstesnes vagystes teigia, jog vogdavo, nes neturėjo darbo, trūko pinigų, lengvai pasiduodavo draugų įtakai; nuteistojo mąstymas stokoja lankstumo, ne visada geba įvertinti ankstesnį patyrimą, linkęs kartoti tas pačias klaidas. Įvertinęs šias aplinkybes apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis yra linkęs pateisinti savo nusikalstamus veiksmus buvusiais sunkumais ir tai sudaro pagrindą abejoti, jog nepalankios gyvenimo situacijos neišprovokuos pakartotino jo nusikalstamo elgesio.
8. Šiuo atveju buvo pagrįstai vertina ir nuteistojo nusikalstamos elgesio rizika pagal OASys, kuri yra vidutinė – 74 balai, iš kurių 34 balai yra dinaminiai, taigi nuteistasis turi galimybę šią riziką sumažinti. Nors skunde T. A. pažymi, kad rizika dešimčia balų galėtų būti sumažinta tik atlyginus civilinį ieškinį, net ir įvertinus šiuos dešimt balų, likę 24 balai visgi yra dinaminiai ir gali būti sumažinti tik nuteistojo iniciatyva. Socialinio tyrimo išvadoje kaip kintantys kriminogeniniai veiksniai nurodyt finansiniai įsipareigojimai, motyvacija ir toliau nevartoti alkoholio. Taigi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika gali būti mažinama tik jo paties pastangų pagalba, visų pirma - stengiantis atlyginti nusikaltimais padarytą žalą.
9. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su skundo teiginiais, neva šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi precedentu, konkrečiai – atsižvelgti į R. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, jog kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į asmens padarytą pažangą siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio riziką bei kitus šį asmenį individualizuojančius požymius; šios kategorijos bylose itin didelę reikšmę turi kiekvieno konkretaus asmens individuali charakteristika ir jo elgesys. Nagrinėjamu atveju skiriasi nusikaltimų, už kuriuos buvo nuteisti R. Ž. ir T. A., pobūdis, R. Ž., priešingai nei T. A., bausmės atlikimo metu apskritai neturėjo drausminių nuobaudų. Nors šiuo metu galiojančių nuobaudų T. A. neturi, atlikdamas bausmę pataisos namuose nuo 2012 m. gruodžio 7 d., jis yra baustas aštuonis kartus, du iš kurių už tai, kad vartojo smurtą kito nuteistojo atžvilgiu, paskutinį kartą baustas visai neseniai – 2018 m. spalio 12 d.
10. Teismas, nagrinėdamas T. A. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo, teigiamai įvertino skunde nurodomas aplinkybės dėl nuteistojo galimybės įsidarbinti, jo darbą pataisos įstaigoje, skirtus skatinimus, vykdomas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įgytas specialybes. Visgi įvertinęs aukščiau aptartas aktualias lygtinio paleidimo klausimui spręsti aplinkybes aukštesnės instancijos teismas sutinka su padaryta išvada, jog turimi nuteistojo socialiniai ryšiai, dalyvavimas įvairiose pataisos programose, specialybių įgijimas, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu visgi neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl T. A. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo T. A. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.