- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-17
- Bylos Nr.
- 1A-206-312-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite (pirm.), Stasys Punys, Sigita Vainauskiene
- Advokatai
- Juozapas Puškorius
Pranešeja Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite Baudžiamoji byla Nr. 1A-206/2010
Teisejas Alenas Piesliakas Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2;
1.1.7.2.7; 1.1.8.3; 1.2.14.1.1.
2010 m. vasario 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant prokurorei Dianai Kasparavicienei.
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal F. A. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 17 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. laisves atemimu vieneriems metams penkiems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustate:
F. A. nuteistas už tai, kad pasikesino pagrobti svetima turta, t. y. jis 2009 m. vasario 15 d., apie 19.15 val., parduotuveje „City-Panorama“, esancioje adresu Saltoniškiu g. 9, Vilniuje, paemes vyriška striuke 749,00 Lt vertes, paslepe ja po savo drabužiais ir išejo iš parduotuves už šia preke nesumokejes, taciau nusikalstamos veikos nebaige del nuo jo valios nepriklausanciu aplinkybiu, nes buvo sulaikytas parduotuves darbuotojos. Tokiu budunciame Ozo g. .00 val., V.Ratiuk prekybos centre " bausme; teistumas neišnykes ir nepanaikintas;. pasikesino pagrobti svetima APB „Apranga“ priklausanti 749,00 Lt vertes turta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis F. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 17 d. nuosprendi ir baudžiamaja byla nutraukti.
Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustate realios turto, kuri buvo pasikesinta pagrobti vertes, todel neaišku, kodel neva jo padaryta nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.
Apeliantas tvirtina, kad jis nepadare nusikalstamos veikos, už kuria buvo nuteistas. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagristai remesi tik subjektyviais liudytojos M. R. parodymais. Apeliaciniame skunde paaiškina, kad M. R. teiginius paneigia vien tai, jog jis grižo i parduotuve, o to tikrai nebutu padares, jeigu butu pagrobes striuke.
Šalies argumentai
F. A. teigia, kad pirmosios instancijos teismas paskyre jam aiškiai per griežta bausme. Atkreipia demesi i tai, kad paskirtoji bausme gali buti švelninama vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 57 str., 62 str. nuostatomis.
Nuteistasis nurodo, jog nustacius aplinkybe, kad nusikaltimas nutruko pasikesinimo stadijoje, teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatomis, privalejo skirti bausme, nesusijusia su laisves atemimu. Nuteistasis taip pat pažymi, jog jam inkriminuota nusikalstama veika nutruko del jo paties apsisprendimo, o ne del pardavejos veiksmu. Paaiškina, jog iš liudytojos parodymu matyti, kad ji nuteistojo pasivyti nesugebejo, o tai reiškia, jog jeigu jis butu pavoges striuke ir siektu jos negražinti, nebutu grižes i parduotuve, nes butu spejes pabegti. Taigi, apelianto isitikinimu, vien ši aplinkybe rodo, kad nusikalstama veika nutruko pasikesinimo stadijoje tik del jo paties apsisprendimo ir veiksmu. Pirmosios instancijos teismas paminetu aplinkybiu neivertino, todel paskyre per griežta bausme.
F. A. teigia, kad ivertinus visas bylos aplinkybes, jam turejo buti skirta viena iš Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytu švelnesniu bausmiu, o ne pati griežciausia, t. y. laisves atemimas.
Apeliantas mano, kad skiriant bausme, buvo butina atsižvelgti i tai, kad nusikaltimas nutruko pasikesinimo stadijoje, svetimas turtas pagrobtas nebuvo, reali žala nepadaryta, todel paskirtoji bausme neatitinka nei teisingumo, nei proporcingumo principu reikalavimu. Nuteistojo isitikinimu, skirdamas bausme, pirmosios instancijos teismas taip pat nesilaike Lietuvos Respublikos BK 41 str. bei 54 str. reikalavimu.
Nuteistasis pažymi, jog nagrinejamu atveju, paskirtoji bausme visu pirma užtikrina nukentejusiojo interesus, o jo interesai nepagristai yra sumenkinami, nors skiriant bausme turi buti išlaikyta nukentejusiojo ir kaltininko interesu pusiausvyra.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistojo gynejas prašo apeliacini skunda tenkinti. Prokurore prašo apeliacini skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas pagristai nuteise F. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. Nuteistojo kaltuma del jam inkriminuotos veikos padarymo patvirtina irodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti teisminio bylos nagrinejimo metu, aptarti nuosprendyje. Taip pat pirmosios instancijos teismas nuteistajam už jo padaryta nusikaltima paskyre teisinga bausme.
Liudytoja M. R. viso proceso metu nuosekliai teige, jog nuejusi i persirengimo kabina pamate, jog joje liko viena pakaba, o iš jos išejes vaikinas atgal pakabino tik viena striuke. Vaikina pasivijo koridoriuje, o koleges iškviete apsauga. Vaikinas vaikšciojo po parduotuve, striuke mete ant lentynos. Striuke buvo be magneto. Vaikinas pabego, taciau pamete rankine. Liudytoja paaiškino, jog striuke buvo pakišta po vaikino striuke. Striukes verte buvo apie 800 litu (b. l. 135). Analogiškas aplinkybes liudytoja nurode ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 30-31).
Liudytojos M. R. parodymus iš dalies patvirtina ir byloje esanti Bendrojo pagalbos centro ivykio ataskaita, kurioje nurodoma, kad prekybos centre buvo sulaikytas vagis, kuris pabego, bet liko jo asmens dokumentai. Apie ivyki praneše apsaugos darbuotojai (b. l. 7).
Liudytojos M. R. parodymus taip pat patvirtina liudytojos Ž. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti pirmosios instancijos teisme. Ši liudytoja nurode, jog M. R. pastebejo, kad buvo pagrobta striuke, ji ir išbego paskui vyra iš parduotuves. Liudytoja išejo iš paskos bei priejo prie vyro ir bendradarbes. Grižus i parduotuve, M. R. liepe vyrui atiduoti tai, ka paeme, o liudytoja nuejo paspausti apsaugos mygtuka. Kaip vyras išsitrauke striuke nemate, nes vaizda jai užstojo lentynos. Veliau pamate, jog vyras stumdesi su M. R., išbego bei pamete savo rankine (b. l. 34).
Taigi iš viso, kas aptarta konstatuotina, jog nera jokio pagrindo abejoti liudytojos M. R. nuosekliais parodymais. Be to, pažymetina ir tai, kad liudytoja nepažinojo nuteistojo, anksciau su juo jokiu santykiu neturejo, todel nera jokio pagrindo manyti, jog ji gali nepagristai apkalbeti F. A., nei iš šio nei iš to apkaltinti ji vagyste.
Nepagristas apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nenustate pagrobtos striukes vertes. Iš prašymo atlikti ikiteismini tyrima (b. l. 3), apžiuros, vykusios 2009 m. vasario 19 d., protokolo (b. l. 9-15) akivaizdžiai matyti, jog pagrobtos striukes verte yra 749 litai, o tai reiškia, jog pasikesinto pagrobti turto verte yra didesne nei 3 MGL.
Apeliantas nurodo, kad jo nekaltuma neva irodo tai, jog jis pardavejos paprašytas grižo i parduotuve, taciau apeliacini skunda nagrinejancios kolegijos isitikinimu, tokie nuteistojo veiksmai nei paneigia, nei patvirtina jo kalte, padarius inkriminuojama nusikalstama veika. Juo labiau, kad iš bylos medžiagos matyti, jog F. A. ne savanoriškai sugrižo i parduotuve ir gražino pagrobta daikta, o tai padare verciamas aplinkybiu, t. y. kuomet ji koridoriuje pasivijusi parduotuves darbuotoja M. R. liepe sugrižti ir gražinti striuke, ir kuomet, pasak minetos liudytojos, jau buvo iškviesta apsauga.
Taigi, byloje surinktu ir ištirtu irodymu visuma patvirtina, jog F. A. pasikesino pagrobti svetima turta, taciau nusikaltimo nebaige del nuo jo valios nepriklausanciu aplinkybiu, todel jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam F. A., bausme Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. reikalavimu nepažeide.
F. A. yra anksciau ne karta teistas, teistumas neišnykes, jis vel pasikesino padaryti tycini nusikaltima, todel pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. nuteistasis laikytinas recidyvistu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tycinio nusikaltimo padaryma teismas paprastai skiria laisves atemimo bausme. Kolegijos isitikinimu, nagrinejamu atveju nera jokio pagrindo nukrypti nuo šios bendros taisykles.
Apeliantas teisus nurodydamas, kad Lietuvos Respublikos BK 57 str. 2 d. nurodyta, jog už pasikesinima padaryti nusikalstama veika, remiantis Lietuvos Respublikos BK 62 str., gali buti paskirta švelnesne negu už pabaigta nusikalstama veika numatyta bausme.
Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. nurodyta, jog teismas, atsižvelges i visas bylos aplinkybes, gali už nusikalstama veika paskirti švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme, kai yra atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtine žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš 1-6 punktuose numatytu aplinkybiu (nagrinejamu atveju aktuali yra Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 4 p. numatyta aplinkybe, t. y. veika nutruko pasikesinant daryti nusikalstama veika). Kaip matyti iš aptartu normu, vien aplinkybes, jog nuteistasis pasikesino padaryti nusikaltima nepakanka tam, kad butu galima taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas. Butina nustatyti ir atsakomybe lengvinancias aplinkybes bei konstatuoti, jog žala bent iš dalies yra atlyginta. Kaip matyti iš byloje esanciu irodymu, reali materialine žala nusikaltimu nebuvo padaryta, taciau byloje nera jokiu duomenu, kurie leistu konstatuoti, jog yra nors viena nuteistojo atsakomybe lengvinanti aplinkybe, todel F. A. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatu nera jokio pagrindo.
Atkreiptinas apelianto demesys i tai, kad net ir esant visoms Lietuvos Respublikos BK 62 str. numatytoms salygoms, teismas gali nuspresti netaikyti šio straipsnio nuostatu, kadangi tai yra teismo teise, o ne pareiga. Taip pat pažymetina, jog aukšciau aptartu istatymo nuostatu taikymas negali buti formalus.
Aplinkybe, kad nuteistasis liudytojos M. R. palieptas grižo i parduotuve ir išmete pagrobta striuke, neleidžia teigti, kad jis pats savo noru atsisake pabaigti nusikaltima. Iš liudytojos M. R. parodymu matyti, jog ji sustabde nuteistaji, t. y. butent jos iniciatyva buvo nutraukti jo neteiseti veiksmai.
F. A. yra recidyvistas, o recidyvistui už tycinio nusikaltimo padaryma (pasikesinima padaryti tycini nusikaltima) teismas paprastai skiria laisves atemimo bausme, kaip jau mineta, nukrypti nuo šios taisykles nera jokio pagrindo, tuo labiau, kad apeliantas niekur nedirba, vartoja narkotines medžiagas, baustas administracine tvarka. Taigi, apylinkes teismas tinkamai parinko viena iš Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytu bausmiu, t. y. laisves atemima.
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas F. A. laisves atemimo bausmes dydi, ivertino jo atsakomybe lengvinanciu bei sunkinanciu aplinkybiu nebuvima, atsižvelge i nusikaltimo pobudi ir pavojingumo laipsni, jo asmenybe. Apeliantui paskirtosios laisves atemimo bausmes dydis yra mažesnis nei Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. sankcijoje nustatytas šios bausmes vidurkis.
Taigi, paskirtosios bausmes dydis kaip ir rušis nepažeidžia nei proporcingumo, nei teisingumo principu reikalavimu. Apeliacines instancijos teismo isitikinimu, paskyrus nuteistajam kita švelnesne bausme ar parinkus kitos rušies bausme, nebus igyvendinta Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyta bausmes paskirtis.
Nuteistajam paskirtos bausmes griežtumas atitinka padarytos žalos visuomenei masta ir neteisetos veikos pavojingumo jai laipsni. Todel nepagristas apeliacinio skundo teiginys, kad nagrinejamu atveju paskirtoji bausme pažeidžia kaltininko ir nuo nusikaltimo nukentejusiojo asmens interesu pusiausvyra, kadangi pastariesiems interesams suteikiamas prioritetas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausme, išlaike interesu pusiausvyra, niekam nesuteike prioriteto.
Esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, tenkinti apeliacini skunda del jame nurodytu motyvu nera pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo F. A. apeliacini skunda atmesti.