Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. N., institucijai surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės inspekcijos priežiūros skyriaus atstovei Renatai Kleponienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą, kurioje A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 159 straipsnio 5 dalį, administracine tvarka nebaustas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-07-31 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimų protokolas, kad 2012-03-07, adresu (duomenys neskelbtini), A. N. savavališkai statė neypatingai statinių kategorijai priskiriamą gyvenamosios paskirties statinį – gyvenamąjį namą, kurio ilgis – 22,6 m., plotis 15,0 m., aukštis – 9,6 m. ir 5,6m., neturėdamas statinio statybą leidžiančio dokumento – leidimo statyti neypatingos kategorijos statinį, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 str. 1d. 3 ir 4p., 20 str. 1d. 1p., 23 str. 1d. 1p., 23 str. 28 d. A. N. veika įvertinta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 159 straipsnio 5 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. N. nurodė, kad 1990 metais jam buvo išduotas leidimas statybai. Pripažino, kad namo statybą atliko nukrypdamas nuo projekto. Statybos darbų nebevykdo jau 10 metų. Statyba neužbaigta, neįteisinta (34-35, 41 b.l.).

Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės inspekcijos priežiūros skyriaus atstovė Renata Kleponienė patvirtino, jog nežinant ar 2012-03-01 faktinių aplinkybių konstatavimo metu, A.Noreika atlikinėjo statybos darbus, nes nebuvo įvykio vietoje (34,34; 40,41 b.l.).

Liudytoja Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės inspekcijos priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė D. R. patvirtino, kad ,,karšta linija“ buvo gautas pranešimas apie nelegalų statinį, nuvykus į nurodytą vietą, buvo nustatyta, kad A. N. ant dviejų besiribojančių jam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, kurie nesujungti detaliuoju planu, neturėdamas statybos leidimo, atliko savavališką gyvenamojo namo statybą. A. N. buvo išduotas leidimas sodo namelio ir šiltnamio statybai, kuris galiojo tik iki 1990-11-02. A. N. akivaizdžiai nukrypo nuo sodo namelio statybos projekto, neturi šiems darbams atlikti jokio leidimo. Patikrinimo metu statybos darbai nebuvo atliekami, namo statyba neužbaigta, neįteisinta. Kada paskutinį kartą buvo atlikti statybos darbai liudytoja D. R. teigia nežinanti (40,41 b.l.).

Leidimas Nr. 14/89 išduotas 1989-11-02 Klaipėdos rajono architekto patvirtina, kad A. N. buvo išduotas leidimas vykdyti sodo namelio ir šiltnamio statybą. Leidimas galiojo iki 1990-11-02. Techninių – ekonominių rodiklių lentelė patvirtina, kad pagal patvirtintą projektą, statinio užstatymo plotas, turėjo būti 31,36 m², bendras užstatymo plotas - 34,00 m². Projektinė sodo namelio medžiaga patirtina, kad A. N. buvo suprojektuotas sodo namelis, susidedantis iš rūsio, pirmojo aukšto bei mansardos.

2012-03-07savavališkos statybos aktas bei foto nuotraukų kopijos patvirtina, kad Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės inspekcijos priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė D. R. nustatė, jog pastatyto gyvenamojo namo, išorės matmenys: ilgis – 22,6 m., plotis - 15,0 m. ir 9,2 m. aukštis – 9,6 m. ir 5,6 m. (5-6; 9-10 b.l.)

2012-03-29 ir 2012-04-06 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos surašyti reikalavimai dėl pašalinimo savavališkos statybos padarinių įpareigoja statytoją A. N. iki 2012-10-08 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, dėl kurių 201-03-07 buvo surašytas savavališkos statybos aktas – nugriauti savavališką gyvenamąjį namą ir sutvarkyti statybvietę (15-17 b.l.).

Lietuvos Respublikos ATPK 159 straipsnio 5d. numato, atsakomybę už naujo neypatingo statinio savavališką statybą, už tai numatyta bauda nuo trijų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių litų. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas išnagrinėjęs bylą pripažįsta, jog 2012-03-01 faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu, nebuvo nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. N., tuo metu, būtų atlikinėjęs kokius nors tai statybos darbus. Tai patvirtino liudytoja Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės inspekcijos priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė D. R.. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. N. parodė, kad statybos darbų jis neatlikinėja jau 10 metų. Kitų duomenų byloje apie paskutinius atliktus statybos darbus byloje nėra. Todėl šios faktinės aplinkybės, jog statybos darbai buvo atliekami prieš 10 metų, vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. N. naudai, nes byloje kitų įrodymų nėra. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Tesimas 2011-04-29 administracinėje byloje Nr. N62-1117/2012, konstatavo, kad nuobaudos skyrimo termino pradžią sieją ne su pažeidimo fakto konstatavimu, o su pažeidimo padarymo pabaigos momentu. Lietuvos Respublikos ATPK 35 straipsnio 1 d. numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Tesimas aukščiau nurodytoje byloje konstatavo, kad jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos. Darytina išvada, kad terminas nuobaudos skyrimui nagrinėjamoje byloje turi būti pradedamas skaičiuoti nuo paskutinių A. N. atliktų statybos darbų. Šiuo atvejų, teismas pripažįsta, jog byloje nenustatyta, kad A. N. statybos darbus būtų atlikęs per paskutinius šešis mėnesius, todėl administracinė byla nutrauktina (LR ATPK 35 straipsnio 1 dalis).

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti administracinę bylą Nr. A2.7.-768 -904/2012, kurioje A. N. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 159 straipsnio 5 dalį.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.