Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Neimantei Nicienei, atsakovams R. Ž. ir V. Ž., trečiojo asmens Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro atstovei Augustai Veselytei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams R. Ž. ir V. Ž., trečiajam asmeniui Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centrui dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovo atstovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovai R. Ž. ir V. Ž. yra nepilnamečio J. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. 2010 m. kovo 29 d. atsakovai nutraukė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), J. Ž. gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina R. Ž..

R. Ž. šeima 2006 m. gruodžio 29 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-1602, įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, dėl negebėjimo tinkamai rūpintis vaikais, o tokią apskaitą panaikinus nuo 2018 m. atsakovės šeimai taikoma šeimos atvejo vadyba. Atsakovės šeimai nuo 2018 metų iš viso 4 kartus buvo inicijuota šeimos atvejo vadyba: nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. birželio 10 d. (palikta socialinio darbuotojo priežiūra); nuo 2020 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. spalio 15 d. (palikta socialinio darbuotojo priežiūra); nuo 2021 m. liepos 13 d. iki 2023 m. rugsėjo 14 d. (palikta socialinio darbuotojo priežiūra); nuo 2023 m. spalio 26 d. ir tebetęsiama iki šios dienos.

2018 m. atlikus atsakovės šeimos pagalbos poreikio įvertinimą, socialines paslaugas teikiantys specialistai pastebėjo, kad atsakovei kyla sunkumų siekiant savarankiškai rūpintis vaikų auklėjimu ir ugdymu.

Iš socialines paslaugas teikiančių specialistų duomenų nustatyta, kad atsakovė R. Ž. negeba kontroliuoti nepilnamečio sūnaus laisvalaikio, jai buvo rekomenduojama mažiau leisti sūnui būti mieste, riboti buvimą lauke, prašyti dažniau pareiti į namus jai pasirodyti. Visu socialinių paslaugų teikimo laikotarpiu atsakovei ne kartą buvo sudaryti atvejo vadybos pagalbos planai, numatyti tam tikri įpareigojimai. Atsakovė ir nepilnametis J. Ž. lankė psichologų konsultacijas, dalyvavo kognityvinio elgesio programoje, skirtoje paaugliams, nepilnamečiui buvo teikiamos gydytojo psichiatro konsultacijos, dalyvavo „Tėvų ir vaikų tarpusavio ryšio stiprinimo programoje“, šeimoje visada lankėsi ir toliau lankosi socialinis darbuotojas. Tačiau socialines paslaugas teikiančių specialistų pastebėjimu atsakovė turėjo žemą motyvaciją keisti savo elgesį siekiant ilgalaikių pokyčių šeimoje. Atsakovė nuvertindavo teiktos pagalbos efektyvumą, nors ir lankydavo specialistų rekomenduotus užsiėmimus/mokymus, tačiau nesilaikė nuosekliai pozityvaus auklėjimo principų, sunkiai valdė savo jausmus ir emocijas. Specialistai, dirbantys su atsakovės šeima, pastebėjo, kad atsakovė neretai nuslėpdavo esamą realią situaciją šeimoje ir specialistams pateikdavo jai palankią informaciją. Socialinė darbuotoja pastebėdavo, kad atsakovė jai teigdavo, kad sūnaus J. Ž. elgesys pasikeitė, kad jis laiku grįžta į namus, padeda namuose, yra mandagus ir paslaugus, tačiau socialinei darbuotojai pasakius, kad turi kitokios informacijos apie J. Ž. elgesį, atsakovė nuomonę pakeisdavo ir sakydavo, kad vis dėl to sūnaus J. Ž. elgesys namuose yra netinkamas - jis vėlai grįžta vakare, nepagarbiai kalba su šeimos nariais.

2019 m. liepos 11 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl J. Ž., kuris 2019 m. liepos 5 d. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, vairavo automobilį ir važiuodamas atbuline eiga nesuvaldė automobilio, dėl ko atsitrenkė ir apgadino kieme stovėjusius automobilius. Kadangi eismo įvykį sukėlė ir priešingą teisei veiką padarė jaunesnis negu šešiolikos metų asmuo, administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta.

2020 m. spalio 21 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje dėl J. Ž. 2020 m. spalio 14 d. Mažeikių mieste įvykdytos vagystės, kurios metu jis iš kiemo pavogė 700,00 Eur vertė elektrinį paspirtuką. Ikiteisminį tyrimą atsisakytą pradėti, nes J. Ž. nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus.

2021 m. liepos 8 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate registruotas pranešimas, kad J. Ž., kartu su dar dviem asmenimis, prie prekybos centro „Mere“ (automobilių stovėjimo aikštelėje) įlipo į tris ar keturis automobilius, kurie buvo neužrakinti ir iš ten paėmė automobilio užvedimo raktelius, kuriuos bėgdami iš įvykio vietos, išmetė.

2020 m. spalio 26 d. (duomenys neskelbtini) pateiktoje J. Ž. charakteristikoje nurodyta, kad auklėtinis pamokų metu priima mokytojos padėjėjos ar spec. pedagogės pagalbą, noriai bendrauja su klasės draugais, tačiau pertraukų metu dažnai pastebimas su vyresniųjų klasių mokiniais, kurie gali turėti neigiamos įtakos jo elgesiui. Taip pat jis kartais nieko neinformavęs išeina iš pamokų. Pasidomėjus, kokios vėlavimo priežastys, dažniausiai auklėtinis nurodo keletą argumentų: negirdėjo skambučio, buvo su vyresniais mokyklos mokiniais. Nurodė, kad mama raštiškai šių praleistų pamokų nepateisino, o klasės vadovei sunku susisiekti su auklėtinio mama, nes dažnai ji telefonu neatsako.

2021 m. liepos 12 d. (duomenys neskelbtini) pateiktoje J. Ž. charakteristikoje nurodyta, kad auklėtinis per antrąjį mokslo metų pusmetį yra praleidęs 96 pamokas. Vykstant nuotoliniam ugdymui auklėtinis į pamokas prisijungia ne visada ir motyvuoja, jog sistema neįleidžia į pamokos langą arba nėra internetinio ryšio. Mama apie susidariusią situaciją žino bei yra informuota, tačiau praleistas pamokas pateisina retai.

2022 m. spalio 21 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate registruotas socialinės darbuotojos pranešimas, kad 2022 m. spalio 20 d., po pietų, į lauką išėjo ir iki šiol negrįžo J. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini).

2023 m. rugpjūčio 17 d. gautas Mažeikių rajono savivaldybės mero potvarkis dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių ir koordinuotai teikiamų paslaugų skyrimo. J. Ž. įpareigotas tęsti mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programą; lankyti individualias psichologo konsultacijas; lankyti individualias jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų koordinatoriaus konsultacijas.

2023 m. spalio 24 d. (duomenys neskelbtini) rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad J. Ž. praėjusiais mokslo metais praleido apie 600 pamokų be pateisinamos priežasties, o šiais mokslo metais auklėtinis nėra matomas visai. Mokiniui mokykloje turėtų būti teikiama socialinio pedagogo ir psichologo asistento pagalba, tačiau mokinys eiti į konsultacijas atsisako. Mama su klasės auklėtoja telefonu bendrauja mandagiai, noriai atsako į visus pateiktus klausimus, tačiau pripažįsta, kad yra bejėgė pakeisti situaciją.

Iš 2023 m. spalio 25 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos duomenų nustatyta, kad 2023 m. spalio 23 d. Skyriui apsilankius J. Ž. gyvenamojoje vietoje jo rasti nepavyko, kadangi mamos teigimu nuo vakar, t. y. 2023 m. spalio 22 d. jis yra išėjęs ir negrįžęs. Mama R. Ž. specialistams išsakė, kad ji atsisako toliau rūpintis sūnumi J., ji reikalauja, kad jis būtų paimtas iš jos, nes ji nesugeba jo suvaldyti, dėl to prarado sveikatą, gydėsi ligoninėje.

2023 m. spalio 25 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje užfiksuota, kad Skyriaus specialistai bendravo su J. Ž. tėvu V. Ž., kuris paaiškino, kad laikotarpiu kada gimė J. Ž. jis su jo motina R. Ž. nebegyveno, nors J. ir turi jo pavardę, tačiau jis nėra to vaiko biologinis tėvas. Pažymėjo, kad J. jis niekada nėra matęs, tačiau kai vaikui buvo suteikta jo pavardė (Ž.), jis tam neprieštaravo ir jokių veiksmų, kad nuginčytų tėvystę neatliko. Vyro teigimu, jis ne tik neturi noro auginti jam visiškai svetimą vaiką, tačiau net ir norėdamas tam neturi sąlygų.

2023 m. spalio 24 d. iš Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro, kuris vykdo R. Ž. šeimos atvejo vadybos procesą, gautas raštas, kuriame nurodyta, kad R. Ž. šeimai pagalbos plano priemonės buvo šios: psichologo konsultacijos mamai ir vaikui individualiai; gydytojo/psichiatro konsultacijos vaikui; dalyvauti kognityvinio elgesio programoje paaugliams „EQUIP“; dalyvauti „Tėvų ir vaikų tarpusavio ryšio stiprinimo programoje“; lankyti Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų koordinatorės individualias konsultacijas. Šeimai taip pat buvo teikiamos socialinės priežiūros šeimoms paslaugos. R. Ž. teiktos rekomendacijos atitiko šeimos poreikius, tačiau R. Ž. žema motyvacija keisti savo elgesį siekiant ilgalaikių pokyčių šeimoje ir už jos ribų. Nuvertino teiktos pagalbos efektyvumą. J. Ž. su mama lankė „Tėvų ir vaikų tarpusavio ryšio stiprinimo programą“, stebimi trumpalaikiai pokyčiai. R. Ž. nesilaikė nuosekliai pozityvaus auklėjimo principų, sunkiai valdė savo jausmus ir emocijas. J. Ž. nuo 2022 m. lapkričio 4 d. iki 2023 m. rugsėjo 6 d. lankė 8 individualias psichologo konsultacijas, į kitas konsultacijas nenuvyko, periodiškai lankėsi gydytojo/psichiatro konsultacijose, tačiau paskirtus medikamentus vartojo nereguliariai. J. Ž. buvo užregistruotas „EQUIP“ kognityvinės elgesio programoje, tačiau nelankė, taip pat nereguliariai lankė Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų koordinatorės individualias konsultacijas. R. Ž. lankyti individualias psichologo konsultacijas atsisakė. Dirbant su R. Ž. šeima pastebima, kad moteris neretai slėpdavo esamą situaciją šeimoje, specialistams pateikdavo palankią informaciją. R. Ž. šeimai teikta specialistų pagalba nepadėjo pasiekti teigiamų ilgalaikių pokyčių, todėl buvo kreiptasi dėl minimalios priežiūros ir koordinuotai teikiamų paslaugų skyrimo.

2023 m. lapkričio 22 d. Mažeikių rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. Ml-719 „Dėl vaiko laikinosios rūpybos nustatymo, laikinojo rūpintojo skyrimo, priežiūros vietos nurodymo ir išmokų mokėjimo“ nepilnamečiui J. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji rūpyba, o laikinuoju rūpintoju paskirtas Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras. Nepilnamečio vaiko laikinosios priežiūros vieta paskirta Centro budinčio globotojo šeimoje Kėdainiuose.

2024 m. liepos 23 d. Mažeikių rajono Šeimos ir vaiko gerovės centro rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad R. Ž. pagalbos planą vykdė tik iš dalies. R. Ž. vengia priimti jai siūlomą pagalbą, siekiant keisti mamos elgesį ir šeimos situaciją. R. Ž. nereagavo į socialinės darbuotojos teikiamas rekomendacijas, siūlomą pagalbą, raginimus. Teikiant socialinės priežiūros paslaugas taip pat pastebėta, kad šeimos vaikams trūksta / trūktų asmeninės erdvės ir privatumo. Šeimos socialiniame dviejų kambarių bute gyvena R. Ž. su sūnumi bei dukra ir dviem jos mažamečiais vaikais. Apsilankymų metu pastebėta, kad R. Ž. ir jos pilnamečiai vaikai bute rūko, nepaisydami, kad namuose yra mažamečiai vaikai.

2024 m. spalio 8 d. Mažeikių rajono Šeimos ir vaiko gerovės centro rašte dėl R. Ž. šeimos už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio iki 2024 m. rugpjūčio 13 d. nurodyta, kad 2023 m. gruodžio mėnesio pradžioje R. Ž. siūlomą pagalbą priėmė noriai, tačiau mėnesio pabaigoje pasikeitė, moteris siūlomą pagalbą vengė priimti, jos manymu situacija dėl sūnaus nepasikeis ir vaikas nebus gražintas į šeimą. R. Ž. teigė, kad ji jaučiasi liūdna, pasimetusi. Jai buvo rekomenduota susitikimus su sūnumi planuoti daugiau negu vieną kartą per mėnesį, tačiau iš jos buvo gautas atsakymas, kad jai užtenka aplankyti sūnų kartą per mėnesį, nes finansiškai šiuo metu yra sunku. Pastebėta, kad kai R. Ž. susitikdavo su sūnumi, ji jausdavosi emociškai gerai ir laukdavo kito susitikimo, tačiau į skatinimą ir motyvavimą dažninti susitikimus su sūnumi nerodydavo didelio noro ir nedėdavo tam pakankamai pastangų. Teikiant socialines paslaugos šeimai R. Ž. buvo pasiūlyta pagalba sudarant gyvenimo aprašymą ieškantis darbo ir gerinant šeimos finansine padėtį, tačiau moteris į rekomendaciją sureagavo piktai, teikdama, kad socialiniai darbuotojai kišasi į šeimą ir, kad ji jokio darbo neieškos. Pastebėta, kad R. Ž. nedėjo pakankamai pastangų integruotis į darbo rinką, nors buvo dalintasi informacija apie darbo pasiūlymus. Moteris reiškė nepasitenkinimą, grasino, kad bus iškviesti žurnalistai, taip pat nebeįsileis socialinių darbuotojų į namus. Taip pat išsakė nepasitenkinimą apie sūnaus J. Ž. globėją, kuri pasak jos, nuteikinėja paauglį prieš ją. Per 2024 m. buvo pastebėti pasikartojantys R. Ž. pykčio nevaldymo protrūkiai. Jai rekomenduota kreiptis į gydytoją/psichiatrą konsultacijai, bet moteris į rekomendacijas nereaguodavo. Rašte taip pat nurodyta, kad nuo 2024 m. vasario 12 d. iki 2024 m. vasario 26 d. J. Ž. dalyvavo ankstyvosios intervencijos programoje, kurią organizavo Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. J. Ž. dalyvavo visuose užsiėmimuose ir išklausė 8 val. trukmės ankstyvosios intervencijos programą. 2024 m. rugpjūčio 13 d. J. Ž. lankėsi pas vaikų ir paauglių psichiatrę Kėdainiuose, kuri pastebėjusi J. Ž. priklausomybę, išrašė siuntimą į Respublikinį priklausomybės ligų centrą. Nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d. iki šios dienos J. Ž. 4 kartus buvo konsultuotas Respublikinės priklausomybės ligų centre Kauno filiale gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Teismas, priimdamas sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė R. Ž. negeba užtikrinti J. Ž. emociškai saugios ir stabilios emocinės būsenos, negeba pritaikyti pozityvių auklėjimo metodų, kontroliuoti vaiko ugdymosi ir laisvalaikio, dėl ko ji prarado motinos įtaką, autoritetą sūnaus atžvilgiu. Iš socialines paslaugas atsakovei teikiančių specialistų pateiktos informacijos akivaizdu, kad atsakovės elgesys nepasikeitė, ji nedėjo pakankamai pastangų, kad susiklosčiusi situacija pasikeistų, todėl tikėtina, kad ji nepasikeis ir ateityje. Tokia situacija atsakovės šeimoje tęsiasi nuo 2018 metų ir nuolat prastėja, atsakovės sūnus nebelankė ugdymo įstaigos, vartojo psichotropines medžiagas, įsitraukė į nusikalstamas veikas ir kt. Pažymėtina, kad nepilnamečio J. Ž. teigiami elgesio rezultatai pasiekti ne dėl atsakovės įdėtų pastangų, o pakeitus jo gyvenamąją vietą ir socialinę aplinką, todėl didelė tikimybė, kad nepilnametį J. Ž. grąžinus atsakovei į tą pačią socialinę, emociškai nestabilią aplinką, jis vėl grįš prie ankstesnio savo elgesio modelio. Net ir teikiant ilgalaikę intensyvią specialistų pagalbą, atsakovė R. Ž. nededa pakankamai pastangų priimti jai siūlomą pagalbą, keisti savo elgesį ir šeimos situaciją. Atsakovė nereagavo į socialinės darbuotojos teikiamas rekomendacijas, siūlomą pagalbą, raginimus. Per laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio mėnesio, kuomet iš atsakovės buvo paimtas nepilnametis sūnus, atsakovė ir toliau vengė vykdyti jai paskirtus įpareigojimus, tačiau su sūnumi bendravo. Nors atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu sutiko su ieškiniu ir neprieštaravo dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo sūnaus J. Ž. atžvilgiu. Sutiko, kad vaiko elgesys jam pradėjus gyventi budinčios globotojos šeimoje pasikeitė į teigiamą pusę, o grąžinus sūnų į šeimą ji nesugebėtų užtikrinti, kad pozityvūs pokyčiai tęstųsi.

Kaip matyti iš bylos medžiagos ir paties atsakovo V. Ž. paaiškinimų teisme jis nuo nepilnamečio J. Ž. auginimo, priežiūros, auklėjimo yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko gimimo, jo nepažįsta, joks emocinis ryšys jų nesieja. Atsakovas nepripažįsta tėvystės J. Ž., dėl to sutinka su ieškiniu dalyje dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo J. Ž. atžvilgiu, tačiau nesutinka su prašomu priteisti išlaikymo ir jo įsiskolinimu.

Teismas, įvertinęs visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, ieškovo atstovės ir atsakovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad atsakovė sąmoningai nededa pastangų tinkamai atlikti savo kaip motinos pareigas ir susigrąžinti sūnų į šeimą, nevykdo jai skirtų įpareigojimų, nesistengia sukurti tinkamų gyvenimo sąlygų, kad su ja galėtų gyventi sūnus, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti ir neterminuotai apriboti atsakovės R. Ž. motinos valdžią nepilnamečio sūnaus J. Ž. atžvilgiu.

Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovas V. Ž. nedalyvauja ir nedalyvavo vaiko J. Ž. auginimo, priežiūros, ugdymo procese, gyvena su kita šeima. Atsakovas su J. Ž. nebendrauja, prie jo išlaikymo savanoriškai neprisideda ir neketina juo rūpintis, dabartinė situacija, kai nepilnamečiu J. Ž. rūpinasi laikina globėja, jį tenkina. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir tai, kad atsakovas ieškinį dalyje dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo pripažįsta, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti ir neterminuotai apriboti atsakovo V. Ž. tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus J. Ž. atžvilgiu.

Atsakovams R. Ž. ir V. Ž. neterminuotai apribojus tėvų valdžią nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Išaiškintina atsakovams, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Iš Teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad atsakovų santuoka buvo nutraukta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1038-169/2010. Teismo patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktu V. Ž. įsipareigojo vaiko J. Ž. materialinio išlaikymo užtikrinimui mokėti kasmėnesines periodines 150 Lt dydžio pinigines išmokas nuo 2010 m. kovo 29 d. iki vaiko pilnametystės.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė R. Ž. nedirba. Nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto atsakovė neturi, užimtumo tarnyboje neregistruota, gyvena socialiniame būste. Atsakovės pajamos per mėnesį sudaro apie 300,00 Eur. Duomenų apie atsakovės turimus kreditorinius įsipareigojimus byloje nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir pati atsakovė. Taip pat atsakovė nors ir nurodė nedirbanti, nes turi sveikatos problemų, įrodymų, patvirtinančių, kad dėl sveikatos būklės negali dirbti ir gauti pakankamas pajamas vaikams išlaikyti teismui nepateikė. Atsakovas V. Ž. nedirba, gyvena socialiniame būste, nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas gauna netekto darbingumo / negalios pensiją, vienišo asmens išmoką ir pensijos priemoką, kas sudaro apie 440 Eur per mėnesį. Nustatyta, kad atsakovas neteikia išlaikymo sūnui J. Ž., o atsakovė iš dalies prisideda prie sūnaus išlaikymo, tačiau įrodymų, patvirtinančių nuo kada ir kokio dydžio išlaikymą nepilnamečiui sūnui teikia atsakovė, byloje nėra.

Nelengva, nepalanki ar net sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia jų nuo prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Netinkamas tėvų pareigos vykdymas ar visiškas nevykdymas yra pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais (amžius, sveikatos būklė ir pan.). Nors nepilnamečio J. Ž. būtiniesiems poreikiams reikalingų lėšų skaičiuoklė nepateikta, tačiau atsižvelgiant į vaiko amžių, kitus jo poreikius, ekonominę padėtį, laikytina, kad prašoma priteisti išlaikymo suma yra protinga, atitinkanti vaiko poreikius ir pagrįsta.

Atsakovė R. Ž. yra darbingo amžiaus, turi galimybę dirbti ir gauti stabilias pajamas, duomenų apie jos sunkią sveikatos būklę, kuri trukdytų jai integruotis į darbo rinką, byloje pateikta nėra, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės R. Ž. išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. Ž. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo laikinosios rūpybos nustatymo dienos iki jo pilnametystės yra pagrįstas ir tenkintinas.

Taip pat ieškovas prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1038-169/2010 nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečio vaiko J. Ž. išlaikymui iki 150 Eur, kadangi priteistas išlaikymas nebeatitinka vaiko poreikių.

Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis), t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1038-169/2010 buvo patvirtinta R. Ž. ir V. Ž. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2 punktu V. Ž. įsipareigojo iki sūnaus J. Ž. pilnametystės kas mėnesį jo išlaikymui mokėti po 150 Lt, kas šiuo metu atitinka 43,44 Eur. Akivaizdu, jog per 14 metų nuo tada, kai buvo priteistas išlaikymas, padidėjo vaiko poreikiai maistui, aprangai, mokymuisi, pasikeitė vaiko laisvalaikio praleidimo būdas, atsirado papildomų užsiėmimų.

Teismo posėdžio metu atsakovas V. Ž. nesutiko teikti jokio išlaikymo sūnui J. Ž., nes nepripažįsta tėvystės, nurodė, kad negali dirbti dėl sveikatos būklės, be to augina dar penkis vaikus. Nors bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas yra tik iš dalies darbingas ir jo galimybės įsidarbinti bei gauti pakankamas pajamas vaikams išlaikyti yra apribotos, vien tai nesudaro pagrindo visiškai atleisti atsakovą nuo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Atsižvelgiant į atsakovo sveikatos būklę ir turtinę padėtį, į nepilnamečio J. Ž. poreikius, darytina išvada, kad yra pagrindas pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1038-169/2010 nustatytą 150 Lt (43,44 Eur) išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo V. Ž. išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. Ž. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo laikinosios rūpybos nustatymo dienos iki jo pilnametystės.

Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovės R. Ž. 2060 Eur išlaikymo įsiskolinimą, o iš atsakovo V. Ž. 1545 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo laikinosios rūpybos nustatymo dienos, t. y. 2023 m. lapkričio 22 d. iki ieškinio padavimo teisme dienos, t. y. 2024 m. rugsėjo 10 d. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nusprendė patenkinti ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš atsakovų nuo laikinosios rūpybos nustatymo dienos, o išlaikymo įsiskolinimas paskaičiuotas už tą patį laikotarpį, išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovų konkrečiomis nurodytomis sumomis nepriteistinas.

Išlaikymas išieškomas globėjui (rūpintojui), kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesais (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalys dėl tėvų valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytinos skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis.)

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 406 straipsnio 2 dalis nustato, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas išsprendžia klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

Atsakovų sūnui J. Ž. 2023 m. lapkričio 22 d. Mažeikių rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. M1-719 „Dėl vaiko laikinosios rūpybos nustatymo, laikinojo rūpintojo skyrimo, priežiūros vietos nurodymo ir išmokų mokėjimo“ nustatyta laikinoji rūpyba, laikinuoju rūpintuoju paskirtas Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras, laikinosios priežiūros vieta nustatyta Centro budinčio globotojo šeimoje Kėdainiuose. Pažymėtina, kad nepilnametis J. Ž. tebegyvena minėto centro budinčio globotojo šeimoje Kėdainių mieste. Bylos duomenimis nustatyta, kad globėja tinkamai užtikrina J. Ž. poreikius augti saugioje ir stabilioje aplinkoje, užtikrina vaiko teises į sveikatos priežiūrą, poilsį, laisvalaikį. Tarp globėjos ir J. Ž. yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys. Esant nurodytoms aplinkybės, ieškovo prašymas tenkintinas, nepilnamečio vaiko J. Ž. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo dienos paliktina Centro budinčio globotojo šeimoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl žyminis mokestis už šį reikalavimą neskaičiuotinas ir nepriteistinas.

Už reikalavimą dėl išlaikymo iš atsakovės R. Ž. priteisimo mokėtinas 54 Eur žyminis mokestis ((200 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) x 75 proc.). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės R. Ž. priteistina 54 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Už reikalavimą dėl priteisto išlaikymo iš atsakovo V. Ž. padidinimo mokėtinas 29 Eur žyminis mokestis ((150 Eur – 43 Eur ) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo V. Ž. priteistina 29 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Vadovaujantis CPK 496¹ straipsnio 1 dalimi teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį patenkinus, inicijuotina civilinė byla dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo ir vaiko rūpintojo paskyrimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 406 – 407 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovės R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio sūnaus J. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus J. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo laikinosios rūpybos nustatymo dienos, t. y. 2023 m. lapkričio 22 d., iki jo pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti 2010 m. kovo 29 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1038-169/2010 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo laikinosios rūpybos nustatymo dienos, t. y. 2023 m. lapkričio 22 d., iki jo pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centrą, juridinio asmens kodas 304405337, nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

Iki įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo, nepilnamečio vaiko J. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro budinčio globotojo šeimoje.

Priteisti iš atsakovės R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 29 Eur (dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) valstybės naudai.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės rūpybos nepilnamečiui vaikui nustatymo ir rūpintojo paskyrimo.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.