- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-30
- Bylos Nr.
- 2A-754-124/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-04136-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Aleknavičienė
- Ieškovas
- UAB „Kapitalo valda“
- Atsakovas
- L. U., R. U.
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-754-124 /2012
Teisėjas J. Stubrys Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04136-2012-1
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 30 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-5080-772/2012 pagal UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovams L. U. ir R. U. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Kapitalo valda“ ieškiniu (1–4 b. l.) prašė solidariai priteisti iš L. U. ir R. U. ieškovo UAB „Kapitalo valda“ naudai 4 072,53 Lt nuostolių, t.y: 889,45 Lt pagrindinę skolą, 3 024,13 Lt priskaičiuotus, bet nesumokėtus delspinigius, 88,95 Lt baudą ir 70,00 Lt už gyventojų registro pažymas apie solidarių atsakovų asmens duomenis, 5 proc. metines palūkanas už visą priteistą sumą ir 122 Lt žyminį mokestį.
Ieškovas nurodė, kad UAB Ūkio banko lizingas ir L. U., būdama santuokoje su R. U., 2007-09-15 pasirašė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 709665123, pagal kurią atsakovai išperkamosios nuomos būdu įsigijo prekę - mobilų telefoną SAMSUNG SGH-E590. Įsigyta prekė buvo perduota atsakovams valdyti ir naudotis 2007-09-15 Turto perdavimo-priėmimo aktu prie 2007-09-15 išperkamosios nuomos sutarties Nr. 709665123.
L. U. ir solidarus atsakovas - jos sutuoktinis R. U. per 2007-09-15 išperkamosios nuomos sutartyje Nr. 709665123 nustatytą turto išpirkimo laikotarpį, t. y. iki 2009-09-15, įsipareigojo sumokėti lizingo bendrovei už prekes bendrą turto finansuojamą sumą - 889,45 Lt, 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. L. U. pagal 2007-09-15 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 709665123 neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, nuo išperkamosios nuomos sutarties momento nė vieno karto kreditoriui nesumokėjo išperkamosios nuomos mėnesinių įmokų ir tuo pažeidė šios sutarties 2.1. p. bei padarė nuostolių.
UAB Ūkio banko lizingas ir UAB „Kapitalo valda“ pasirašė 2009-03-04 reikalavimo perleidimo artį Nr. 09/03/04-1, pagal kurią UAB Ūkio banko lizingas perleido, o UAB „Kapitalo valda“ įgijo reikalavimą į atsakovę L. U. pagal 2007-09-15 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 709665123.
Vadovaujantis 2007-09-15 išperkamosios nuomos sutarties Nr. 709665123 5.5 ir 11.2 p., atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui 10 proc. baudą tuo atveju, jeigu pažeis savo įsipareigojimus informuoti ieškovą apie savo adreso, telefono, fakso ar banko rekvizitų, darbovietės, turto laikymo vietos pasikeitimą. Ieškovui perėmus visus duomenis iš UAB Ūkio banko lizingas, nustatyta, kad atsakovės nurodytas gyvenamosios vietos adresas pasikeitęs, kreditoriaus pranešimai neįteikiami, todėl solidarūs atsakovai privalo sumokėti ieškovui 10 proc. baudą, t. y. 88,95 Lt.
L. U. 2007-09-15 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 709665123 pasirašė būdama santuokoje su R. U., sutartis buvo sudaryta bendriems šeimos poreikiams tenkinti, todėl už šią neįvykdytą prievolę abu sutuoktiniai turi atsakyti solidariai.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimu už akių (23–25 b. l.) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“ solidariai iš atsakovų L. U. ir R. U. 889,45 Lt skolą, 320,20 Lt delspinigius, 88,95 Lt baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1209,65 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-07-09) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 32,84 Lt (trisdešimt du litus 84 centus).
Teismas nurodė, kad pagal išperkamosios nuomos sutarties 11.1. punktą buvo skaičiuojami delspinigiai už laikotarpį po 0,2 procento nuo vėluojamos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną nuo 2007-10-15 iki 2012-07-05, viso 1700 dienų, tuo pagrindu ieškovas prašė priteisti 3024,13 Lt delspinigius.
Įvertinęs, kad atsakovas yra vartotojas, sutartis sudaryta prisijungimo būdu, paskaičiuota delspinigių suma žymiai didesnė negu pagrindinė skola, atsižvelgdamas į bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas sprendė, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli. Ieškovas delspinigius skaičiuoja net už 1700 dienų. Delspinigių priteisimas už tokį ilgą laikotarpį sąlygotų situaciją, jog ieškovas galėtų piktnaudžiauti savo teisėmis ir tyčia nesikreipti į teismą siekiant apginti savo pažeistas teises. Teismas konstatavo, jog ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo už 1700 dienų yra nepagrįstas, neatitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl juos sumažino iki 320,20 Lt, t. y. juos paskaičiavo už 180 dienų laikotarpį, kurį laikė pagrįstu ir pakankamu atlyginti ieškovo turėtus nuostolius.
Ieškovo reikalavimą priteisti 889,45 Lt skolą ir 88,95 Lt baudą teismas laikė teisėtu ir pagrįstu, todėl tenkino pilnai.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB Kapitalo valda“ apeliaciniu skundu (29–30 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo ir šioje dalyje ieškinį tenkinti – priteisti solidariai iš atsakovų L. U. ir R. U. 3024,13 Lt delspinigių bei 203 Lt žyminį mokestį. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Šiaulių miesto apylinkės teismas nepagrįstai sumažino delspinigių dydį, tai yra teismas nepagrįstai ėmėsi iniciatyvos ir delspinigiams pritaikė 6 mėnesių senatį ir priteisė 320,20 Lt delspinigius. Taikyti ieškinio senatį teismas gali tik tuo atveju, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja. Duomenų apie tokį kitos ginčo šalies (atsakovų) reikalavimą (prašymą) delspinigiams taikyti 6 mėnesių senatį apelianto UAB „Kapitalo valda“ žiniomis nėra. Įstatymas nenumato teismo iniciatyvos taikyti ieškinio senatį tokio pobūdžio bylose, todėl teismo iniciatyva šioje byloje yra negalima. Teismas, savo iniciatyva taikydamas 6 mėnesių ieškinio senatį, pažeidė LR CK 1.126 str. 2 dalyje numatytą teisinį reguliavimą.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį priteisė iš atsakovų pagrindinę skolą 889.45 Lt, baudą 88,95 Lt bei 320,20 Lt delspinigių, viso 1298,60 Lt. Ieškovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniu skundu teigia, jog teismas nepagrįstai sumažino sutartimi nustatytą nuostolių dydį.
Išperkamosios nuomos sutartis, dėl kurios vykdymo yra kilęs ginčas, kvalifikuojama vartojimo sutartimi. Dėl to nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad sutarčių laisvės ribojimai CK 6.188 straipsnio nustatyta apimtimi taikomi sudarant vartojimo sutartis. Aukščiausiu lygmeniu vartotojo teisių apsaugos garantijos įtvirtintos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus; ši konstitucinė nuostata yra vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio tvarkymo principų, ji įgyvendinama per žemesnės galios teisės normų sistemą. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje 3K-7-297/2012).
Byloje nustatyta, kad 2007-09-15 UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovė L. U. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 709665123,kuria UAB „Ūkio banko lizingas“ perdavė atsakovei naudotis ir valdyti mobilųjį telefoną Samsung SGH-E590 (6-7 b. l.). Minėta sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti eilines įmokas ir, laiku neatlikus mokėjimų, 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos sumokėti sumos. Nustatyta, kad atsakovai nevykdė savo įsipareigojimų ir liko skolingi 889,45 Lt už įsigytą prekę .2009-03-04 „Ūkio banko lizingas“ ir ieškovė UAB „Kapitalo valda“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, pagal kurią UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovės atžvilgiu pagal minėtą išperkamosios nuomos sutartį (b. l. 9-10). Be kitų reikalavimų, UAB „Kapitalo valda“ prašė teismą priteisti iš atsakovės ir jos sutuoktinio solidariai 3 024,13 Lt delspinigių, tačiau jų dydį pirmosios instancijos teismas sumažino. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 str.). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, kuriomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei atkreipia dėmesį, jog LR CK 6.71 str. nustato, kad netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Netesybos yra bauda arba delspinigiai ir laikomi iš anksto aptarti kreditoriaus esami ar būsimi nuostoliai, kurių jau nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. LR CK 6.73 str. 2 d. nustato, kad teismas gali sumažinti netesybas, jeigu netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Netesybos negali būti sumažintos tiek, kad jos taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas, mažindamas neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas LR CK 6.156 str. 1 d. įtvirtintas sutarčių laisvės principas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad viena iš aplinkybių, kurios vertintinos, taikant kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, yra prievolės ir sutartinių netesybų dydis. Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, jog prievolės dydis yra 889,45 Lt, o ieškovas prašo 3024,13 Lt delspinigių. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog išperkamosios nuomos atsakovei perduoto turto vertė tik 724,50Lt, sutarties terminas– 2009-09-15 Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, jog atsakovai įmokų nemokėjo nuo 2007-10-15, ir būtent nuo šios datos ieškovė skaičiuoja delspinigius iki 2012-07-05, t. y. iki kreipimosi į teismą dienos. Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kokių priemonių ėmėsi tiek pirminis kreditorius iki kol 2009-03-04 perdavė reikalavimo teisę ieškovei, tiek pati ieškovė, kad būtų išieškota skola iš atsakovų, ir kodėl daugiau kaip 3 metus buvo delsta kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo. Teismas tokį kreditorių, kaip verslininkų, elgesį vertina kaip nesąžiningą vartotojo atžvilgiu, nes dėl jų delsimo kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo iš atsakovo buvo nepagrįstai didinamas delspinigių dydis ir tai negalima vertinti kaip sąžiningą nukentėjusios šalies nuostolių atlyginimą. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į tai, kad delspinigių dydis beveik daugiau kaip tris kartus viršija pagrindinės prievolės dydį bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, darytina išvada, jog netesybos yra aiškiai per didelės, atlieka ne kompensacinę funkciją, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino priteistinų delspinigių dydį ir jas priteisė už 6 mėnesius. (CK 6.73 str. 2 d., CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Šiuo atveju teismas nustatė konkretų delspinigių dydį, kas nedraudžiama , paskaičiuojant už trumpesnį laikotarpį, nei prašo ieškovė. Nors kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, tačiau teismui įstatymas suteikia teisę kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą, nes teismas neturi leisti vienai sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų. Tai svarbu ir tuo atveju kai ginčas yra kilęs iš vartojimo sutarties, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą būti aktyvus ir ex officio įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus šalių sutarties, iš kurios kilęs ginčas, sąlygas, taip pat pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas kontroliuoti delspinigių dydį ir nepriteisti aiškiai per didelių delspinigių. Įstatyme nenustatyti kriterijai, kokiais atvejais netesybos yra aiškiai per didelės, todėl kiekvienu atveju šiuos kriterijus nustato pats teismas. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-503/2007, Nr. 3K-3-12/2009 ir kt.). Minėtomis teisės normomis teismui suteikta teisė sumažinti priteistinų delspinigių sumas ir toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Šiuo atveju pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 3024,13 Lt prašoma priteisti suma yra pernelyg didelė, palyginus su skolos dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, priteisdamas tik už 6 mėnesius. Ieškovas nepagrindė tokių didelių nuostolių, neįvertino kliento mokumo ir tuo prisiėmė dalį kredito negrąžinimo rizikos, į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi tik 2012 m. liepos mėnesį, apelianto apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pažymėtina, kad teismas padarė aritmetinę klaidą, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, nes ieškinio materialieji reikalavimai yra pareikšti 4002,53 Lt sumai, ieškinys patenkintas 1298,60 Lt sumai. Tokiu būdu ieškinys patenkintas 34,50 procentų, nuo priteistos sumos skaičiuotinos ir bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro 63,11 Lt, t.y. 38,96 Lt žyminio mokesčio bei nuo kitų išlaidų 24,15 Lt. Taip pat neteisingai nurodyta suma, nuo kurios skaičiuojamos procesinės palūkanos. Šioje dalyje sprendimas tikslintinas. Kadangi teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistu, apeliacinis skundas atmestas, sprendimas patikslintas, ištaisant aritmetinę klaidą, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą už akių patikslinti dėl bylinėjimosi išlaidų bei procesinių palūkanų priteisimo ir priteistas ieškovui UAB „Kapitalo valda“ solidariai iš atsakovų L. U. ir R. U. bylinėjimosi išlaidas padidinti nuo 32,84 Lt iki 63,11 Lt, 5 procentų metines palūkanas skaičiuoti nuo priteistos 1298,60Lt sumos .