- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-03
- Bylos Nr.
- 2A-1740-553/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-09026-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Neringa Švedienė, Goda Ambrasaitė Balynienė
- Ieškovas
- E. V. D.
- Atsakovas
- Ž. A.
- Kategorijos
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-01-24 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. V. D. ieškinį atsakovui Ž. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo skolą su delspinigiais – 18 477 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2000-12-18 su A. Š. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovui buvo paskolinta 15 600 Lt suma, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2001-06-18, o laiku negrąžinus paskolos, mokėti 0,1 procento delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsakovas iki 2001-06-18 negrąžino paskolos, todėl 2001-10-18 su A. Š. atsakovas sudarė susitarimą, kuriuo paskolos grąžinimo terminas buvo atidėtas iki 2002-01-18. 2001-10-19 A. Š. su ieškovu sudarė reikalavimo perleidimo sutartį. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 18 477 Lt suma, kurią sudaro 15 600 Lt skola ir 2 847 Lt delspinigiai.
Atsiliepimas
Atsakovas teismui pateiktu atsiliepimu iš esmės neginčijo ieškovo reikalavimų, prašė, atsižvelgiant į jo sunkią turtinę padėtį, skolos mokėjimą išdėstyti.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-01-24 priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo Ž. A. ieškovui E. V. D. 15 600 Lt skolos; 2 847 Lt delspinigių; 5 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą 18 447 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 553,41 Lt. Teismas taip pat priėmė sprendimą atmesti atsakovo Ž. A. prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą. Teismas nustatė, kad atsakovas neįvykdė prievolės, negrąžino paskolos, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina skola ir delspinigiai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38, 6.71, 6.72, 6.870, 6.873 straipsniai). Teismas, atsižvelgdamas į reikalavimo pobūdį ir dydį, tarp šalių susiklosčiusius santykius, padarė išvadą, kad sprendimo vykdymo išdėstymas mokant po 200 Lt per mėnesį daugiau nei septynerius metus vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais būtų nepagrįstas (CK 1.5, 6.38, 6.200 straipsniai).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas Ž. A. apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-01-24 sprendimą nustatant sprendimo vykdymo tvarką – išdėstyti priteistos 19 000,41 Lt skolos sumokėjimą 7 metams. Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismo sprendimas atmesti atsakovo prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą yra nepagrįstas, nes pats teismas konstatavo sunkią apelianto finansinę padėti, be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas beveik 10 metų nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo. Atsakovo nuomone, ieškovo turtinė padėtis yra tokia, kad sprendimo vykdymo išdėstymas iš esmės nepažeistų ieškovo interesų.
Atsiliepimas
Savo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas E. V. D. nurodė prašymą atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad atsakovas neįrodė savo ypač sunkios materialinės padėties. Atsakovas turi du automobilius, kurių vieną yra išnuomojęs taksi paslaugas teikiančiai įmonei. Atsakovas yra jaunas, sveikas, įrodymų, kad negali dirbti, nėra. Ieškovas pažymi, kad antstolis nustato skolininko faktinę turtinę padėtį. Skolininkas ir išieškotojas vykdymo procese gali sudaryti taikos sutartį dėl mokėjimų išdėstymo. Ieškovas nurodo, kad išdėsčius sprendimo įvykdymą būtų neproporcingai pažeisti jo interesai atgauti skolą greičiau nei po 7-10 metų, kadangi ieškovas serga liga (šlapimo pūslės karcinoma (vėžys)), kurios gydymas nemažai kainuoja.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnis įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek faktine, tiek teisine prasme. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spęsdamas klausimą dėl atsakovo prašymo išdėstyti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tinkamai išaiškino materialines teises normas, tinkamai taikė įrodinėjimo institutą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai prielaidų pakeisti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą nesudaro, todėl šis skundas yra atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu - teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą.
Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas, ir šalis, kurios nenaudai jis priimtas, visada patiria tam tikrų nuostolių, ir tai yra neišvengiama pasekmė. CPK 284 straipsnyje numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo ar jo dalies vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą vertintina kaip teismo teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent – užtikrinti socialinį teisingumą. Todėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas gali būti taikomas tada, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Išdėstydamas sprendimo įvykdymą, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį. Kadangi sprendimo vykdymo išdėstymas yra nukrypimas nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo vykdymą išdėstyti galima tik išimtiniais atvejais, t. y. konstatavus, jog skolininko turtinė padėtis ypač bloga arba yra kitokių ypatingai svarbių aplinkybių, dėl kurių sprendimą įvykdyti labai sunku. Sprendžiant tokio pobūdžio klausimą, taip pat turi būti atsižvelgta, ar tokio prašymo tenkinimo atveju nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Minėtos pozicijos taip pat laikosi Lietuvos Aukščiausias Teismas, pabrėždamas išimtinį teismo sprendimo vykdymo išdėstymo pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-925/2002).
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-01-24 sprendimu priteisė iš Ž. A. ieškovui E. V. D. 15 600 Lt skolos ir 2 847 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą 18 447 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 553,41 Lt. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-01-24 sprendimą nustatant sprendimo vykdymo tvarką – išdėstyti priteistos 19 000,41 Lt skolos sumokėjimą 7 metams. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo yra svarbus šalių lygiateisiškumo principas, turi būti išlaikyta išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyra bei atsižvelgta į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas sprendimo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Be to, svarbus ir teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principas, pagal kurį privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti. Tokiu būdu išieškotojo teisė susigrąžinti skolą iš skolininko turi būti ginama, o skolininkas privalo gerbti šią išieškotojo teisę ir stengtis kuo greičiau įvykdyti savo prievolę. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovo skola egzistuoja nuo 2002-01-18 (prievolės grąžinti skolą įvykdymo terminas iš 2001-06-18 buvo perkeltas į 2002-01-18) (b. l. 5, 6). Nuo to momento atsakovas net iš dalies nepadengė turimo įsiskolinimo ieškovui. Atsakovas prašo 19 000,41 Lt sumos ieškovui sumokėjimą išdėstyti 7 metams, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad patenkinus minėtą atsakovo prašymą, būtų neatsižvelgta į ieškovo interesus bei teisėtus lūkesčius, kad sumokėti pinigai būtų grąžinti per įmanomai trumpiausią laiką. Atsakovas apeliuoja į tai, kad šiuo metu jo finansinė padėtis yra sunki. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad atsakovas šiuo metu neuždirba tiek pinigų ir neturi tiek turto, kad galėtų įvykdyti teismo sprendimą grąžinti ieškovui visą skolą, tačiau teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas buvo ir yra nedarbingas, todėl negalėjo ir vis dar negali pakeisti savo finansinės padėties. Dėl apelianto argumento, kad ieškovas 10 metų nesikreipė į teismą dėl skolos grąžinimo, pažymėtina tai, kad visų pirma atsakovas turi jau apie 10 metų galiojančią pareigą grąžinti skolą ieškovui, todėl minėtas atsakovo argumentas negali būti pripažintas pagrindžiančiu jo prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.
Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiamos Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011-01-24 sprendimo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, jis priimtas nepažeidžiant procesinės teisės normų bei civilinio proceso principų, todėl yra paliktinas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,70 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme. Atmetus apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, ši suma valstybei priteistina iš apelianto (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 88, 96, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-01-24 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660) iš atsakovo Ž. A. (duomenys neskelbtini) 5,70 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.