- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-12
- Bylos Nr.
- ATP-332-354/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00360-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
- Pažeidėjas
- M. Š.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. Š. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarimo, kuriuo M. Š. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 str. 1 d., paskirta 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Š. nubaustas už tai, kad 2014 m. kovo 22 d., apie 19.47 val., Raseinių r. sav., Daugodų k., vairavo automobilį ,,Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. Š. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Raseinių rajono apylinkės teismui.
Skunde pažeidėjas reiškia manymą, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nesiėmė priemonių ištirti visus įrodymus, nepagrįstai atmetė jo prašymą skirti ekspertizę, t. y. nutarimą priėmė nepilnai ir nevisapusiškai ištyręs visas reikšmingas bylai aplinkybes.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad prieš įvykį buvo išgėręs tik du butelius nestipraus alaus, buvo įsitikinęs, kad alkoholio koncentracija neviršys leistinos normos, vairavo automobilį, nes jautėsi visiškai blaivus, tik dėl suvartoto alaus buvo likęs kvapas. Pažymi, kad jis jau 15 metų vairuoja automobilį, šešis metus neturi jokių administracinių nuobaudų, o nuobaudų dėl alkoholio vartojimo per visą savo vairavimo stažą nėra turėjęs. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jam buvo nustatytas 0,48 promilės girtumas, atskaičiavus prietaiso paklaidą – 0,456 promilės, jis pasirašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, paaiškino aplinkybes. Be to, pažeidėjas skunde deklaruoja manymą, kad alkoholio prietaiso matuoklio parodymams įtakos galėjo turėti ir jo prieš įvykį vartotas burnos skalavimo skystis ,,Dentosept“, kurio sudėtyje yra 70 procentų etanolio ir apie kurio vartojimą jis buvo pamiršęs – nenurodė šios aplinkybės, nes burną skalauja pastoviai, o kai atsitiktinai rado internete eksperimento rezultatus, nurodė šią aplinkybę teisme ir prašė skirti ekspertizę, tačiau teismas atsisakė tai daryti.
Apibendrindamas apeliantas reiškia manymą, kad teismas nepagrįstai atsisakė atlikti ekspertizę. Pabrėžia, kad jis tiek policijos pareigūnams, tiek teisme tiksliai pasakė, jog buvo išgėręs du butelius alaus, bet nori, kad būtų pilnai, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškintos ir ištirtos visos aplinkybės, galėjusios turėti įtakos alkotesterio parodymams. Pažymi, kad naujo nagrinėjimo teisme metu pats iškvies į posėdį draugus, su kuriais iškylavo, kad šie galėtų duoti parodymus apie svarbias bylai aplinkybes ir teismas pakartotinai galėtų spręsti dėl ekspertizės paskyrimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamu Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarimu M. Š. nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis). Ginčydamas apylinkės teismo nutarimą, apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai ištyrė įrodymus, nepagrįstai neskyrė prašomos ekspertizės. Tokie apeliacinio skundo argumentai visiškai nepagrįsti ir kildinami iš jo paties subjektyviais išmąstymais grindžiamų versijų.
Pirmiausia pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 str. nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ATPK 257 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Raseinių rajono apylinkės teismas išvadą dėl M. Š. kaltės padarė tinkamai neįvertinęs faktinių įvykio aplinkybių, nepilnai ištyręs įrodymus. Tokią išvadą patvirtina ir byloje esantis teismo posėdžio protokolas, kuriame užfiksuota, kokius įrodymus teismas tyrė ir kuriais grindė savo sprendimą.
Iš byloje surinktų, teismo posėdyje ištirtų ir skundžiamame nutarime išdėstytų įrodymų matyti, kad įvykio dieną M. Š. vairavo automobilį būdamas neblaivus, įvykio vietoje alkoholio matuokliu jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,48 promilės, įvertinus galimą prietaiso parodymų paklaidą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai – 0,456 promilės (6; 8; 9 b. l.). Todėl policijos pareigūnas – patrulis A. U., 2014 m. kovo 22 d. M. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 82P-9342799-14, nušalino vairuotoją nuo transporto priemonės vairavimo (4–5; 7 b. l.). Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad M. Š. pasirašytinai buvo supažindintas su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis (ATPK 272 str.), apeliantas patvirtino, kad pažeidimo esmė jam aiški ir paaiškino, kad buvo gėręs alaus. Teismo posėdyje, kaip ir apeliaciniame skunde, M. Š. iš esmės prisipažino padaręs jam inkriminuojamą teisės pažeidimą ir nurodė, kad su draugais iškylavo gamtoje, išgėrė du butelius alaus, nemanė, jog jam gali būti nustatytas leistiną normą viršijantis girtumas, jautėsi blaivas, todėl ir vairavo automobilį (27–28 b. l.). Visi paminėti įrodymai pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažinti turinčiais tiesioginės kaltinančios reikšmės ir vertinti jų kitaip nėra jokio pagrindo.
Apelianto skunde keliamą versiją, kad alkoholio matuoklio parodymus galėjo nulemti ir burnos skalavimo skystis, kurį pažeidėjas skiestą vartoja nuo parodontozės, aukštesnės instancijos teismas vertina, kaip mėginimą išvengti administracinės atsakomybės, suklaidinti teismą. Atpasakodamas įvykio aplinkybes, duodamas parodymus teismo posėdyje, M. Š. deklaravo nevienareikšmiškas pozicijas. Viena vertus neneigė, kad automobilį vairavo išgėręs du butelius alaus – vieną išgėrė anksčiau, o kitą prieš pat automobilio vairavimą. Kita vertus, nurodė, kad prieš pat sėsdamas vairuoti automobilį, gėrė ne alų, o vartojo skiestą burnos skalavimo skystį ,,Dentosept“, apie kurio vartojimą anksčiau buvo pamiršęs. Kaip minėta, apeliantas neginčija alkoholio matuokliu jam nustatyto girtumo ir to, kad prieš įvykį gėrė alų, tik kelia klausimą, kokią įtaką alkoholio matuoklio parodymams galėjo turėti tai, kad jis gėrė alų ir dar vartojo burnos skalavimo skystį, apie tai išvis buvo pamiršęs, nors, kaip teigia apeliaciniame skunde, burnos skalavimo skystį vartoja nuolat. Įvertinus tai, kas paminėta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo aiškintis apeliaciniame skunde deklaruojamas aplinkybes, nes nustatyta, kad prieš įvykį apeliantas gėrė alų, jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, todėl gilintis į pateikiamus deklaratyvius argumentus nėra jokio pagrindo.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esančių įrodymų pakanka pagrįsti M. Š. kaltei padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Taigi atsižvelgiant į nustatytas įvykio aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, jog grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, kaip prašo apeliantas, nėra jokio teisinio pagrindo.
Skundžiamu nutarimu žemesnės instancijos teismas M. Š. paskyrė minimalią ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą baudą – 1000 Lt ir 1 metams atėmė teisę vairuoti transporto priemones. Teismo nuomone, apeliantui taikyta administracinė atsakomybę neatitinka pažeidimo pobūdžio, pažeidėjo asmenybės, nėra tinkamai individualizuota. ATPK 30¹ str. 1 d. teismui numatyta galimybė, atsižvelgus į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pažeidėjo atstovas advokatas prašė taikyti ATPK 30¹ str. numatytą institutą M. Š. atžvilgiu, tačiau apylinkės teismas skundžiamame nutarime dėl to iš viso nepasisakė.
Apygardos teismo nuomone, M. Š. padaryto pažeidimo pobūdis (apeliantui nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,48 promilės, įvertinus paklaidą – apie 0,45 promilės, t. y. nedaug viršijantis įstatymais leistiną normą – 0,4 promiles), pažeidėjo asmenybę apibūdinantys duomenys (transporto priemonių vairavimo stažas nuo 2000 metų; anksčiau niekada nebuvo baustas administracine tvarka už grubius, pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už automobilio vairavimą esant neblaiviam; gyvenamoje vietoje charakterizuojamas teigiamai; vedęs, augina dvi mažametes dukteris). Išskirtine aplinkybe, vertintina M. Š. naudai kaip švelninančia jo atsakomybę, laikytina tai, kad jis pirmą kartą padarė tokio pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir kad jo neblaivumo laipsnis nežymiai viršijo leistiną normą. Tai rodo, kad M. Š. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nėra itin pavojingas, todėl yra pagrindas taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas, nustatant trumpesnį specialios teisės atėmimo terminą.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į šioje nutartyje aptartas ir skundžiamame nutarime išdėstytas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir daro išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant M. Š. mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje (ATPK 126 str. 1 d.) numatyta minimali.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d., 302¹² str. 1 d. 6 p.,
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarimą pakeisti:
M. Š. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirtos papildomos administracinės nuobaudos – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones – terminą sutrumpinti iki 6 mėnesių.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.