Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo ūkininko A. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria pakeista nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-548-544-08 pagal ieškovo ūkininko A. K. ieškinį atsakovui ūkininkui S. Č. , dalyvaujant trečiajam asmeniui ūkininkei S. K. , dėl 172 017,36 Lt priteisimo nuostoliams atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Antstolė N. J. 2008 m. lapkričio 28 d. raštu informavo, jog iš turimos informacijos apie atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą matyti, kad 172 017,36 Lt ieškiniui užtikrinti turto nepakanka.Atsakovas, atskirajame skunde nurodydamas savo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertes, visiškai nepateikė įrodymų šioms vertėms pagrįsti. Atsakovo pateikti duomenys apie jo finansinę būklę laikytini neteisingais.Iš prie atskirojo skundo pridedamų 2008 m. lapkričio 25 d. išrašų matyti, jog daliai atsakovo nekilnojamojo turto yra įregistruota hipoteka. Likusiam atsakovo nekilnojamajam turtui, kuriam hipoteka neįregistruota, vertė tesudaro 69 466,08 Lt. Iš 2008 m. lapkričio 25 d. VĮ ,,Regitra“ išrašo matyti, kad visam atsakovo įregistruotam kilnojamajam turtui (transporto priemonėms) yra uždėtas areštas, Atsižvelgiant į šias aplinkybes akivaizdu, kad siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštas) yra nepakankamos.Laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu, kad būtų tinkamai apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės. Panaikindamas areštą piniginėms lėšoms, teismas padidino būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ir tuo pažeidė ieškovo teises.

Atsakovas kartu su sutuoktine D. Č. nuosavybės teise valdo 87,95 ha bendro ploto žemės sklypus, kurio 1 ha kaina yra apie 3 500 Lt, visų sklypų vertė yra apie 300 000 Lt. Tik už vieną sklypą yra nebaigta mokėti nežymi pinigų suma.Atsakovas turi žemės ūkio technikos, kurios vertė apie 561 900 Lt, todėl, turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto visiškai pakanka ieškiniui užtikrinti, Pinigų areštas taikomas trikdo normalią ūkio veiklą, nes atsakovas negali atsiskaityti su darbuotojais bei valstybe, be to, atsakovas iš AB ,,SEB bankas“ yra paėmęs kreditą, todėl negalėdamas atsiskaityti su banku patirs nuostolių, nevykdydamas normalios veiklos, bus priverstas bankrutuoti. Dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šalių interesų pusiausvyrą.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

Bylos duomenys patvirtina, kad Panevėžio apygardos teismas 2008 m. lapkričio 13 d. nutartimi ieškinio reikalavimų užtikrinimui buvo areštuotas 172 017,36 Lt vertės ieškovui priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o jo nepakakus – piniginės lėšos, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose ar pas kitus asmenis, leidžiant privalomus mokėjimus į valstybės, savivaldybės, VSDFV biudžetus, išmokų, kurios kilę iš darbo teisinių santykių, išmokėjimą bei atsiskaitymą su ieškovu. Skundžiama nutartimi ši nutartis buvo pakeista, panaikinant nutarties dalį, kuria buvo areštuotos atsakovo lėšos, likusi 2008 m. lapkričio 13 d. nutarties dalis palikta nepakeista.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad atsakovas nuosavybės teise valdo beveik 88 ha bendro ploto žemės sklypus (b. l. 59-69). Nors nėra pateikta duomenų, jog, kaip teigia atsakovas, vieno hektaro kaina siekia 3 500 Lt, tačiau iš 2008 m. birželio 30 d. balanso matyti, jog atsakovas turėjo 1 060 165 Lt vertės turto, iš kurio 677 138 Lt sudaro ilgalaikis turtas, 209 866 Lt – trumpalaikis turtas (b. l. 103-104). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog skundžiamos nutarties atveju laikinųjų apsaugos priemonių mastas išliko visiškai toks pats, koks buvo nustatytas ir teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartyje, o teismas skundžiama nutartimi nutarė panaikinti areštą piniginėms lėšoms, palikdamas kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kurio vertė viršija atsakovo reikalaujamą priteisti 172 017,36 Lt sumą, areštą (CPK 148 str. 4 d.). Pažymėtina, kad remiantis drauge su atskiruoju skundu pateiktu antstolės N. J. raštu nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog atsakovo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertės nepakanka ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes nėra aišku, kokia turima informacija antstolė vadovavosi, t. y. iki šiol byloje nėra duomenų, koks atsakovo turtas areštuotas, nepateiktas areštuotų daiktų apyrašas.

Pažymėtina, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi ne tik siekti maksimaliai apsaugoti vienos šalies interesus, bet ir įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes kitai šaliai. Atkreiptinas dėmesys, kad pinigai yra labai svarbus normalios ūkinės-komercinės veikos pagrindas, todėl, nagrinėjamu atveju ūkininkui uždraudus disponuoti jam priklausančiomis lėšomis, yra apsunkinama ir sutrikdoma jo ūkio veikla, taigi piniginių lėšų areštas gali būti tik išimtinais atvejais, tame tarpe ir kai kito turto nėra ar yra akivaizdžiai nepakankamai. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, tokios vienareikšmiškos išvados padaryti negalima (CPK 185 str.). Ta aplinkybė, jog dalis atsakovo nekilnojamojo turto yra apsunkintas hipoteka, savaime netrukdo teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones tokį įkeistą turtą areštuoti. Hipoteka yra skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas (CK 4.170 str. 1 d.). Nors hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius (CK 4.192 str. 1 d.), praktikoje (atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes) galimi atvejai, kad išieškojimui iš hipoteka užtikrinto turto įvykdyti prireiks ne viso hipoteka užtikrinto turto. Nagrinėjamu atveju byloje nėra domenų, jog atsakovas nevykdo savo hipoteka užtikrintų reikalavimų ir kad realiai tikėtinas priverstinis išieškojimas iš minėto turto (CPK 178 str.). Taigi darytina išvada, jog hipoteka apsunkinto turto areštas šioje byloje yra galimas ieškinio užtikrinimo būdas. Todėl teisėjų kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad atsakovo 172 017,36 Lt vertės kilnojamų ir nekilnojamų daiktų areštas atitinka tiek ieškovo, tiek atsakovo interesus (CPK 144 str. 1 d., 145 str., 2 d., 150 str.1 d.), priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegijai aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu nusprendus, jog atsakovas turėjo teisę reikšti prašymą dėl jau taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, o pirmosios instancijos teismui pagrįstai ir teisėtai šį prašymą iš dalies patenkinus, neturi teisinės reikšmės argumentai apie tai, kad teismas padidino būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ir tuo pažeidė ieškovo teises.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atsakovo atskirąjį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.