- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-10
- Bylos Nr.
- AN2-674-290/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01269-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. R.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyrius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko (toliau – Institucijos) Viginto Lukošiaus ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2021 m. gegužės 13 d. nutarimu, M. R. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 500 Eur bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2020 m. spalio 20 d. 9.52 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas pirmąja eismo juosta paskui automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojo garso signalą, persirikiavo į antrą eismo juostą, pravažiavęs automobilį „Audi A4“ staiga persirikiavo atgal į pirmąją eismo juostą ir staigiai stabdė, kai tai nebuvo būtina dėl eismo saugumo (priekyje kitų automobilių nebuvo), taip „Audi A4“ vairuotojai sudarydamas iš anksto nenumatytą kliūtį, dėl ko „Audi A4“ variuotoja buvo priversta staiga stabdyti, tačiau pilnai sustoti nespėjo ir atsitrenkė į automobilio „Audi A6“ galinę dalį. Eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai. Automobilio „Audi A6“ vairuotojas M. R. sukėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui, rodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams bei demonstravo savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius, Kelių eismo taisykles (toliau – KET) pažeidė iš chuliganiškų paskatų. Šį nutarimą M. R. apskundė apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. spalio 14 d. nutarimu M. R. skundą tenkino iš dalies ir darė išvadą, kad kaltė dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo yra įrodyta, tačiau jo veiksmai pagal ANK 417 straipsnio 3 ir 7 dalis kvalifikuoti nepagrįstai.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti šį Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nutarimą ir palikti galioti nepakeistą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2021 m. gegužės 13 d. nutarimą. Skunde Institucija nurodo, jog teismas nepagrįstai M. R. nenubaudė pagal ANK 417 straipsnio 3 ir 7 dalis, kadangi jo kaltė yra pilnai įrodyta, nėra jokios abejonės dėl jo kaltės. Byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama pripažinti, kad asmuo įvykdė jam inkriminuotus nusižengimus, t. y., kad nusižengimų kvalifikacija yra pagrįsta teisiškai. Išanalizavus eismo įvykio aplinkybes bei dalyvių parodymus, vairuotojos L. K. veiksmuose KET pažeidimo nenustatyta. Priešingai, M. R. veiksmuose nustatytos KET 4; 9; 101; 135.4 punktų reikalavimų pažeidimai. Vertinant subjektyviuosius chuliganiško vairavimo požymius, šiuo atveju nustatyta, kad pažeidimas buvo padaryti tiesiogine tyčia, kadangi jis persirikiavęs, staigiai stabdydamas, sustojo, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui, todėl byloje esanti duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad M. R. transporto priemonę vairavo chuliganiškai, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui, panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.
4. Apeliaciniu skundu M. R. prašo pakeisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nutarimą ir jo administracinį nusižengimą perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį. Skunde jis nurodo, kad nukentėjusioji pati padarė galimai keletą KET pažeidimų, kurie galimai prisidėjo prie eismo įvykio, kadangi KET taisyklės draudžia važiuoti pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą. Kadangi automobilio „Audi A4“ vairuotoja važiavo lėtai ir blaškėsi po kelią, jis panaudojo garso signalą siekiant įspėti apie savo atliekamą manevrą, o ne atkreipti dėmesį ar parodyti nepagarbą prieš kitus eismo dalyvius. Mano, kad vairuotoja nebuvo susikoncentravusi į kelią bei eismo sąlygas, galimai naudojosi mobiliuoju telefonu. Be to, nurodė, kad jam yra labai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, kadangi jo darbinėms funkcijoms atlikti reikalingas vairuotojo pažymėjimas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus ir M. R. apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, todėl netenkintini.
5. Apeliaciniu skundu Institucija nesutinka su tuo, jog pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 7 dalį administracinė atsakomybė M. R. buvo nutraukta, prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir palikti galioti nepakeistą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2021 m. gegužės 13 d. nutarimą. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. R. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir prašo administracinį nusižengimą perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į 1 dalį. Aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinių skundų ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino M. R. skundą ir pagal ANK 417 straipsnio 3 bei 7 dalis administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukė. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido apylinkės teismui padaryti pagrįstą ir teisingą išvadą, kad M. R. kaltė padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta. Apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra tiek Institucijos, tiek M. R. savaip pateikiamos, tačiau objektyviai nepagrįstos, įrodymų interpretacijos, ir tai nėra pagrindu, dėl kurių reikėtų naikinti skundžiamą nutarimą.
8. Apylinkės teismas, darydamas išvadą, jog M. R. veiksmai padaryti dėl chuliganiškų paskatų, atsižvelgė ne tik į jo paaiškinimus, tačiau vadovavosi ir kitais byloje surinktais duomenimis – nukentėjusiosios bei liudytojų paaiškinimais, tarnybiniu pranešimu, įvykio vietos schema ir kita rašytine bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad M. R. vairuodamas automobilį tyčia bei sąmoningai aplenkęs pirmąją eismo juosta važiavusią „Audi A4“ transporto priemonę persirikiavo atgal į pirmą eismo juostą ir staigiai pradėjo stabdyti, tokiu būdu sukėlė eismo įvykį. Savo veiksmais M. R. sukėlė pavojų eismo bei savo ir kitų žmonių saugumui, nes „Audi A4“ vairuotojai tyčia sudarė iš anksto nenumatytą kliūtį, dėl ko ji buvo priversta staiga stabdyti, tačiau pilnai sustoti nespėjo ir atsitrenkė į automobilio „Audi A6“ galinę dalį. Tokiu būdu jis pažeidė KET 4, 9, 101, 135.4 punktų reikalavimus dėl chuliganiškų paskatų, išreikšdamas savo nepasitenkinimą dėl lėčiau gatve judančio automobilio, nors jokių kliūčių jį apvažiuoti ir judėti pageidaujamu greičiu nebuvo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad toks vairavimo būdas yra chuliganiškas ir keliantis pavojų eismo ir žmonių saugumui, o vairuotojas suprato savo daromų veiksmų prasmę ir to norėjo. Dėl to, jo veiksmai pagrįstai pripažinti chuliganišku vairavimu. Todėl sutikti su apelianto M. R. skundo argumentu ir jo administracinį nusižengimą perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį nėra jokio teisinio pagrindo. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad toks apeliacinio skundo argumentas yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
9. M. R. teismo posėdžio metu pats patvirtino, kad dėl jo veiksmų kilo eismo įvykis. Duodamas parodymus teisme nurodė, kad pamatęs pirmojoje eismo juostoje lėtai važiuojantį, sustojantį ir vėl pradedantį važiuoti automobilį „Audi A4“, nusprendė jį apvažiuoti. Apie savo atliekamą veiksmą jis įspėjo paspausdamas garsinį signalą, tada iš pirmosios eismo juostos persirikiavo į antrąją eismo juostą, padidinęs greitį apvažiavo „Audi A4“ automobilį, persirikiavo atgal į pirmąją eismo juostą, sumažino automobilio greitį ir pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Sutiko, kad jis neįvertino atstumo tarp jo ir nukentėjusiosios automobilių, kad dėl šios priežasties nepavyko išvengti susidūrimo.
10. Apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą teisingai ir pagrįstai nurodė kas būtent paneigia tokius M. R. parodymus/paaiškinimus apie eismo įvyki. Kaip minėta aukščiau, apylinkės teismas rėmėsi teismo posėdžio metu apklaustų nukentėjusiosios ir jos nurodytas aplinkybes patvirtinančių liudytojų parodymai. Nukentėjusioji L. K. paaiškino, kad važiuodama pirmąja eismo juosta ji pravažiavo Panemunės tiltą ir stabtelėjo prie posūkio, norėdama įsitikinti, ar jai nereikia sukti, tačiau nebuvo pilnai sustojusi, jos greitis galėjo būti apie 30 km/h. Tuo metu iš galo ji išgirdo garsinį signalą, automobilis „Audi A6“ ją apvažiavo, persirikiavo į pirmąją eismo juostą prieš ją ir sustojo, o ji, nors ir spaudė stabdžio pedalą, tačiau nespėjo sustabdyti savo vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į „Audi A6“ automobilio galinę dalį.
11. Liudytojas K. V. nurodė, kad stovėdamas prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos per sunkvežimio dešinės pusės veidrodėlį matė, jog pirmąja eismo juosta važiavęs automobilis „Audi A4“ šiek tiek pristabdė. Tuo metu jis išgirdo garsinį signalą ir už „Audi A4“ automobilio pamatė važiuojanti kitą, baltos spalvos, „Audi A6“ automobilį. „Audi A6“ automobilis greitai persirikiavo į antrąją eismo juostą, apvažiavo „Audi A4“ automobilį, grįžo į pirmąją eismo juostą bei staigiai stabdė, beveik sustojo, nors jam priekyje jokios kliūties nebuvo. Nespėjusi sustabdyti „Audi A4“ automobilio vairuotoja atsitrenkė į „Audi A6“ automobilio galinę dalį. Tokius M. R. veiksmus liudytojas K. V. apibūdino kaip chuliganiškus, norą pamokyti „Audi A4“ vairuotoją, už tai, kad ji važiavo per lėtai. Be to, pažymėtina, jog tokie liudytojo paaiškinimai patvirtina nukentėjusiosios L. K. duotus parodymus.
12. Liudytojas A. Š. iš esmės nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, jog pravažiavęs Panemunės tiltą ir persirikiavęs į trečiąją eismo juostą matė, jog automobilis „Audi A6“ persirikiavo į antrąją eismo juostą bei apvažiavo lėčiau judantį „Audi A4“ automobilį. Liudytojas nurodė matęs, kaip „Audi A6“ automobilio vairuotojas užlindo prieš pat priekį „Audi A4“ automobiliui ir pradėjo stabdyti. Kelias priekyje buvo laisvas, todėl automobilio „Audi A6“ vairuotojui nebuvo tikslo staigiai stabdyti. Liudytojo vertinimu, tai buvo išprovokuota eismo įvykio situacija, „Audi A6“ automobilio vairuotojas supyko, nes automobilio „Audi A4“ vairuotoja lėtai važiavo, todėl ją apvažiavęs staigiai stabdė. Šio liudytojo paaiškinimai taip pat yra analogiški liudytojo K. V. paaiškinimas bei nukentėjusiosios paaiškinimams.
13. Liudytojas P. B. teismo posėdžio metu patvirtino savo administracinio nusižengimo tyrimo metu duotus paaiškinimus, kad jo dėmesį atkreipė automobilio garsinis signalas, tada jis pamatė „Audi A6“ automobilį, važiuojantį prie pat „Audi A4“ automobilio. Jis matė, kaip „Audi A6“ automobilis persirikiavo iš pirmosios eismo juostos į antrąją ir apvažiavo lėtai važiuojantį „Audi A4“ automobilį, tada persirikiavo atgal į pirmąją eismo juostą prieš „Audi A4“ automobilį ir staigiai stabdė, nors kelyje jokios kliūties nebuvo. Liudytojui nekilo abejonių, jog tai buvo chuliganiškas elgesys.
14. Apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo abejoti teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų paaiškinimais, nes jie yra nuoseklūs, vieni kitus papildantys, neprieštaringi ir nešališki, kadangi nė vienas liudytojas nepažįsta M. R. ar nukentėjusiosios, nėra suinteresuoti administracinio nusižengimo bylos baigtimi. Visi liudytojai bendrai akcentavo momentą, kuomet „Audi A6“ automobilio vairuotojas iš pirmosios eismo juostos persirikiavo į antrąją, apvažiavo lėtai judantį „Audi A4“ automobilį ir persirikiavęs atgal į pirmąją eismo juostą, prieš „Audi A4“ automobilį staigiai, be jokios priežasties, stabdė. Visi trys eismo įvykį matę liudytojai, nurodė, jog M. R. nebuvo jokios priežasties staigiai stabdyti, jam kelyje kliūčių nebuvo, todėl jo veiksmus vertino kaip siekį pamokyti „Audi A4“ automobilio vairuotoją dėl jos lėto važiavimo. Su tokiu aplinkybių vertinimu bei argumentavimu sutinka ir aukštesnysis teismas. Šių byloje esančių įrodymų visuma suponuoja neabejotiną išvadą, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. R., ir jokių pagristų abejonių teismui dėl šios aplinkybės nekyla.
15. Apygardos teismo nuomone, M. R. nurodoma aplinkybė, kad jis garsinį signalą naudojo norėdamas atkreipti nukentėjusiosios dėmesį ir taip ją perspėti, jog jis atlieka lenkimo manevrą, laikytina jo gynybine versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kadangi byloje pakanka objektyvių duomenų, patvirtinančių M. R. kaltę. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, M. R. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.
16. Institucija apeliaciniame skunde nurodo, jog administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 417 straipsnio 3 ir 7 dalyse M. R. atžvilgiu nepagrįstai nutraukti, Institucijos įsitikinimu, jis turėtų būti patrauktas administracinėn atsakomybėn ir pagal minėtuosius straipsnius. Tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas nutarime aiškiai konstatavo, kad visi M. R. inkriminuoti KET pažeidimai patenka į ANK 420 straipsnio 2 dalies sudėtį, todėl jo veiksmus papildomai kvalifikuoti ir patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 7 dalį nėra jokio teisinio pagrindo. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su nutarime padaryta išvada, jog M. R. nepagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 ir 7 dalis.
17. Įvertinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.
18. Apygardos teismas pažymi, tai, jog teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gerove ar darbiniais ryšiais, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Šiuo atveju darbas nelaikytinas aplinkybe, tiesiogiai susijusia su transporto priemonės vairavimu. Todėl M. R. apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga norint atlikti darbines funkcijas, yra atmestinas kaip nepagrįstas.
19. Keisti skundžiamą teisingą, teisėtą ir pagrįstą nutarimą apeliacinių skundų motyvais pagrindo nėra, todėl tiek Institucijos, tiek M. R. apeliaciniai skundai nepagrįsti ir yra netenkinami.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus bei M. R. apeliacinių skundų netenkinti.
Apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.