- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-10
- Bylos Nr.
- 2A-1769-260/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-05269-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- UAB „BTA“, „BTA Insurance Company“ SE
- Atsakovas
- UAB „Ratautas“
- Advokatai
- Saulius Urbonavičius, Martynas Stankevičius
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovo UAB „BTA“ akcinės draudimo bendrovės filialo Lietuvoje atstovui advokatui Martynui Stankevičiui, atsakovo UAB „Ratautas“ atstovams A. L. ir advokatui Sauliui Urbonavičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Ratautas“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-766-179/2011 pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje ( buvęs pavadinimas - „BTA“ akcinės draudimo bendrovės filialas Lietuvoje) ieškinį atsakovui UAB „Ratautas“ dėl draudimo išmokos grąžinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu (b.l. 22-23) prašė regreso tvarka priteisti iš atsakovo 13.081,35 Lt žalos atlyginimą, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 392 Lt žyminio mokesčio.
Ieškovas nurodė, kad 2009-01-05 UAB „BTA Draudimas“ apdraudė automobilio „SCANIA R420“ v/n (duomenys neskelbtini) valdytojus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 2009 m. gegužės 6 d. apie 13 val. Ispanijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis AUDI v/n 0769DKL. Šio įvykio kaltininkas J. K. vairavo UAB „Ratautas“ priklausantį automobilį „SCANIA R420“ v/n (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2010-02-01 išmokėjo 13.081,35 Lt sumą AVUS Espana už autoįvykio metu apgadintą transporto priemonę. Kadangi atsakovas praleido draudimo sutartyje numatytus draudimo įmokos sumokėjimo terminus ir nesumokėjo už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą, todėl ieškovas (draudikas) įgijo 100 procentų draudimo išmokos dydžio reikalavimo teisę į apdraustąjį.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu (b.l. 106-107) ieškinį tenkino pilnai. Teismas nustatė, kad 2009-01-05 UAB „BTA draudimas“ apdraudė automobilio „SCANIA R420“ v/n (duomenys neskelbtini) valdytojus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (sutarties Nr. 121972596). 2009 m. gegužės 6 d. apie 13 val. Ispanijoje eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis AUDI v/n 0769DKL. Autoįvykio kaltininku pripažintas UAB „Ratautas“ priklausantį automobilį „SCANIA R420“ v/n (duomenys neskelbtini) vairavęs J. K.. Už sugadintą transporto priemonę ieškovas išmokėjo 13.081,35 Lt dydžio draudimo išmoka gavėjui AVUS Espana. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas ieškovui sumokėjo įplauką už teikiamą draudimo apsaugą 2009-05-06 14:08:40 valandą, tai yra jau įvykus draudiminiam įvykiui, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalimi priteisė iš atsakovo 13.081,35 Lt draudimo atlyginimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l.113-117) atsakovas UAB „Ratautas“ prašo 2011 m. gegužės 18 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovui visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodė, kad teismas nevertino įrodymų, kurie turėjo įtakos teismo sprendimui, neištyrė visų aplinkybių, kurios susiklostė prieš kylant ginčui ir po jo, taip pat teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei apeliacinės instancijos teismų praktika, suformuluota dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies taikymo, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 270 straipsnio 4 dalį. Apeliantas draudimo įmoką sumokėjo 2009 m. gegužės 6 d. 14:08:40 val. Draudiminis įvykis Ispanijoje įvyko 2009 m. gegužės 6 d. apie 13 val., t.y. tą pačią dieną ir beveik tuo pačiu metu, nes Ispanija ir Lietuvos Respublika yra skirtingose paros laiko juostose. Teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė, nesigilino į draudiminio įvykio tikslų paros laiką, o tik naudojo ieškovo nurodytą sąvoką „apie 13 val.“. Tai sąlyginė paros laiko sąvoka, nes apie gali reikšti tiek prieš 14 val., tiek po 14 val. Lietuvos Respublikos laiku. Todėl teismas neišsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes, dėl ko galėjo priimti neteisėtą sprendimą. Vilniaus apygardos teismas civilinėse bylose, išnagrinėtose apeliacine tvarka, aiškindamas ir taikydamas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies normas, yra nurodęs, kad „pavėluotas draudimo įmokos sumokėjimas nėra laikomas esminiu sutarties pažeidimu. Tai, kad draudikas gavo draudimo sumas, jas priėmė, nereiškė pretenzijų dėl mokėjimo terminų praleidimo, draudimo sutartis nebuvo nutraukta, teismui buvo pagrindu vertinti, jog draudėjas neturi grąžinti draudikui dėl padarytos žalos išmokėtų sumų“. Nagrinėjamuoju atveju, ieškovas, atsakovui praleidus įmokos sumokėjimo terminą, nelaikė esminiu sutarties pažeidimu, nes nesiuntė pretenzijų, nors tokia situacija kartojosi pastoviai, todėl laikytina, kad ši sutarties sąlyga nebuvo bendrai šalių aptarta kaip esminė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo UAB „Ratautas“ apeliacinį skundą (b.l. 123-126) ieškovas „BTA“ akcinės draudimo bendrovės filialas Lietuvoje prašė apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad reikalavimas sugrąžinti visą išmokėtą draudimo išmoką (o ne jos dalį procentais) yra numatytas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, 11 straipsnio 7 dalyje, 23 straipsnyje. Atsakovo atsakomybė ieškovui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl įstatymo imperatyvo nevykdymo ir draudžiamųjų normų pažeidimo. Minėto įstatymo 4 straipsnis numato savininko pareigą apdrausti automobilio valdytojo civilinę atsakomybę. CK 6.987 straipsnis numato, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudimo išmoką. Nagrinėjamu atveju, atsakovas savo rizika nemokėjo draudimo sutartyje numatytais terminais draudimo įmokos ir privalo atsakyti įstatymo nustatyta tvarka.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovo atstovai prašė apeliacinį skundą tenkinti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o ieškovo atstovas prašė palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies taikymo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, t.y. nenustatė tikslaus draudimo įmokos sumokėjimo momento, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręstas ginčas, taip pat teismas neatsižvelgė į teismų formuojamą praktiką, pagal kurią pavėluotas draudimo įmokos sumokėjimas nėra laikomas esminiu sutarties pažeidimu, todėl ieškovas neturėjo teisinio pagrindo reikalauti išmokėtos žalos sumos.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad jei draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad draudėjui draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir apdrausta transporto priemone sukėlus žalą, draudikas turi teisę susigrąžinti dėl minėtos žalos draudiko išmokėtas sumas iš draudėjo, nepaisant to, kad draudėjas sumokėjo draudimo įmoką po draudžiamojo įvykio.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas ieškovui sumokėjo draudimo įmoką už teikiamą draudimo apsaugą 2009-05-06, t.y. tą pačią dieną, kurią įvyko draudiminis įvykis, nors antroji draudimo įmoka pagal draudimo sutarties 3.1 ir 3.2 punktus turėjo būti sumokėta iki 2009-04-05. Jei taikyti išimtį ir vadovautis atsakovo sudarytos 2008-10-01 Sutarties Nr.PTS/2008-67 dėl tarpininkavimo sudarant draudimo sutartis 3.1.1 ir 3.1.2 punktais, tai draudimo įmoka turėjo būti sumokėta iki 2009-04-15 (jeigu įmokų suma buvo didesnė nei 20.000 Lt) arba iki 2009-04-30 (b.l. 39-41). Ieškovo UAB „BTA“ akcinės draudimo bendrovės filialo Lietuvoje 2009-04-29 sąskaita faktūra Nr.BTA0042556 (b.l. 44) patvirtina, jog pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 121972596 draudimo įmokos mokėjimo data nustatyta 2009-04-05. Įvertinus nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog atsakovas draudimo įmokos nesumokėjo laiku, nes sutartimi vėliausias terminas buvo nustatytas iki 2009-04-30. Todėl apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nesigilino į draudiminio įvykio tikslų paros laiką atmestini kaip nepagrįsti.
Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei apeliacinės instancijos teismų praktika. Teismai, spręsdami bylas, privalo vadovautis aprobuota teismų praktika, t.y. nutartimis, kurios yra skelbiamos biuletenyje „Teismų praktika“. Apeliantas nenurodė nei vienos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kurioje teismas būtų pasisakęs dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies taikymo, o vadovautis apelianto paminėtomis Vilniaus apygardos teismo nutartimis nėra privalu.
Apeliacinio skundo argumentai, jog draudėjas neturi grąžinti draudikui dėl padarytos žalos išmokėtų sumų, nes draudikas gavo draudimo sumas, jas priėmė, nereiškė pretenzijų dėl mokėjimo terminų praleidimo, ir draudimo sutartis nebuvo nutraukta, taip pat laikytini nepagrįstais. Kaip jau buvo nurodyta, draudikas (ieškovas) turi teisę susigrąžinti išmokėtas žalos atlyginimo sumas iš atsakovo, nepaisant to, kad atsakovas sumokėjo draudimo įmoką po draudžiamojo įvykio, kadangi kokią galimybę numato įstatymas. Be to nagrinėjamuoju atveju atsakovas veikė kaip ieškovo tarpininkas sudarant draudimo sutartis, todėl pats atsakovas buvo įsipareigojęs bei atsakingas ieškovui už įmokų mokėjimo terminus, už savalaikį draudimo sutarčių ir draudimo liudijimų pratęsimą, už tinkamą ir savalaikį draudėjų atsiskaitymą ir t.t. (Sutarties Nr.PTS/2008-67 2.2.6 p., 2.2.7 p., 2.2.8 p.).
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad apskųstasis pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.