Kauno apylinkės teismo nutartis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Buziliauskienė susipažinusi su L. K. skundu dėl baudžiamosios bylos proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kėdainių rajono apylinkės teisme 2014-08-19 gautas ir 2014-08-20 teisėjai atiduotas nukentėjusiosios L. K. skundas, kuriuo ji prašo pradėti baudžiamosios bylos procesą privataus kaltinimo tvarka P. U. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., iš jo priteisti jai 800 Lt turtinei žalai ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 straipsnis). Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai. Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnyje išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi šiuo skundu asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, todėl tokio pobūdžio skunduose tiksliai ir aiškiai turi būti suformuluotos kaltinimo ribos, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo galėtų turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie įstatymo keliami didesni reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 7 str.) bei teisė į gynybą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 10 str.). Tai reiškia, kad nusikaltimų padarymu kaltinamas asmuo turi žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kuo grindžiamas kaltinimas ir, atitinkamai, turėti galimybę gintis nuo kaltinimų.

Nukentėjusiosios L. K. pateiktas skundas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. išvardintų reikalavimų, nes skunde išdėstyti kaltinimai kaltinant P. U., nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., padarymu yra neaiškūs ir netikslūs BPK 412 str. 2 d. įtvirtintų skundo reikalavimų prasme, nes kaltinime nėra nurodyta sugadinto turto – mobiliojo ryšio telefono „Samsung S II“, kuro sugadinimu P. U. kaltinamas, vertė, kas yra vienas iš svarbiausių Lietuvos Respublikos BK 187 str. veiką kvalifikuojančių objektyvių požymių ir tai aiškiai turi būti nurodyta pareikštame kaltinime. Šiuo atveju L. K. tik prašo iš P. U. priteisti 800 Lt turtinei žalai atlyginti, tačiau išsamiau nenurodo, kas šią žalą sudaro, nes iš jos pateiktos pažymos šviesokopijos, kuri nėra tinkamai patvirtinta įstatymų nustatyta tvarka ir nepateikiamas šios pažymos originalas, matyti, kad ji už telefono remonto darbus sumokėjo 705 Lt. Taip pat iš pareikšto kaltinimo, nėra aiškus P. U. valios atliekant nurodytus veiksmus, kuriais jis yra kaltinamas, kryptingumas, kas yra labai svarbu, nes už tokius veiksmus baudžiamojon atsakomybėn traukiami asmenys tik šiuos atlikus tiesiogine tyčia, priešingu atveju (nesant asmens tyčios) - tokie veiksmai jau gali būti civilinės teisės deliktu ir ginčas sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundą atsisakytina priimti, kaip neatitinkantį įstatymo reikalavimų (skundo trūkumų šalinimo instituto BPK nenumatyta) ir jis grąžintas pareiškimą padavusiam asmeniui (BPK 412 str. 3 d.).

Pareiškėjai išaiškintina, jog, ištaisius aukščiau nurodytus trūkumus, ji turi teisę iš naujo kreiptis į teismą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti L. K. privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą skundą ir jį grąžinti pareiškėjai.

Išaiškinti, kad skundo grąžinimas neatima teisės, pašalinus trūkumus, kreiptis į teismą pakartotinai.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.