- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-21
- Bylos Nr.
- 1A-68-193-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys (pirm.), Eligijus Gladutis, Valdas Meidus
- Nuteistasis
- Z., Z. K.
Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr.1A-68-193/2007 m.
Teisėja Gražina Kazilionienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1.1.
2007 m. vasario 21 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo Z. K. gynėjo Antano Jarašiaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-12-07 nuosprendžio, kuriuo Z. K. pripažintas kaltu ir nubaustas:
-pagal BK 223 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams;
- pagal BK 222 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams;
- pagal BK 221 str. 1 d. ir nuteistas dvidešimties parų areštu;
- pagal BK 182 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams;
- pagal BK 182 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir Z. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams aštuoniems mėnesiams.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Z. K. nuteistas už tai, kad jis, būdamas Z. K. įmonės, į.k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, savininku:
- aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, t.y. nenustatė buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, laikotarpyje nuo 2001-11-05 iki 2003-12-10, tiksliai nenustatytu laiku, neišsaugojo Z. K. įmonės 1998-1999 metų banko operacijų dokumentų, įmonės pajamas įrodančių dokumentų, įmonės išlaidas pateisinančių dokumentų, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščių, 2000 metų banko operacijų dokumentų, įmonės išlaidas pateisinančių dokumentų, ir jų nepateikė, kai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apskrities skyrius raštu Nr.25-5/5-2246 pareikalavo pateikti šiuos dokumentus, tuo trukdė nustatyti, ar teisingai ir pagrįstai apskaitė buhalterinėje apskaitoje įvykdytas ūkinės-finansinės operacijas ir ar valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose deklaracijose teisingai atvaizduoti finansiniai įmonės rezultatai, t.y. pagal pateiktus dokumentus iš dalies negalima nustatyti Z. K. įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 1998-2000 metų laikotarpį, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 1992-06-18 Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. I-2654 20 str., kur nustatyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki metų finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi įmonių vadovų nustatyta tvarka, užtikrinančia dokumentų išsaugojimą.
- tyčia, laikotarpiu nuo 2001-01-25 iki 2003-12-10 apgaulingai tvarkė Z. K. įmonės buhalterinę apskaitą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 1992-06-18 Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. I-2654, 10 str. ir 20 str., bei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d. reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-10-24 nutarimu Nr. 1230 patvirtintos „Specialiųjų apskaitos dokumentų blankų užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir likvidavimo tvarkos“ 23 p. (nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2001-04-10 iki 2001-12-20), o būtent:
- pasirašydamas eilutėje „Sąskaitą gavo“ patvirtino žinomai suklastotą 2001-09-05 pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą-faktūrą LBD (duomenys neskelbtini) (kurios blanką Kauno AVMI įsigijo UAB „Afija“, į.k. (duomenys neskelbtini), esanti adresu V. K. g. 26-28, Kaunas), išrašytą T. J. firmos „Ravesta“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, į.k.(duomenys neskelbtini), pagal kurią Z. K. įmonė tariamai pirko 3874 kg. trikotažo medžiagos už 150769,78 Lt, iš kurių 22998,78 Lt PVM, bei įtraukė šią PVM sąskaitą-faktūrą į Z. K. įmonės buhalterinę apskaitą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 1992-06-18 Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo I-2654, 10 str., kur nustatyta, kad Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančios įmonės išrašytas specialus apskaitos dokumentas, kuriame nėra visų privalomų ir papildomų privalomų rekvizitų arba jei jis surašytas ne ant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įsigyto blanko, juridinės galios neturi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-10-24 nutarimu Nr. 1230 patvirtintos „Specialiųjų apskaitos dokumentų blankų užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir likvidavimo tvarkos“ 23 p. (nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2001-04-10 iki 2001-12-20), kur nustatyta, kad specialiųjų apskaitos dokumentų blankus ūkio subjektai įgyja tik tose teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose, kurių teritorijoje jie registruoti;
- tiksliai nenustatytu laiku, tyčia, nuslėpė Z. K. įmonės 2001 metų lapkričio – gruodžio mėnesių išlaidas pateisinančius dokumentus, laikotarpyje nuo 2001-11-05 iki 2003-12-10, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 1992-06-18 Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. I-2654, 20 str., kur nustatyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki metų finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi įmonių vadovų nustatyta tvarka, užtikrinančia dokumentų išsaugojimą;
-įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą 2002-04-10 PVM sąskaitą-faktūrą GAE Nr.(duomenys neskelbtini), pagal kurią Z. K. įmonė už 477522,40 Lt (iš jų 72842,40 Lt PVM), iš UAB „Rasonė“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į.k. (duomenys neskelbtini), tariamai pirko audinį „polister“ ir siūlus, todėl iš pateiktų dokumentų nebuvo galima iš dalies nustatyti Z. K. įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros 2001 ir 2002 metais, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d. reikalavimus, pagal kuriuos į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu bei apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus;
-teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Panevėžio skyriui 2001 m. gyventojo (šeimos) turto ir pajamų deklaracijos, 2002 m. gyventojo (šeimos) turto ir pajamų deklaracijos, 2002 m. įmonės pelno mokesčio deklaracijos apie įmonės pajamas ir pelną, po to, kai Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Panevėžio skyrius 2003-11-13 raštu Nr.(20.2.2)-99-2830 priminė Z. K. apie pareigą jas pateikti iki 2003 m. lapkričio mėn. 25 d., 2003-12-17 raštu Nr.(20.2.2.)-99-3262 priminė Z. K. apie pareigą jas pateikti iki 2003 m. gruodžio mėn. 29 d. ir 2004-03-23 raštu Nr.(20.2.2)-99-677 priminė Z. K. apie pareigą jas pateikti iki 2004 m. kovo mėn. 29 d., tuo pažeidė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio 1990-10-05 laikinojo įstatymo Nr. I-641 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos pelno mokesčio 2001-12-20 įstatymo Nr.IX-675 51 str. 1 d. ir 2 d.;
-tyčia, apgaule, suklastojo 2001 metų rugsėjo mėnesio Z. K. įmonės PVM deklaracijos PVM atskaitą, t.y. įtraukė PVM sąskaitoje-faktūroje LBD Nr.7738513 fiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos PVM 22999 Lt., ir šią PVM deklaraciją 2001-10-09 pateikė Panevėžio apskrities VMI, tokiu būdu sumažino mokėtiną į valstybės biudžetą PVM ir savo naudai įgijo svetimą turtą – valstybės biudžeto lėšas (PVM) 22999 Lt., tuo pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio 1993-12-22 įstatymo Nr. I-345 18 str., kuriame nustatyta, kad atskaityti kitiems PVM mokėtojams priklausančias sumokėti mokesčio sumas galima tik tuo atveju, jei jos išskirtos juridinę galią turinčiose PVM sąskaitose-faktūrose.
-tyčia, apgaule, suklastojo 2002 metų balandžio mėnesio Z. K. įmonės PVM deklaracijos PVM atskaitą, t.y. įtraukė PVM sąskaitoje-faktūroje GAE Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos PVM 72842 Lt., ir šią PVM deklaraciją 2002-05-24 pateikė Panevėžio apskrities VMI, tokiu būdu sumažino mokėtiną į valstybės biudžetą PVM ir savo naudai įgijo svetimą, didelės vertės turtą – valstybės biudžeto lėšas (PVM) 72842 Lt., tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio 1993-12-22 įstatymo Nr. I-345 18 str., kuriame nustatyta, kad atskaityti kitiems PVM mokėtojams priklausančias sumokėti mokesčio sumas galima tik tuo atveju, jei jos išskirtos juridinę galią turinčiose PVM sąskaitose-faktūrose.
Šalies argumentai
Z. K. gynėjas apeliaciniu skundu prašo atlikti dalinį įrodymų tyrimą, paskirti stacionarinę teismo psichiatrinę-psichologinę ekspertizę, panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-12-07 nuosprendį ir Z. K. išteisinti, nes nuosprendis neteisėtas, nepagrįstas ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Gynėjas nurodo, kad apylinkės teismas įrodinėjimo naštą perkėlė pačiam kaltinamajam, neįvertino ir net neaptarė visų gynybos pateiktų įrodymų, nuosprendis faktiškai pažodžiui atkartoja kaltinamąjį aktą, nors teismo posėdžiuose buvo pateikti jį paneigiantys įrodymai, tuo teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. Gynėjas taip pat nurodo, kad apylinkės teismas nuteistojo kaltę iš esmės grindžia vienu formaliu įrodymų šaltiniu – 2004-07-08 specialisto išvada, kuri turėtų būti vertinama visų įrodymų kontekste, o ne priimama kaip neginčijamas kaltės įrodymas. Nuosprendyje minimi liudytojų R. D., J. J., Z. D., R. G., E. Ž. parodymai yra nereikšmingi, nes šie asmenys buhalterinės apskaitos netvarkė, ūkinių-finansinių reikalų nežino, jie buvo samdomi darbininkai, tiekimo reikalų netvarkė. Be to, liudytojai V. K. ir T. J. yra suinteresuoti nesakyti tiesos, nes jiems patiems grėstų baudžiamoji atsakomybė.
Gynėjas nurodo, kad apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimą Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“, kur nurodyta, kad teismo išvados vertinant įrodymus turi būti pagristos, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstama veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Gynėjas taip pat komentuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose“ 22 p., „Teismų praktikos“ (numeris nenurodytas) 244 psl., kuriame pabrėžta, kad teismai kaltės formoms neskiria reikiamo dėmesio, ir teigia, kad konkrečiai šioje byloje nustatyta, jog Z. K. jau 2002 m. sirgo sunkia depresijos forma, šiuo metu taip pat serga depresija (2005-07-27 ekspertizės aktas). Byloje yra duomenys, kad nuteistasis bandė žudytis, o tai rodo, kad jis dėl ligos negalėjo elgtis taip, kaip tai darytų sveikas ir darbingas asmuo. Apylinkės teismas nekreipė į tai jokio dėmesio, nieko nepasisakė apie tai, ar asmuo, sergantis sunkia depresija, elgėsi sąmoningai (tyčia) ir ar jis buvo pajėgus išsaugoti dokumentus, tvarkyti buhalterinę apskaitą, juolab, kad jis neturi specialių žinių, todėl teismas neišsprendė tyčios – nusikaltimų subjektyvinės pusės – klausimo, kas yra būtinas nusikaltimo sudėties elementas. Be to, ekspertizės metu pokalbis truko tik keliolika minučių, dėl to gynėjas mano, kad ekspertai negalėjo objektyviai ir kvalifikuotai atsakyti į ekspertizei pateiktus klausimus.
Gynėjas teigia, kad teismas Z. K. už dokumentų klastojimą nuteisė nesant įrodymų, kad jis tai padarė, nesivadovaudamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998-12-22 nutarimu Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“. Byloje esančiais duomenimis neįrodyta pagrindinė kaltinimo aplinkybė, t.y. kad pagal kaltinamajame akte minimas sąskaitas faktūras medžiaga ir siūlai nebuvo pristatyti į įmonės sandėlius, o šios aplinkybės neįrodžius, neįrodytas ir oficialaus dokumento (sąskaitų faktūrų) suklastojimo faktas. Sąskaitos išrašytos 2002 m. balandžio mėnesį ir 2001 m. rudenį, t.y. tuo metu, kai įmonėje dirbo J. K., kuri tvarkė įmonės apskaitą, teikė deklaracijas VMI ir jose pasirašinėjo, todėl už įmonės sąnaudų, pajamų ar pelno nepagrįstą sumažinimą ar padidinimą turėtų atsakyti ji.
Be to, teismas nepagrįstai tiki UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus parodymais, nes jis turėjo būti suinteresuotas parduoti medžiagas ir išrašė sąskaitą faktūrą, UAB „Rasonė“ auditas nepadarytas, netirta, kas pasirašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr.(duomenys neskelbtini), kurioje yra V. K. parašas, patikėta vien jo žodžiu, todėl Z. K. parodymai nepaneigti ir neįrodyta, kad už V. K. pasirašė Z. K..
Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad Z. K. nuteistas už veiką, padarytą 1998 m., tačiau apylinkės teismas netaikė BK 3 str. ir 1961 m. BK 49 str. 3 d. (senatis). Civilinis ieškinys visiškai nemotyvuotas, nėra nurodyta iš ko jis susideda, kodėl būtent tokio dydžio suma ir t.t. Be to, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad 2001 m. nebuvo sukurta duomenų bazė, pagal kurią galima būtų patikrinti realiai egzistuojančius ūkinius subjektus – kokias PVM sąskaitas-faktūras įsigijo atitinkamas ūkinis subjektas.
Gynėjo teigimu, Z. K. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė pablogins nuteistojo sveikatą, o civilinis ieškinys, jeigu jis pagrįstas, liks neatlygintas, todėl teismas, vadovaudamasis BK 54 str. 3 d., Z. K. turėtų skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta BK 182 str. 2 d., nes įstatyme numatyta bausmė prieštarauja teisingumo principui.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas ir nuteistasis prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą tenkinti iš dalies, nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo dėl teismo šališkumo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Teisėjų kolegijai susipažinus su baudžiamąja byla, teisiamojo posėdžio protokolais, nuosprendžiu matyti, kad svetimo turto – valstybės biudžeto lėšų įgijimo epizode liudytojų R. D., V. G., M. B., R. P., V. D., R. G., J. J., E. Ž. ir T. J. parodymai, o didelės vertės svetimo turto – valstybės biudžeto lėšų įgijimo epizode liudytojų R. D., J. J., V. K. ir T. J. parodymai, nurodomi skundžiamame nuosprendyje, neatitinka šių liudytojų teismo posėdžio protokole užfiksuotiems jų parodymams. Visų šių liudytojų parodymai, nurodyti nuosprendyje, pažodžiui perrašyti nuo ikiteisminį tyrimą baigus surašytame kaltinamajame akte kaltintojo nurodytų duomenų. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu gynybos iniciatyva buvo pateikti papildomi įrodymai, kuriais buvo grindžiamas Z. K. nekaltumas ir dėl to prokurorui buvo leista pateikti teismui papildomus įrodymus, nei gynybos pateikti duomenys, nei prokuroro pateikti papildomi įrodymai nuosprendžiu neįvertinti ir nuosprendis iš esmės atitinka tik kaltinamajame akte nurodytus duomenis
BPK 301 str. 1 d. nustatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Kadangi skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis šiuose epizoduose iš esmės buvo priimtas remiantis ne teismo posėdžio metu išnagrinėtais įrodymais, o kaltinamajame akte kaltinančios pusės nurodytais duomenimis, gynybos pateikti kaltinamojo nekaltumo duomenys teismo posėdyje nors ir buvo tiriami bet nuosprendyje neįvertinti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo posėdžio metu aukščiau išvardintų liudytojų dalyvavimas buvo tik formalus, teismo posėdžio metu jų duoti parodymai nebuvo įvertinti, ikiteisminiame tyrime užfiksuoti duomenys apie šių liudytojų apklausas skelbiami nebuvo, apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį šiuose epizoduose Z. K. atžvilgiu priėmė remdamasis tik kaltintojo kaltinamajame akte nurodytais duomenimis, todėl daro išvadą, kad skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį Z. K. atžvilgiu priėmęs teismas buvo šališkas ir nuosprendis naikintinas BPK 326 str. 1 d. 4 p. pagrindu ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Naujo teisminio bylos nagrinėjimo metu tirtinos ir vertintinos ir kitos apeliaciniame skunde nurodytos kaip nepakankamai ištirtos ir įvertintos aplinkybės.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-12-07 nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.