Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį – 160 MGL (6025 Eur) dydžio bauda;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Z. S. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: jis, 2025 metais, iki 2025 m. vasario 3 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), be priežasties, taikydamas netinkamą auklėjimo būdą, sudavė nenustatytą kiekį smūgių savo mažamečiui sūnui T. S. (T. S.) su diržu per įvairias kūno vietas, taip sukeldamas T. S. fizinį skausmą. Šiais veiksmais Z. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis Z. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad tikslios įvykio dienos neprisimena, bet neatmeta galimybės, kad tai buvo 2025 metai, vasario mėnuo. Minėtą dieną jis buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jis gyvena kartu su savo sutuoktine S. ir 4 vaikais. Tikslaus laiko neprisimena, jam atrodo, kad tai buvo po pietų. T. skriaudė sesę O., jis (Z. S.), tai pamatęs, iškart priėjo prie jų ir T. pasakė, kad nelįstų prie O. ir nemuštų jos. T. paklausė jo ir atsitraukė nuo jos. Neužilgo T. ir vėl priėjo prie O., sugriebė jai už plaukų ir parvertė ant grindų. O. pradėjo verkti, jis (Z. S.), tai pamatęs, priėjo prie T., pradėjo jam aiškinti, kodėl jisai taip padarė, į tai T. atsakė „o ką tu man padarysi?“ Dėl šios situacijos jis (Z. S.) labai susinervino, nes T. ne pirmą kartą muša ir skriaudžia O., o tą dieną taip pat kelis kartus skriaudė O., jis T. aiškino, kad taip elgtis negalima. Dėl tokio T. elgesio jis (Z. S.) labai susinervino, nesuvaldęs savo emocijų, nusisegė nuo kelnių diržą ir sudavė vieną ar kelis kartus, galimai per sėdmenis arba kojas, o kur pataikė – nežino. Tiksliai kiek kartų sudavė, neprisimena, nes buvo labai susijaudinęs. Po to pakalbėjo su T., jo atsiprašė, kad nesusivaldė ir nuskriaudė jį, T. atsiprašė O. ir pažadėjo daugiau taip nedaryti. Nuo jo suduotų smūgių T. ant šlaunies atsirado mėlynės. Dėl savo poelgio labai gailisi, gailisi, kad nesusilaikė ir sudavė T., žinodamas jo problemą, dėl kurios jis lankosi pas vaikų psichologę. Psichologė informavo, kad T. netinkamas elgesys, hiperaktyvumas susijęs su jo įsivaizduojamu dėmesio trūkumu, dėl ko jis dažnai netinkamai elgiasi ir savo netinkamu elgesiu bando į save atkreipti dėmesį. Nors jie vaikams skiria labai daug dėmesio, visą jų laisvalaikį leidžia su vaikais, ir stengiasi, kad vaikai būtų visapusiškai išsilavinę, jie lanko būrelius: šokius, dziudo, futbolą, teatrą ir kitus, jie dalyvauja konkursuose, varžybose, stovyklose. Savo klaidas suprato, dės visas pastangas, kad panaši situaciją nepasikartotų. Sutinka ikiteisminį tyrimą pabaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriant jam laisvės apribojimą.

Mažametis nukentėjusysis T. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, kad nori pakalbėti apie savo šeimą. Pažada sakyti tiesą. Gyvena su tėčiu, mama, broliais, seserimis, brolių yra keturi, seserų dvi. Gerai sutaria su tėčiu ir mama. Mama ir tėtis su juo elgiasi gerai. Nebuvo taip, kad mama ir tėtis su juo elgtųsi taip, kad jam nepatiktų. Yra mokykloje kalbėjęs apie mamą ir tėtį. Yra mokykloje kalbėjęs su savo draugu. Daugiau su niekuo nėra kalbėjęs mokykloje apie tėtį ir mamą. Buvo taip, kad mokykloje negalėjo daryti kūno kultūros pamokos. Buvo, kad jis negalėjo bėgioti, nes išsinarino koją. Apie tai, kad išsinarino koją, mamai nesakė, nes nereikia tėvų pykdyti. Nebuvo, kad ant jo kojų kas nors būtų. Yra kalbėjęs su specialistais, kurie dirba Vaikų teisėse, mokykloje. Jie atvyko paklausti, ar jį muša tėvai. Jie negali susilaikyti. Tėtis negali susilaikyti, kuomet jis nesiklauso. Tada būna, kad nestipriai, nelabai stipriai muša. Kada tai buvo paskutinį kartą, neatsimena. Jį pastūmė sesuo ir jis jai sudavė, po to tėtis jam nestipriai smogė. Tėtis jam sudavė, kaip visada visiems vaikams. Neprisimena, kur tėtis jam sudavė. Šiek tiek, normaliai, šiek tiek, nežino, kaip jaučiasi. Tėtis jam sudavė diržu, nestipriai. Pas tėtį kabo diržas, ant tokių specialių. Vieną kartą sudavė tėtis jam diržu. Toje vietoje nedaug, šiek tiek skaudėjo. Kiek laiko toje vietoje skaudėjo, neprisimena. Matė, kaip ta vieta atrodo. Neprisimena, nežino, kaip ta vieta atrodė. Ar buvo daugiau tokių kartų, nenori kalbėti. Su tėčiu po to apie tai nekalbėjo. Tėtis jo atsiprašė. Tėčiui jis atleido. Mama su juo gerai elgiasi. Nebuvo, kad mama jam ką nors padarytų, kad jam būtų nemalonu. Mama ir tėtis su broliais ir seserimis elgiasi, būna, normaliai, būna pašneka. Ar buvo, kad tėtis su broliais ir seserimis taip pasielgtų, kaip su juo pasielgė, ne, neprisimena.

Mažametė liudytoja O. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, kad nenori kalbėti apie savo šeimą.

Mažametis liudytojas A. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, kad gyvena su šeima. Į šeimą įeiną mama, tėtis, brolis, sesė. Dabar namuose yra 6 nariai. Taisyklės namuose, tai kai mama pasako – tyliai, kai tėtis miega, tai būti tyliai reikia, negalima bėgioti per laiptus ir viskas. Kai taisyklės sulaužo, tai mama arba tėtis pasako, kad daugiau taip nedarytų. Vieną kartą nukrito nuo laiptų ir labai skaudėjo, todėl dabar nebėgioja per laiptus. Turi telefoną. Broliai ir sesė irgi turi. Buvo, kai tėvai paėmė iš jo telefoną. Buvo, kai gavo dvejetuką, tai paėmė telefoną. Broliui irgi buvo, kai mokykloje neklausė, tėvai liepė atiduoti telefoną. Su broliais ir sese sutaria. Daug kalba apie žaidimus. Būna, kad kartais susipyksta. Būna, kad T. jį provokuoja, nes jam nėra ką veikti, kai iš jo paima telefoną. T. su sese labai daug žaidžia, bet būna, kad jie vienas kitą provokuoja ir tada abu nekalba 20 minučių. Kai susipyksta, tai tėvai liepia jiems nelįsti vienam prie kito ir eiti į savo kambarius, o jei jis susipyksta su T., eina kiekvienas į savo pusę. Jis tada visada telefone, turi laiko pažaisti telefonu. Nėra tėvai su juo ir su sese, broliais taip pasielgę, kad nepatiktų, būtų nemalonu. Tėtis nėra paėmęs diržo. Mama su juo, broliais, sese elgiasi labai gerai. Neseniai buvo atrakcionuose su mama, su tėčiu buvo Makdonalde. Neprisimena, ar šiemet kalbėjo su specialistais iš vaiko teisių tarnybos. Buvo kelis kartus be leidimo paėmęs telefoną. Tėvai paėmė iš jo telefoną ir paslėpė. Dažniausiai paima mama. Sakė, kad daugiau taip nedaryti ir viskas. Sakė, kad atiduos tada, kai darbus padarys, atliks savo pareigas. Neprisimena, ar yra kam sakęs, kad mama sudavė su laidu. Gal taip, gal ne. Neprisimena. Mama neėmė nei diržo, nei nieko daugiau, gali tik paimti telefoną ir pasakyti, kad daugiau taip nedarytų. Jo tėvai nenaudoja diržo, jie gali paimti tik telefoną.

S. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip specialioji liudytoja, nurodė, kad sutinka duoti parodymus ir papasakoti viską, kas jai yra žinoma, tačiau šios apklausos metu ji pasinaudos savo teise ir parodymų šios apklausos metu neduos. Tik norėtų pridurti, kad ji niekada nėra smurtavusi prieš savo vaikus, o būtent prieš A. S., O. S., T. S.. Tokio įvykio, kad ji būtų trenkusi A. S. su laidu per ranką už tai, kad jis paėmė telefoną be leidimo, nebuvo.

Liudytoja J. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), yra mokytoja padėjėja, jeigu kažkoks mokytojas serga, tai ji pavaduoja tuo laikotarpiu mokytoją ir dirba su jos klase. 2025 metų vasario mėnesį susirgo pradinių klasių mokytoja I. S. ir ji tuo laikotarpiu pavadavo ją. Tikslios įvykio dienos neprisimena, prieš kūno kultūros pamoką T. S. persirengė šortais ir priėjęs prie jos parodė jai ir klasės draugams ant kūno esančias mėlynes. Mėlynės buvo ant abiejų T. S. kojų, jai atrodo, buvo keturios mėlynės. Ji klausė, iš kur pas jį mėlynės, jis atsakė, kad jį tėtis mušė, nes jis skriaudė savo sesę. Tada T. S. nubėgo į koridorių ir kadangi jis buvo su šortais, visi buvę koridoriuje matė jo mėlynes. Tada jie nuėjo į sporto salę per kūno kultūros pamoką ir prie jos priėjo T. S. ir pasakė, kad jis sportuoti negali, nes jam skauda kojas. Ji jam leido nesportuoti. Po kūno kultūros pamokos grįžo į klasę, jisai persirengė ir atėjo pavaduotoja. Pavaduotoja atėjo kitu klausimu ir ji pavaduotojos paklausė, kokia situacija pas T. S. šeimoje, nes pas jį ant kojų yra mėlynės. Pavaduotoja atsakė, kad ji šiuo metu patikrinti, kur mėlynės yra negali, ir apie tai pranešė socialinei pedagogei. Pavaduotoja išėjo ir kas toliau buvo, nežino, tik girdėjo, kad buvo į mokyklą iškviesti T. S. tėvai ir tėvas prisipažino, kad mušė T. S.. Kitą dieną atvyko darbuotojai iš vaiko teisių ir iš mokyklos jį paėmė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešime dėl galimo fizinio smurto panaudojimo T. S. ir A. S. atžvilgiu nurodyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius gavo pranešimą, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) praneša, kad jų mokyklos ugdytinis T. S., gimęs (duomenys neskelbtini), prieš kūno kultūros pamoką priėjo prie vaduojančio klasės mokytojo ir nurodė, kad negali sportuoti, nes jam skauda šlaunis dėl mėlynių, teigė, kad jį muša tėvai.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė, be kita ko, ir tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (mažametis). Pagal BK 141 straipsnio 3 dalį, šiame kodekse nurodytas mažametis yra jaunesnis negu keturiolikos metų amžiaus asmuo.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad Z. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis Z. S. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, iš esmės patvirtino kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o būtent, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje, jam (Z. S.) būnant namuose, jo sūnus T. S. skriaudė savo seserį, įspėtas taip nedaryti, neužilgo vėl priėjo prie sesers, sugriebė jai už plaukų ir parvertė ant grindų, po ko jis (Z. S.) priėjo prie T. S. ir pradėjo aiškintis, kodėl jis taip padarė, į ką T. S. atsakė „o ką tu man padarysi?“ Susinervinęs dėl šios situacijos, jis (Z. S.) nusisegė nuo kelnių diržą ir sudavė T. S. vieną ar kelis kartus, galimai per sėdmenis ar kojas. Neatsimena suduotų smūgių skaičiaus, buvo labai susijaudinęs. Nuo jo suduotų smūgių T. S. ant šlaunies atsirado mėlynės. Tai, kad Z. S. nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo mažametį sūnų T. S., bei kad tokiais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiojo T. S. bei liudytojo A. S. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duoti parodymai, liudytojos J. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimas bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad Z. S., 2025 metais, iki 2025 m. vasario 3 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), be priežasties, taikydamas netinkamą auklėjimo būdą, sudavė nenustatytą kiekį smūgių savo mažamečiui sūnui T. S. su diržu per įvairias kūno vietas, taip sukeldamas T. S. fizinį skausmą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad fizinį skausmą Z. S. sukėlė mažamečiam asmeniui (gimusiam (duomenys neskelbtini)), darytina išvada, kad Z. S. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Bausmės skyrimas

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, nukentėjusiojo T. S. atstovas pagal įstatymą S. S. ir įgaliota atstovė advokatė R. J. 2025 m. birželio 6 d. pranešimu buvo informuoti apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, per nustatytą 7 dienų terminą nebuvo gautas nukentėjusiojo atstovų skundas dėl tokio sprendimo, civilinis ieškinys šioje byloje nebuvo pareikštas, tokiu būdu šioje byloje žalos atlyginimo klausimas nekeliamas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam Z. S., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (įvykdytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nusikalstama veika baigta, padaryta prieš šeimos narį), į Z. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – anksčiau teistas vieną kartą, tačiau už kitokio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, administracine tvarka baustas, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos, dirbantis.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą laisvės apribojimo bausmę, neskiriant jam intensyvios priežiūros, paskiriant kaltinamajam BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės dydis (artimas BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytam laisvės apribojimo bausmės vidurkiui) yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, galutinė jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

BK 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL, o nepilnamečiui – nuo 3 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nepilnamečiui įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą skiriama tik tuo atveju, kai nepilnametis dirba ar turi savo turto. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra tikslinga Z. S. paskirti prokuroro siūlomą BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant šios įmokos dydį lygų minimaliam tokios įmokos dydžiui – 10 MGL, įmoką sumokant per 4 mėnesių laikotarpį nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis Z. S. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš šeimos narį – sūnų, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 8 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus teismo baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, Z. S. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant jam intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti Z. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 4 (keturis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (gavėjo kodas 188604955) banko sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390 (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Paskirti Z. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 8 (aštuonis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus teismo baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, adresu Kareivių g. 1, Vilnius, el. paštas rytu.skyrius@probacija.lt).

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.