Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2019-01-31 · Civilinė byla Nr. 2YT-664-1021/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-31
Bylos Nr.
2YT-664-1021/2019
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-01551-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Abraitis
Pareiškėjas
G. S.
Kreditorius
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-664-1021/2019Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01551-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.5.1; 3.5.9; 3.5.26. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 31 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo G. S. skundą dėl antstolio Algimanto Maliukevičiaus veiksmų, suinteresuoti asmenys - antstolis Algimantas Maliukevičius, išieškotoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, išieškotoja Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018-10-29 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose gautas antstolio Algimanto Maliukevičiaus (toliau – antstolio) 2018-10-29 patvarkymas Nr. S-18-135-16994 vykdomojoje byloje Nr. 0135/09/00639 ir vykdomojoje byloje Nr.0135/05/00264 netenkinti pareiškėjo G. S. (toliau – pareiškėjas) prašymo (skundo), kuriuo jis prašo panaikinti patvarkymus dėl skolos (baudos) išieškojimo ir vykdymo išlaidų išieškojimo vykdomosiose bylose Nr. 0135/09/00639 ir 0135/05/00264 dėl antstolio nesilaikymo nustatytų terminų dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo, t. y. nutraukti bylas dėl senaties termino (b.l.3-4).

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. S. antstoliui Algimantui pateikė 2018-10-18 prašymą (skundą) dėl vykdomųjų bylų ir vykdomųjų išlaidų panaikinimo, kuris antstolio kontoroje gautas 2018-10-22. Prašyme pareiškėjas nurodo, kad jis kreipęsis į LR teisingumo ministeriją su prašymu, kad būtų informuotas apie antstolio vykdomus raštus, bei išieškojimus jo atžvilgiu. Susipažinęs su vykdomosiomis antstolio bylomis Nr.0135/09/00639, skolos suma 379,24 Eur+antstolio vykdymo išlaidos, Nr.0135/05/00264, skolos suma 264,13 Eur+ anstolio vykdymo išlaidos. Prašantis atsižvelgti į tai, kad niekur nesislapstęs, nevengęs mokėti, dirbęs ir į tai, kad pats savo iniciatyva parašęs prašymą LR teisingumo ministerijai dėl vykdomosios bylos. Sutinkantis su įsiskolinimu ir su vykdomųjų bylų išlaidomis, tačiau jų vykdymui yra nustatyti terminai. Dėl civilinio proceso kodekso 607 str. terminų yra pasisakęs LAT 2010-04-22 byloje Nr.3K-3182/2010. Vykdomųjų bylų vykdymai yra neteisėti, nes yra suėję senaties terminai, todėl vykdomosios bylos naikintinos. Dėl baudų išieškojimo yra suėję senaties terminai. Vykdomose bylose jo atžvilgiu jokie veiksmai nebuvo atliekami. Todėl vadovaujantis LAT išaiškinimu, turi būti taikytini senaties terminai, jei per 2 metus baudos neišieškomos, negali būti konstatuota, kad asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn, dėl kurių nors veiksmų vengė mokėjimo. Vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo bylose turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo. Vadovaudamasis išdėstytu bei CPK 629 str.1 d.4 p. prašantis panaikinti patvarkymus dėl skolos (baudos) ir vykdymo išlaidų išieškojimą minėtose vykdomosiose bylose (b.l.5).

Antstolis patvarkyme, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino, nurodė, kad vykdomasis dokumentas - nutarimas Nr. A2.6-94-633/2009 dėl 2000 Lt baudos išieškojimo iš G. S. priimtas 2009-01-27. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas jį vykdyti antstolio kontorai pateikė 2009-03-20, taigi 3 mėnesių terminas pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti nėra pažeistas. Nuo vykdomosios bylos užvedimo nuolatos buvo daromos užklausos skolininko turtinei padėčiai ir gyvenamajai vietai nustatyti, areštuotos lėšos skolininkui priklausančiose banko sąskaitose, siunčiami patvarkymai dėl skolos išieškojimo į darbovietes, tačiau lėšų nebuvo gauta. Vykdant išieškojimą iš G. S. nebuvo 2 metų termino, per kurį antstolis nebūtų atlikęs jokių veiksmų, baudos išieškojimas užsitęsė ne dėl antstolio aplaidumo, o būtent dėl pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą. Prašyme skolininkas nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti, jog dėl antstolio neveikimo nebuvo išieškota pareiškėjui paskirta bauda, todėl nėra pagrindo taikyti vykdymo senatį ir nutraukti vykdomąją bylą. Vykdomoji byla Nr. 0135/05/00264 vykdoma dėl 264,13 Eur skolos išieškojimo iš G. S. Valstybinės ligonių kasos naudai. Skolininkas prašo nutraukti šią vykdomąją bylą suėjus senaties terminui, vadovaujantis CPK 607 str. Šioje vykdomojoje byloje antstolis vykdo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2002-03-06 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-159-03/2002. Vadovaujantis vykdomojo rašto išdavimo metu galiojusios redakcijos CPK 606 str. 2 d., vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus galėjo būti pateikti vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Valstybinė ligonių kasa vykdymui jį pateikė 2005-02-08, taigi nebuvo praleistas senaties terminas pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai reglamentuoti CPK 629 str. Nurodyto straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. CPK nenustato senaties termino vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo vykdymui, t. y. vykdomosios bylos vykdymo trukmės. Dėl to nėra pagrindo vykdomosios bylos nutraukimui. Skolininko G. S. prašyme (skunde) prašoma panaikinti patvarkymus dėl skolos išieškojimo ir vykdymo išlaidų išieškojimo vykdomosiose bylose Nr. 0135/05/00264 ir 0135/09/00639. Pažymėtina, kad 2018-03-30 patvarkymai dėl skolos išieškojimo, siųsti Vilniaus pataisos namams vykdymui, grąžinti antstoliui neįvykdyti, kadangi skolininkas atliko bausmę ir 2018-04-04 paleistas iš Vilniaus pataisos namų. Atsižvelgiant į tai, kad bylos yra vykdomos teisėtai, nėra pagrindo jas nutraukti, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, naikinti antstolio patvarkymus nėra pagrindo (b.l.6-7).

2019-01-17 teismo nutartimi į bylą suinteresuotais asmenimis buvo įtraukti Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bei Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Jiems teismo pranešimai ir antstolio patvarkymo bei pareiškėjo skundo kopijos buvo išsiųstos per e.siuntos sistemą, tačiau atsiliepimai negauti. Antstoliui teismo pranešimas įteiktas 2018-10-31, tačiau paaiškinimų, nušalinimų ar papildomos medžiagos negauta (b.l.10). Pareiškėjui teismo pranešimas įteiktas CPK 123 str.3 d. nustatyta tvarka, atsiliepimų, nušalinimų ar paaiškinimų negauta (b.l.12-14).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylą dėl antstolio ar notarinių veiksmų teismas išsprendžia nutartimi. Patenkinęs skundą, teismas antstolio ar notarinį veiksmą panaikina arba antstolį ar notarą (kitą asmenį, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus) įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 str.1 d.)

Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 str.1 d.). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

CPK 629 str. 1 d. 4 p. nustatyta kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Šio str. 2 d. nustatyta, kad vykdomąją bylą nutraukus, visos vykdymo priemonės, kurių ėmėsi antstolis, antstolio patvarkymu panaikinamos. Jeigu skolininko turtas buvo areštuotas teismo nutartimi, apie vykdomosios bylos nutraukimą ir būtinumą panaikinti turto areštą antstolis savo patvarkymu praneša turtą areštavusiam teismui. 3 d. nustatyta, kad nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo. CPK 630 str. 1 d. nustatyta, kad vykdomąją bylą nutraukia antstolis savo patvarkymu. Šio str. 3 d. nustatyta, kad nutraukus vykdomąją bylą, vykdomasis dokumentas su atitinkama antstolio žyma grąžinamas jį išdavusiai institucijai. Remiantis šiomis CPK normomis, konstatuotina, kad antstolis turi teisę ir pareigą nutraukti vykdomąją bylą dėl išieškojimo senaties, bei nutraukus bylą, patvarkymu panaikinti visas vykdymo priemones.

Dėl vykdymo nutraukimo vykdomojoje byloje dėl administracinės baudos ir vykdymo išlaidų išieškojimo.

LITEKO duomenimis Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2009-01-27 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A2.6-94-633/2009, dalyvaujant pareiškėjui, jam skyrė 2000 Lt. baudą. Nutarimas įsiteisėjo 2009-02-09, atiduotas vykdymui antstoliui 2009-03-18.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau - ATPK). Įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį ANK, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 5 str. 4 d. teisena turi vykti pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį P. T. pagal ANK normos vyksta tik minėto Įstatymo 5 str. 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais. Todėl nagrinėjant šį teikimą taikytina ATPK teisena.

ATPK 312 str. nustatyta, kad nutarimą skirti baudą vykdo antstolis šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. ATPK 314 str.1 d. nustatyta, kad jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 str. nustatytą terminą, nutarimą skirti baudą priėmęs organas (pareigūnas) šį nutarimą siunčia antstoliui vykdyti. Paskutinėje ATPK redakcijoje, galiojusioje iki 2017-01-01, buvo nustatyta, kad baudą priverstinai išieško antstoliai CPK nustatyta tvarka. Šis pakeitimas galiojo nuo 2015-01-01, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu 2013-11-19 įstatymas Nr.XII-601. Šio įstatymo 18 str. 3 d. nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Dabar galiojančiame ANK 676 str.2 d. nustatyta, kad baudą priverstinai išieško antstoliai civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, jokios nuorodos į ANK nėra. ATPK antstolio veiksmus reglamentavo 312-316 str.. CPK 584 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad teismo nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje, reglamentuojančioje vykdymo procesą, įtvirtintas taisykles. TAR pastaboje prie šios nuostatos nurodyta, kad 584 str. 1 d. 3 p. nuostatos taikomos ir nutarimams administracinių teisės pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekse, bylose. Šios CPK nuostatos galioja nuo 2017-01-01. Tai reiškia, kad antstolis atlikdamas išieškojimą vadovaujasi vykdymo veiksmų metu galiojančiomis CPK normomis, tačiau privalo tam tikrais apibrėžtais atvejais vadovautis ir ATPK, bei ANK normomis, reglamentuojančiomis baudos vykdymą.

CPK nenustato administracinės nuobaudos – baudos – išieškojimo vykdymo senaties terminų, todėl nagrinėjamu atveju aktualus teisinis reguliavimas, numatytas kituose įstatymuose, kuriose reguliuojami administracinių baudų išieškojimo ir išieškojimo vykdymo klausimai. CPK 629 str. 1 d. 4 p. dėl senaties terminų taikymo nukreipia į įstatymus.

2008-12-30---2009-04-16 galiojusios ATPK 308 str. 1 d. redakcijoje buvo nustatyta, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos. Nutarimas paskelbtas 2009-01-27, antstoliui vykdyti perduotas 2009-03-18, antstolio patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą ir jį vykdyti priimtas 2009-03-23, t.y. nepraleidus ATPK 308 str.1 d. nustatyto vykdymo perdavimo trijų mėnesių termino. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad išieškojimo perdavimas ir antstolio veiksmai, gavus vykdytiną nutarimą, atitinka įstatymų reikalavimus.

Administracinio teisės pažeidimo metu galiojusi ATPK redakcija nenumatė administracinės nuobaudos - baudos vykdymo senaties termino. Tik 2013-11-19 įstatymu Nr. XII-601, įsigaliojusiu nuo 2015-01-01, nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 str.1 d. nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. ATPK 313 str. buvo nustatyta, kad baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. LITEKO duomenimis nutarimo pareiškėjas nebuvo apskundęs. Nutarimas buvo pradėtas vykdyti priverstinai 2009-03-18, jis priimtas ir paskelbtas 2009-01-27, kas reiškia, jog 40 dienų savanoriško baudos sumokėjimo terminas buvo suėjęs jau 2009-03-10, nuo kada prasidėjo senaties termino eiga. Nors nutarimo priėmimo metu senaties terminas nebuvo įstatymu nustatytas, iki to laiko teismų praktikoje buvo laikomasi pozicijos, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas nutartis ir nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1300/2010, 2011 m. liepos 1d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N261-3484/2011 ir kt.), ne kartą konstatavo, kad siekiant paisyti ATPK 7 str. numatytos nuostatos, nesant atitinkamų normų, reikalingų nagrinėjamam visuomeniniam santykiui reguliuoti, paprastai vadovaujamasi įstatymo analogija. Todėl taikant nutarimo skirti baudą vykdymo senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK 35, 308 ir 313 str. str. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 96 str. 1 d. 1 p. papunktyje „ a “ apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. Žmogaus teisių apsaugos požiūriu nutarimas skirti baudą už administracinį teisės pažeidimą negali būti vykdomas ilgiau, nei BK numatyta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis už baudžiamąjį nusižengimą. Kadangi BK 96 str. 1 d.1 p. papunktyje „a “ numatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, dvejų metų senaties terminas turėtų būti taikomas ir vykdant nutarimą skirti baudą už administracinį teisės pažeidimą.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teismų praktiką, pareiškėjo atžvilgiu taikytinas 2 metų administracinės nuobaudos vykdymo terminas, kuris teoriškai suėjo 2011-03-10. Tačiau BK 96 str. 3 d. numato, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja, o šio str. 4 d. nustatyta, kad senaties eiga nutrūksta jos eigoje padarius naują nusikalstamą veiką. BK 96 str. nepateikia vengimo apibrėžimo. ATPK 308 str.1 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-01-01, ir galiojusi iki 2017-01-01 numatė nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo 5 metų terminą, tačiau nenumatė vykdymo termino senaties termino eigos sustojimo, nutrūkimo ar atsinaujinimo. ANK 672 str. 3 d. irgi nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – 5 metai nuo šio kodekso 675 str. 2 d. nustatyto termino pabaigos, bei taip pat nenumato senaties eigos termino sustojimo dėl vengimo sumokėti paskirtą baudą. Administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusi ATPK 314 str.3 d. nustatė, kad jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, teismo nutarimu bauda pažeidėjui sutikus gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už dešimt litų baudos. Nemokami viešieji darbai skiriami tik darbingiems asmenims. Pažeidėjui nesutikus, bauda gali būti pakeista ne ilgesniu kaip trisdešimties parų administraciniu areštu, skaičiuojant vieną arešto parą už dvidešimt litų baudos. Šio str. 5 d. nustatyta, kad jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, teismo nutarimu bauda pažeidėjui sutikus gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už dešimt litų baudos. Nemokami viešieji darbai skiriami tik darbingiems asmenims. Pažeidėjui nesutikus, bauda gali būti pakeista ne ilgesniu kaip trisdešimties parų administraciniu areštu, skaičiuojant vieną arešto parą už dvidešimt litų baudos. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, antstolis šią įstatymo pareigą įvykdė, 2011-03-07 pareiškimu kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą, prašydamas spręsti administracinės baudos pareiškėjui pakeitimo areštu ar viešaisiais darbais klausimą. 2011-04-19 nutarimu Vilkaviškio rajono apylinkės teismas gražino antstolio teikimą jį surašiusiai institucijai – antstoliui Algimantui Maliukevičiui trūkumams pašalinti, kadangi įteikiant šaukimą pareiškėjui, gautas atsakymas, kad jis iš deklaruotos gyvenamosios vietos išvykęs. Duomenų, kad antstolis trūkumus pašalino, ir perdavė teikimą teismui nėra, jis toliau vykdė išieškojimą, pakartotinai į teismą nesikreipė.

Šiuo metu galiojančio ANK 376 str.3 d. nustatyta, kad jeigu vykdant priverstinį išieškojimą per vienus metus nuo nutarimo skirti baudą pateikimo antstoliui nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, antstolis mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas, grąžina mokesčių administratoriui. Šio str. 4 d. nustatyta, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju Valstybinė mokesčių inspekcija apie tai praneša šio kodekso 673 straipsnio 1 dalyje nurodytai institucijai. Šio kodekso 673 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos teikimu teismas savo nutarimu, o kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ne teismo tvarka, – pati nutarimą skirti baudą priėmusi institucija (pareigūnas) savo nutarimu ir pažeidėjo sutikimu gali baudą pakeisti viešaisiais darbais. Šiose ANK normose išviso nekalbama apie asmens, kuriam skirta bauda, vengimą sumokėti baudą

ATPK 8 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos. Aktai, nustatantys arba sugriežtinantys atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, neturi atgalinio veikimo galios. Dabar galiojančio ANK 3 str.2 d. nustatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Taigi šios taisyklės buvo ir yra taikytinos ir asmenims, kurių atžvilgiu vykdoma administracinė nuobauda, šiuo atveju antstolio vykdomas baudos išieškojimas. Nors Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu 2013-11-19 įstatymo Nr.XII-601 18 str. 3 d. nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad galiojusiame ATPK senaties terminas nebuvo įvirtintas, jis buvo išaiškintas teismų sprendimais tuo metu, kol ATPK nebuvo nustatytas 5 m. baudos vykdymo senaties terminas. Kadangi tiek ATPK, ANK normos nustato, kad aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, ir vykdymo procese turi atgalinio veikimo galią, todėl po 2015 m. sausio 1 d. nustatant administracinės nuobaudos - baudos vykdymo senaties terminus, netaikytina BK 96 str. numatyta analogija, kad senaties terminas sustoja vengiant sumokėti baudą, kadangi ATPK 308 str.1 d. redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01, senaties eigos sustojimo nenumatė, to nenumatė ir paskutinė galiojusi ATPK redakcija, bei dabar galiojantis ANK. BK 96 str.1 d.1 p. a) papunktis už baudžiamojo nusižengimo padarymą numato 2 m. apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminą, su senaties eigos sustojimu, o už administracinio teisės pažeidimo padarymą buvo numatytas ir dabar galiojantis 5 m. baudos vykdymo senaties terminas yra žymiai didesnis, tačiau be senaties eigos sustojimo. Todėl būtų neprotinga, nesąžininga ir neteisinga taikyti didesnį negu 5 m. administracinės nuobaudos išieškojimo terminą, nes taikant BK 96 str. analogiją, kartu taikant senaties termino eigos sustojimą, bendras administracinės baudos išieškojimo terminas išaugtų iki maksimalaus 15 metų termino, nustatyto BK 96 str.4 d., numatyto už nusikalstamos veikos padarymą, kai tuo tarpu asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą ar administracinį nusižengimą po 2015-01-01 taikomas maksimalus 5 m. senaties terminas. Netaikant maksimalaus 5 m. administracinės nuobaudos išieškojimo termino, bus pažeistas pamatinis principas, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Kadangi 5 m. senaties maksimalus terminas prasidėjo 2011-03-10, o baigėsi 2016-03-10, todėl nėra teisinės reikšmės tas faktas, ar pareiškėjas vengė, ar nevengė sumokėti baudą kaip administracinę nuobaudą.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo skundą dalyje dėl vykdomosios bylos Nr.0135/09/00639, kurioje vykdomas administracinės baudos išieškojimas iš pareiškėjo, nutraukimo ir nutraukti vykdomąją bylą (CPK 629 str.1 d. 4 p.).

Dėl vykdymo nutraukimo vykdomojoje byloje dėl žalos teritorinei ligonių kasai ir vykdymo išlaidų išieškojimo.

Iš vykdomosios bylos Nr.0135/05/00264 medžiagos nustatyta, kad Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2005-02-04 raštu Nr.4K-100-425 išsiuntė vykdomąjį raštą Nr.1-159-03/2002 antstoliui vykdymui. Vykdomasis raštas išduotas baudžiamojoje byloje, vykdant teismo nuosprendį, įsiteisėjusį 2002-04-03. Antstolis 2005-08-04 patvarkymu Alytaus pataisos namams išsiuntė vykdomąjį dokumentą dėl 912 LT. skolos ir 336,60 Lt., iš viso 1248,60 Lt. išieškojimo iš pareiškėjo. Tuo remiantis nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr.0135/05/00264 vykdomas išieškojimas turtinės žalos, padarytos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, priteistos teismo nuosprendžiu. Vykdomosios bylos duomenimis, vykdomasis raštas išieškotojui nebuvo gražintas. Vykdomojo rašto išdavimo metu galiojusi CPK 606 str. 2 d. redakcija nustatė, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per 10 metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, kas reiškia, kad vykdomasis raštas antstoliui pateiktas per įstatymo nustatytą 10 m.(dabar galiojantį 5 m.) terminą, antstolio priimtas ir vykdomas teisėtai. Nei CPK , nei BPK nuostatos nenustato senaties termino vykdomojo dokumento dėl žalos išieškojimo vykdymui. Priverstinis išieškojimas iš skolininko yra tęsiamas iki visiško vykdomojo dokumento įvykdymo. Atsižvelgiant į nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo nutraukti vykdomąją bylą Nr.0135/05/00264 dėl senaties (CPK 629 str.1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis virš paminėtu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu, 513 straipsnio 1 dalimi, 629 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo G. S. skundą tenkinti iš dalies.

Antstolio Algimanto Maliukevičiaus 2018 m. spalio 29 d. patvarkymą Nr.S-18-135-16994 netenkinti skolininko G. S. skundą panaikinti dalyje ir įpareigoti nutraukti vykdomąją bylą Nr.0135/09/00639.

Likusioje dalyje pareiškėjo G. S. skundo netenkinti.

Nutarties kopiją per 3 darbo dienas nuo nutarties priėmimo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio ar kitus šio teismo rūmus.

Teisėjas Jonas Abraitis