- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-09
- Bylos Nr.
- 2A-1021-567/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Dalia Kačinskienė, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- A. G., E. G., E., A.
- Trečiasis asmuo
- J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. G. ir E. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2525-611/2008 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovams A. G. ir E. G. dėl avanso ir išlaidų už turto įvertinimą priteisimo, tretysis asmuo J. P. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. D. pateikė ieškinį, prašydamas iš atsakovų solidariai priteisti 10000 Lt avansą, 130 Lt už ginčo buto įvertinimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-06-01 su atsakove sudarė sutartį Nr.2007/AA dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo. Minėto buto pirkimui ieškovas 2007-06-29 iš AB Parex banko pasiėmė 160000 Lt paskolą. Sudaręs minėtą sutartį, ieškovas mokėjimo nurodymu Nr.529175 pervedė atsakovei 10000 Lt avansą už šį perkamą butą. Ieškovas taip pat savo lėšomis atliko ketinamo pirkti buto įvertinimą, už kurį turto vertintojui sumokėjo 130 Lt. Ieškovas nuo pat pradžių ketino nupirkti butą, tačiau atsakovai atsisakė jį parduoti ir ieškovo sumokėtų pinigų negrąžino. Pagal 2007-06-01 sutartį atsakovė įsipareigojo ieškovui parduoti butą už 220000 Lt, šią sumą ieškovas įsipareigojo sumokėti iki 2007-07-30, tačiau atsakovai 2007-07-23 butą pardavė trečiajam asmeniui (LR CK 6.59 str. – 6.64 str., 6.66 str. – 6.68 str., 6.309 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovai A. G. ir E. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydami: 1) pripažinti ieškinį nepagrįstu;
2) pripažinti atsakovų turimam nekilnojamam turtui padarytus laikinųjų apsaugos priemonių įrašus viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, negaliojančiais; 3) priteisti 3200 Lt už atsakovams padarytą neturtinę žalą, 300 Lt už atsakovų patirtą turtinę žalą (dėl telefoninių pokalbių, kuro sąnaudų), 79 Lt už notarinių pažymų išdavimą;
Šalies argumentai
4) įpareigoti ieškovą viešai atsiprašyti dėl atsakovų garbę ir orumą įžeidžiančių pareiškimų, priteisti patirtą trečiųjų asmenų žalą ir išlaidas. Nurodė, kad norėdami pagerinti šeimos finansinę padėtį, atsakovai nusprendė parduoti turimą butą ir apie pardavimą paskelbė laikraštyje. 2007-05-05 atvyko ieškovas, kuris, apžiūrėjęs butą, pasakė, kad jį pirks ir kad atsakovai niekam daugiau buto nesiūlytų. Ieškovas 2007-05-15 atliko buto įvertinimą. Ieškovas žodžiu garantavo iki birželio mėnesio nupirkti jų butą. Atsakovai, žodžiu sutarę butą parduoti ieškovui, kitiems potencialiems pirkėjams buto nebesiūlė, nusprendė butą parduoti ieškovui. Kadangi ieškovas delsė pirkti jų butą, atsakovų pasiūlymu 2007-06-01 šalys pasirašė preliminarią buto pardavimo sutartį, ieškovas atsakovei sumokėjo 10000 Lt. Pagal šią sutartį visą buto kainą ieškovas įsipareigojo sumokėti iki 2007-07-30, ši sąlyga suteikė ieškovui galimybę prasitęsti buto pirkimą dar dviems mėnesiams. Turėdami būsimą buto pirkėją, atsakovai susirado sau tinkamą sklypą su namu, 2007-06-11 sudarė preliminarią žemės sklypo su sodo namu pirkimo-pardavimo sutartį, pardavėjai J. P. sumokėjo 10000 Lt, o visą kainą sumokėti įsipareigojo iki 2007-08-12. Ieškovas vis delsė pirkti atsakovų butą, tai pareikšdamas, kad buto nebepirks, o po to išreikšdamas norą jį pirkti ir duodamas žodines garantijas. Dėl tokio ieškovo elgesio atsakovai turėjo daug problemų ir sunkumų, finansinių nuostolių, nes turėjo imti paskolą žemės sklypo su namu pirkimui. Nežiūrint į ieškovo elgesį, atsakovai tęsė visų reikalingų dokumentų ruošimą pagrindinei sutarčiai pasirašyti. Kadangi atsakovai turi du mažamečius vaikus, kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą dėl leidimo parduoti butą ieškovui. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007-06-27 nutartimi prašymą tenkino. 2007 m. liepos pradžioje šalys nuvyko pas notarą, paliko sutarčiai paruošti reikalingus dokumentus, notarė paskyrė sutarties pasirašymo datą 2007-07-05 11.30 val.. Ieškovas paskirtu laiku pas notarę neatvyko, į telefono skambučius neatsiliepė. Notarė užtikrino, kad tokiu atveju atsakovai gali avanso ieškovui negrąžinti, o butą parduoti kitiems asmenims. Ieškovo sumokėti pinigai buvo rankpinigiai. Kadangi pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, todėl atsakovai neturėjo pareigos grąžinti ieškovui sumokėtų pinigų. Dėl ieškovo neatsakingumo, nesąžiningumo ir įsipareigojimų nevykdymo atsakovai privalėjo butą parduoti, patiriant nuostolius, atsakovai nukentėjo moraline, fizine ir psichologine prasme, visą laiką jaučiama įtampa. Ieškovo pareikštas ieškinys šmeižia atsakovų šeimą (CK 1.5 str., 2.24 str., 6.71 str., 6.73 str., 6.75 str., 6.100 str., LR Konstitucijos 23 str.).
Atsiliepimas
Tretysis asmuo J. P. atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti ir priteisti trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovais 2007-07-19 sudarė preliminarią buto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią buto sutartinė pardavimo kaina buvo 210000 Lt. 2007-07-23 Vilniaus m. 26 notarų biuro notarė R. Vižinytė patvirtino minėto buto pirkimo – pardavimo sutartį. Apie aplinkybes, kuriomis ieškovas ir atsakovai tarėsi parduoti butą, trečiajam asmeniui nebuvo žinoma.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-07-02 sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nusprendė priteisti:
1) ieškovo naudai iš atsakovų solidariai 10130 Lt, bei lygiomis dalimis 303,90 Lt bylinėjimosi išlaidų;
2) 700 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui ir 27,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei;
3) grąžinti ieškovui 6,60 Lt permokėto žyminio mokesčio. Teismas konstatavo, jog atsakovai nuosavybės teise iki 2007-07-23 valdė butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ieškovas ir atsakovai susitarė dėl minėto buto perleidimo ieškovui dar 2007 m. gegužės mėn., nes 2007-05-15 ieškovas kreipėsi į ekspertus dėl atsakovų buto įvertinimo, už kurį sumokėjo 130 Lt. 2007-06-01 ieškovas ir atsakovai sudarė sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pervesti į atsakovės sąskaitą banke 10000 Lt dydžio avansą, o likusią buto kainą sumokėti iki 2007-07-30, buto pardavimo kaina – 220000 Lt. Tą pačią dieną, t.y. 2007-06-01 ieškovas sumokėjo į atsakovės sąskaitą banke 10000 Lt dydžio avansą. Teismas pažymėjo, kad CK nenumato užstato sampratos ir tokio prievolės užtikrinimo būdo. Teismas konstatavo, jog šalys susitarė dėl nekilnojamojo daikto perleidimo, o tokio turto perleidimo sutarčiai yra būtina notarinė forma. Teismas tarp šalių 2007-06-01 sudarytą sutartį pagal jos esmę laikė preliminariąja sutartimi, kadangi šalys susitarė dėl atsakovų buto pirkimo-pardavimo sutarties, t.y. dėl pagrindinės sutarties sudarymo ateityje, sutartį sudarė raštu, susitarė dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino ir perleidžiamo buto kainos. Teismas 2007-06-01 sutartyje nustatytą kainos sumokėjimo terminą, atsižvelgęs į šalių paaiškinimus ir sutarties turinį, vertino kaip pagrindinės sutarties sudarymo terminą. Teismas pažymėjo, jog pačios šalys minėtą sutartį taip pat vertino kaip preliminarią sutartį. Teismas padarė išvadą, jog tarp šalių 2007-06-01 sudaryta sutartis negali būti užtikrinama rankpinigiais, todėl ieškovo sumokėti atsakovei 10000 Lt negali būti pripažįstami rankpinigiais. Tai yra avansas, sumokėtas kaip dalis perleidžiamo buto kainos. Teismas konstatavo, jog negali būti taikoma CK nustatyta taisyklė, kad rankpinigiai lieka juos gavusiai šaliai kitos šalies įsipareigojimų pažeidimo atveju. Teismas, nustatęs, kad pagrindinė sutartis tarp ieškovo ir atsakovų nebuvo sudaryta, padarė išvadą, jog atsakovai privalo grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą. Kadangi buto savininkai buvo abu atsakovai, jie abu ieškovo sumokėtą avansą panaudojo žemės sklypo su sodo pastatu pirkimui, yra sutuoktiniai ir buto pardavimas buvo susijęs su šeimos poreikių tenkinimu, todėl abu atsakovai pripažintini solidariai atsakingais prieš ieškovą.
Teismas pažymėjo, jog šalys buvo susitarusios, kad buto pirkimo-pardavimo sutartį sudarys iki 2007-07-30. Teismas nustatė, jog atsakovai 2007-07-19 sudarė preliminariąją sutartį su trečiuoju asmeniu dėl atsakovams priklausančio buto pardavimo, o 2007-07-23 jie sudarė pagrindinę buto pardavimo sutartį, pagal kurią butą trečiajam asmeniui pardavė už 210000 Lt. Teismas konstatavo, jog atsakovai pardavė butą trečiajam asmeniui anksčiau, nei buvo susitarę su ieškovu dėl šio buto pardavimo termino. Teismas pažymėjo, jog atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovai su ieškovu buvo susitarę pas notarę sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį 2007-07-05 ir kad ieškovas sutartu laiku neatvyko pas notarą. Teismas konstatavo, jog notarės R. Vižinytės 2007-07-05 liudijimas, kad ieškovas neatvyko į notarų biurą ir nepasirašė pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, neįrodo, kad šalys buvo susitarusios sudaryti sutartį būtent nurodytu laiku. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad AB Parex bankas suteikė atsakovų buto pirkimui tik 160000 Lt paskolą, neįrodo, jog ieškovas neturėjo pinigų atsakovų butui pirkti. Paskolos sutartis su banku buvo sudaryta 2007-06-29, paskola buvo suteikta konkrečiai atsakovų buto pirkimui. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, nes jie butą perleido kitam asmeniui ir objektyviai nebegalėjo įvykdyti prievolės ieškovui, tokiu būdu nepagrįstai atsisakydami parduoti jam butą. Teismas ieškovo už atsakovų buto vertinimą sumokėtą 130 Lt sumą pripažino ieškovo nuostoliais.
Atsiliepimas
Teismas nevertino atsakovų atsiliepime nurodytų reikalavimų priteisti jiems iš ieškovo neturtinę ir turtinę žalą, bei dėl atsakovų viešo atsiprašymo, kadangi tokie reikalavimai galėjo būti reiškiami CPK nustatyta tvarka, pareiškiant ieškinį arba priešieškinį ir sumokant CPK nustatyto dydžio žyminį mokestį, bet jokiu būdu ne atsiliepime. Teismas pažymėjo, jog atsakovams tokia jų teisė buvo išaiškinta parengiamajame teismo posėdyje, tačiau jie šia teise nepasinaudojo. Kadangi šioje byloje atsakovų keliami reikalavimai nesprendžiami, todėl jie turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pareikšti ieškovui naują ieškinį su tokiais reikalavimais (CK 6.6 str., 6.98 str., 6.100 str. 1 d., 6.109 str. 5 p., 6.165 str., 6.249 str. 1 d., 6.309 str. 2 d., 6.393 str. 1 d., CPK 87 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d., 98 str.).
Šalies argumentai
Atsakovai A. G. ir E. G. pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-07-02 sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismo procese trečiojo asmens atstovė buvo šališka, atsakovams buvo užkirstas kelias į sąžiningą gynybą ir neleista pasinaudoti CPK tikslais, tvarka, teisėmis ir pareigomis, dėl sudarytų nepalankių sąlygų atsakovai negalėjo pareikšti pastabų ir apskųsti procesinių dokumentų. Proceso metu teismas nesiaiškino ginčo esmės ir aplinkybių. Teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai pritaikė CK 6.309 str. 2 d. nuostatą, nepagrįstai atmetė nenuginčijamus įrodymus ir reikalavo papildomų įrodymų patiekimo. Apeliacinio skundo argumentai:
1) 2008-05-29 parengiamajame teismo posėdyje, kurio metu buvo derinama kito parengiamojo teismo posėdžio data, atsakovams uždavus ieškovui kelis esminius klausimus dėl buto pardavimo eigos, pastarasis pradėjo meluoti ir šmeižti aplinkybes, o trečiojo asmens atstovė advokatė L. Latvėnienė dėl neaiškių aplinkybių ėmė ginti ieškovą, todėl atsakovas įspėjo advokatę dėl šališkumo. Įvykusiame 2008-06-18 parengiamajame teismo posėdyje minėta advokatė vėl aktyviai gynė ieškovo reikalavimus, pažeisdama CPK 17 str., uždavinėjo klausimus tik atsakovams, patarinėjo ieškovo atstovei advokatei R. Šaltinienei, o baigiamųjų kalbų metu išsakyta kalba ir replika buvo šališka ir gynė ieškovą, t.y. minėta advokatė buvo šališka ir visapusiškai gynė ieškovo interesus, teikė ieškovo atstovei teisinę pagalbą.
Atsiliepimas
2) Teismas nemotyvuotai atmetė atsakovų prašymą priimti atsiliepimą su galutinai suformuluotais paaiškinimais ir reikalavimais į patikslintą ieškinį, nors atsakovai aiškino, jog tai rašytinis paaiškinimas. Teismas pažeidė CPK 42 str., 226 str., 230 str. ir pagrindinius civilinio proceso principus į teisingą ir sąžiningą gynybą.
3) Proceso metu teismas nesiaiškino ginčo esmės ir aplinkybių. Atsakovui uždavus ieškovui esminį klausimą, teisėjas nutraukė ieškovą ir neleido jam atsakyti. Atsakovas norėjo paaiškinti, jog ieškovo atsakymas yra svarbus, nes ieškovas norėjo neteisėtai pasipelnyti ir neturėdamas atsakovų sutikimo už didesnę kainą siūlė kitiems asmenims pirkti jų butą, tačiau teisėjas ėmė ginti ieškovą.
Šalies argumentai
4) Atsakovai 2008-06-25 pateikė teismui prašymą dėl 2008-06-18 – 07-02 parengiamojo teismo posėdžio protokolo nuorašo pateikimo. Paskelbus teismo sprendimą 2008-07-02, atsakovams nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su protokolu. Atsakovai 2008-07-03 – 04 negalėjo atvykti susipažinti su protokolu, o 2008-07-10 susipažinę su 2008-06-18 – 07-02 parengiamojo teismo posėdžio protokolu pastabėjo jame netikslumų. Protokole (b.l. 123, 7 pstr.) esantis įrašas „Atsakovas E. G. : taip norime pateikti atsiliepimą. Prašome prijungti prie bylos.“ yra klaidingas, kadangi teismui buvo papildomai paaiškinta, jog pateikto prašymo pavadinime yra praleistas žodis „paaiškinimas“ ir tai yra paaiškinimai į patikslintą atsiliepimą ir suformuluoti atsakovų galutiniai reikalavimai. Protokole (b.l. 124, 3 pstr.) esantis įrašas „Į atsakovo E. G. klausimus ieškovas: - aš atsakovams skambinau ir pasakiau, kad yra žmogus, kuris man duos pinigų ir aš nupirksiu jų butą. – niekam atsakovų buto nesiūliau pirkti“ taip pat yra klaidingas, kadangi iš pradžių ieškovas atsakė „taip siūliau“, uždavus klausimą – kam jis siūlė pirkti atsakovų butą, ieškovas iškart atsakė R. G. , tačiau pamatęs, kaip jo advokatė pradėjo kraipyti galvą, iškart pradėjo teigti, jog niekam nesiūlė pirkti buto. Protokole (b.l. 128, 6 pstr.) esantis įrašas „Atsakovas E. G. : CK yra pasakyta, kad labiau teisi šalis yra ta, kuri inicijuoja pardavimą. Mes su žmona inicijavome buto pardavimą, nes turėjome kitų įsipareigojimų. Mes tikrai nesislapstėme. Mes konsultavomės dėl pardavimo. Tai iš ieškovo pusės buvo vilkinimas. Mes patyrėme didelių nuostolių“ taip pat buvo netikslus, kadangi atsakovas kelis kartus akcentavo CK 6.165 str. ir teigė, kad, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo kitai šaliai atlyginti nuostolius. Protokole (b.l. 129, 6 pstr.) esantis įrašas „Atsakovas E. G. : - tas 10000 Lt tikrai buvo netesybos už neįvykdytas sąlygas, nes ieškovas garantavo, kad butą pirks, todėl prašau ieškinį atmesti“ taip pat yra klaidingas, nes sakydamas baigiamąją kalbą atsakovas pasakė „tas 10000 Lt užstatas tikrai yra netesybos už neįvykdytus įsipareigojimus, nes ieškovas garantavo, kad butą pirks, bet jo nepirko ir tai jam kaip bauda. Todėl prašau ieškinį atmesti“.
5) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai taikė CK 6.309 str. 2 d. nuostatą, kadangi atsakovai su ieškovu, sudarydami 2007-06-01 preliminarią sutartį, susitarė dėl 10000 Lt „užstato“, o ne dėl avanso. Enciklopedijos šaltiniuose „užstato“ sąvoka pateikiama išsamesnė „užstatas – pinigų suma ar daiktas, kurį viena sutarties pusė palieka, siekdama padengti galimas netesybas ar užtikrinti, kad sudarys sutartį. Duodant pinigus ar daiktą, turi būti žodžiu ar raštu nurodoma, kas tai užstatas ar avansas. Užstatas nuo avanso skiriasi tik tuo, kad užstato pateikėjui nevykdant įsipareigojimų ar atsisakius sudaryti sandorį, visas užstatas lieka pas kitą pusę, o avansas tokiu atveju grąžinamas.“, (laisvoji enciklopedija VIKIPEDIJA http://lt.wikipedia.org./wiki/Pagrindinis_puslapis ) t.y. aiškiai suprantama, jog, jeigu šalis, davusi užstatą, toliau nevykdo savo įsipareigojimų ar atsisako sudaryti sandorį, užstatas nėra grąžinamas.
6) Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į notariškai patvirtintą dokumentą, liudijantį, jog ieškovas neatvyko sudaryti pagrindinės buto pirkimo – pardavimo sutarties. Norint sudaryti pagrindinę buto pirkimo – pardavimo sutartį šalys iš anksto privalo pateikti dokumentus ir tik šalių sutikimu yra nustatoma data. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, jog su atsakovais buvo nuvykęs pas notarą dėl buto pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo datos nustatymo.
Atsiliepimas
7) Atsiliepime į ieškinį išdėstyta buto pirkimo – pardavimo eigos situacija įrodė, kad pagal preliminarią sutartį ieškovo duoti pinigai buvo prievolės užtikrinimo būdas, kuriuo užtikrinamas baudos sumokėjimas, kai įsipareigojimą pažeidžia pinigus perdavęs asmuo (atsakovai dėl ieškovo vengimo sudaryti pagrindinę sutartį ieškovui negrąžino 10000 Lt „užstato“) ir prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo užtikrinamas nuostolių atlyginimas (atsakovai dėl ieškovo kaltės patyrė 10000 Lt nuostolių, nes turėdami kitų įsipareigojimų prieš kitą šalį, privalėjo neišvengiamai skubos tvarka parduoti butą pigiau). Šiuo atveju dėl ieškovo kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis ir atsakovai patyrė nuostolius.
8) Teismas neįsigilino ir netinkamai įvertino preliminariosios sutarties šalių sąžiningumą, jų rūpestingumą. Atsakovai pateikė išsamius ir neginčytinus įrodymus dėl ieškovo nesąžiningumo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad turėjo pakankamai pinigų buto pirkimui. Ieškovo nurodyta liudytoja R. G. , kuri turėjo duoti ieškovui reikiamą pinigų sumą, teismo posėdyje nedalyvavo.
Ieškovas A. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė palikti nepakeistą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-07-02 sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti, bei priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Tretysis asmuo J. P. nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir procesinių pažeidimų, sudarančių pagrindą pakeisti ar panaikinti apeliantų skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos išaiškintos ir pritaikytos tinkamai.
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas preliminariosios sutarties sampratą, nustatė, kad preliminariąja sutartimi laikomas rašytinis šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje nurodytais terminais sudaryti kitą - pagrindinę - sutartį. Įstatymų leidėjas numatė, kad preliminariąją sutartį sudariusiai šaliai nepagrįstai vengiant ar atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, kitai šaliai atlyginami padaryti nuostoliai. Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia.
Šiuo atveju preliminarios sutarties sąlygos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, nes atsakovai apeliacinės instancijos teisme pripažino, kad preliminarią sutartį ruošė atsakovė A. G. , turinti teisinį išsilavinimą.
Teisėjų kolegija, aiškindamasi tarp šalių sudarytos preliminarios sutarties sąlygas, konstatuoja, kad patys apeliantai kritiškai nevertina savo elgesio. Teisėjų kolegija pažymi, kad preliminarios sutarties sąlyga, kad butas parduodamas už 220000 litų ir pirkėjas įsipareigoja visą sumą sumokėti iki 2007-07-30, suprantama kaip prievolė šalims iki 2007-07-30 sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį dėl buto įsigijimo už 220000 litų kainą. Preliminariojoje sutartyje, kurią ruošė atsakovė A. G. , nėra numatytos šalims jokios netesybos už pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymą šioje sutartyje nustatytais terminais.
Teisėjų kolegija, aiškindamasi tarp šalių 2007-06-01 sudarytos preliminarios sutarties (b.l. 51) sąlygas, konstatuoja, kad sutarties sąlyga, kad A. D. perveda 10000 Lt „užstatą“ į A. G. sąskaitą už parduodamą butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra suprantama kaip pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui kaip dalies kainos sumokėjimas (avansas), nes šalys nėra susitarusios kitaip. Civiliniame kodekse nėra numatyta teisinė kategorija „užstatas“, kurią naudoja preliminarią sutartį paruošusi šalis, o pagal CK 6.98 str. 2 d. yra draudžiama rankpinigiais užtikrinti preliminariąją sutartį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantų argumentai dėl enciklopedijos šaltiniuose nurodytos „užstato“ sąvokos yra teisiškai nereikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui, nes asmenų turtinius santykius reglamentuoja civilinis kodeksas, bet ne enciklopedijos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė CK 6.309 str. 2 d. nuostatą, nes šiuo atveju nėra taikoma paprotinė teisė pagal atsakovų samprotavimus, atsižvelgiant į imperatyvią CK 6.98 str. 2 d. nuostatą.
Aplinkybės, kad pagal 2007-07-05 notariškai patvirtintą dokumentą yra nurodyta, kad ieškovas 2007-07-05 11 val. 30 min. neatvyko ir nesudarė su atsakovais pirkimo-pardavimo sutarties, nepanaikino šalių sutarto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti - iki 2007-07-30. Tai, kad atsakovai butą 2007-07-23 pardavė trečiajam asmeniui, sukūrė teisines pasekmes ir atsakovų prievolę grąžinti ieškovui solidariai 10000 Lt avansą, 130 Lt už ginčo buto įvertinimą, nes šalys preliminarioje sutartyje raštu nesusitarė dėl netesybų. Šiuo atveju nėra vertinami atsakovų argumentai dėl jų patirtų nuostolių, nes byloje nebuvo CPK nustatyta tvarka pareikštas priešieškinis, įvardinant priešinius reikalavimus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai nėra nuginčiję sandorio, kurio pagrindu buvo pateiktas ieškinys. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šiuo sandoriu, nes jis nėra panaikintas ar nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino preliminariosios sutarties tekstą ir tikruosius šalių ketinimus.
Tai, kaip elgėsi teismo procese pirmosios instancijos teisme trečiojo asmens atstovė, neturi teisinės reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas nevykdo advokatų veiklos priežiūros, todėl teisėjų kolegija nevertina trečiojo asmens atstovės elgesio pirmosios instancijos teisme.
Apeliantų argumentas, kad teismas nemotyvuotai atmetė atsakovų prašymą priimti atsiliepimą su galutinai suformuluotais paaiškinimais ir reikalavimais į patikslintą ieškinį, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pakankamai argumentavo protokolinę nutartį dėl patikslinto atsiliepimo nepriėmimo, nes byloje jau buvo pateiktas ne vienas patikslintas atsiliepimas. Pažymėtina, kad teismas išaiškino atsakovams, kad jie gali žodžiu pateikti atsikirtimo papildymo argumentus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad CPK 42 str., 226 str., 230 str. ir pagrindiniai civilinio proceso principai dėl teisingos ir sąžiningos gynybos nebuvo pažeisti.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ginčo esmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo procesui vadovauja teismas, bet ne byloje dalyvaujantys asmenys. Tai, kad atsakovai norėjo užduoti klausimus dėl aplinkybių, ar ieškovas norėjo neteisėtai pasipelnyti ir neturėdamas atsakovų sutikimo už didesnę kainą siūlė kitiems asmenims pirkti jų butą, nėra teisiškai reikšminga bylos nagrinėjimo dalykui, nes atsakovai šioje byloje nėra pareiškę priešieškinio ir šios bylos nagrinėjimo ribas nustato ieškinio dalykas ir pagrindas. Pažymėtina, kad civiliniame procese nėra numatyta galimybė reikšti reikalavimus atsiliepimais į ieškinį, todėl atsakovai, nepareiškę priešieškinio šioje byloje, patys sukūrė teisinę situaciją, kai byla nagrinėjama pareikšto ieškinio ribose.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės.
Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šalys raštu susitarė dėl prievolės užtikrinimo būdo – baudos sumokėjimo, jeigu įsipareigojimą sudaryti pagrindinę sutartį pažeidžia pinigus perdavęs asmuo (ieškovas), todėl teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nereikšmingais argumentus dėl ieškovo kaltės, nesudarant pagrindinę sutartį, ir aplinkybių, ar ieškovas turėjo pakankamai pinigų buto pirkimui, bei dėl nedalyvavimo teismo posėdyje ieškovo nurodytos liudytojos R. G. .
Tai, kad atsakovai 2008-06-25 pateikė teismui prašymą dėl 2008-06-18 teismo posėdžio protokolo nuorašo pateikimo, nereiškia, kad teismo lėšomis yra daromos teismo posėdžio protokolų kopijos. CPK 42 str., 81 str. numatyta, kad byloje dalyvaujantiems asmenims nemokamai išduodami tik teismo nutarčių ir sprendimų, kaip teismo procesinių dokumentų, kuriais išsprendžiama byla, nuorašai.
Byloje nėra duomenų, kad paskelbus teismo sprendimą 2008-07-02, atsakovams nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su teismo posėdžio protokolu, kuris buvo baigtas rašyti ir pasirašytas 2008-07-02. Teisėjų kolegija pažymi, kad patys atsakovai pripažįsta, kad 2008-07-03 – 04 negalėjo atvykti susipažinti su protokolu. Tai, kad atsakovai tik 2008-07-10 buvo atvykę į teismą ir susipažino su 2008-06-18 – 07-02 teismo posėdžio protokolu, neužkirto jiems kelio prašyti pirmosios instancijos teismą atnaujinti terminą pastaboms dėl teismo posėdžio protokolo pateikti, kartu pateikiant teismui ir pastabas dėl protokolo. Užuot rūpestingai ir laiku pasinaudoję savo procesinėmis teisėmis pirmosios instancijos teisme, atsakovai pastabas dėl teismo posėdžio protokolo nurodė tik 2008-08-01 pateiktame apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodytose pastabose dėl pirmosios instancijos teismo protokolo nėra jokios teisiškai reikšmingos informacijos bylos nagrinėjimo dalykui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolas iš esmės atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus pagal CPK 169 str., nes teismo posėdžio protokolas nėra stenograma.
Teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir neribojo atsakovų, kaip proceso šalių, teisės teikti įrodymus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija nevertina kitų apeliantų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui, nes jie yra bendro pobūdžio samprotavimai.
Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (CK 1.1 str. - 1.5 str., 6.309 str., 6.193 str., 6.200 str., CPK 2 str., 5 str., 7 str., 8 str., 169 str. -171 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, apeliantams nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme atmetamas, nes byloje nėra pateikti įrodymai, kad ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 80 str., 88 str., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. sprendimą nepakeistą.