- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-12
- Bylos Nr.
- 2S-325-395/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Egidijus Tamašauskas, Albinas Čeplinskas (pran.)
- Pareiškėjas
- R. B., G. M., I. B.
- Kategorijos
- 76.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. B. ir G. M. atskirtąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. B., I. B. ir G. M. pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai R. B., I. B. ir G. M. bendru pareiškimu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydami R. B. sūnaus, gimusio 2007 m. spalio 28 d., tėvu pripažinti ir gimimo įraše vaiko tėvu nurodyti G. M.. Pareiškėjai pareiškimą grindė tuo, jog nors vaikas gimė R. B. ir I. B. santuokos metu, tačiau jų santuoka nutraukta 2007 m. lapkričio 13 d. Teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo konstatuota, kad sutuoktiniai daugiau kaip metus kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio. Be to, pareiškėjai pažymėjo, kad tarp jų nėra ginčo dėl vaiko kilmės, jie pripažįsta, jog vaiko tėvas yra ne R. B. buvęs sutuoktinis, o G. M..
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 12 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti. Teismas nutartyje nurodė, kad pagal CK 3.140 str. 1 d., jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, todėl R. B. vaiko, gim. 2007 m. spalio 28 d., tėvu gali būti įrašytas tik buvęs pareiškėjos sutuoktinis I. B.. Jeigu šis asmuo nėra vaiko tėvu, tai po įrašo apie jo tėvystę įrašymo, gali būti keliamas klausimas dėl tėvystės nuginčijimo (CK 3.150 str. 1 d.).
Pagal CK 3.140 str. 5 d. teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, kad vaiko tėvu būtų įrašytas vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu galima, tik jeigu vaikas gimė jau išsituokusiai motinai ir po santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų. Tačiau pareiškėjos vaikas gimė jai esant santuokoje su I. B., todėl vaiko kilmę iš tėvo nustatyti, patvirtinant bendrą pareiškėjų pareiškimą, negalima. Teismas pareiškėjų pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p., 443 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atskirtuoju skundu pareiškėjai R. B. ir G. M. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Teismas šioje byloje neatsižvelgė ir neįvertino to, jog 2007 m. spalio 28 d. gimus vaikui R. B. faktiškai negyveno santuokoje su I. B.. Be to, nors R. B. ir I. B. santuoka nutraukta 2007 m. lapkričio 13 d., tačiau santuokos nutraukimo procesas teisme buvo pradėtas iki gimstant vaikui.
2. Teismas neįvertino, kad tarp pareiškėjų nėra ginčo dėl vaiko kilmės.
3. Vaiko gimimo liudijime tėvu įrašius asmenį, kuris nėra tikrasis vaiko tėvas, bus pažeisti tiek vaiko, tiek vaiko tėvu įrašyto asmens, tiek tikrojo vaiko tėvo, teisės ir teisėti interesai, pažeista Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė nuo gimimo žinoti savo tėvus.
4. Patvirtinus pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, būtų išvengta bereikalingų teisminių ir kitokių procedūrų, tokių kaip tėvystės nuginčijimas, civilinės būklės akto įrašo keitimas ir pan.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirtąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
CK 3.140 straipsnio 5 dalyje numatytos būtinos sąlygas, kurioms esant teismui gali būti paduodamas bendras motinos, jos buvusio sutuoktinio ir vyro, pripažįstančio save gimusio vaiko tėvu, pareiškimas įrašyti vaiko tėvu vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu. Šioje teisės normoje imperatyviai nurodyta, kad toks pareiškimas gali būti paduodamas tik esant dviem būtinoms sąlygoms:
vaikas gimė išsituokusiai motinai irpo santuokos pabaigos nepraėjo trys šimtai dienų.
Spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, teismas nustatė, kad vaikas, kurio tėvu siekia būti įrašytas pareiškėjas G. M., gimė 2007 m. spalio 27 d., kai vaiko motina dar buvo santuokoje su I. B., kuri nutraukta tik 2007 m. lapkričio 13 d. (16; 17 b.l.). Šių aplinkybių neneigia ir pareiškėjai, tačiau mano, kad šioje byloje sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą turi būti įvertinta tai, jog santuokos nutraukimo procesas buvo pradėtas iki vaiko gimimo, o teismo sprendime, kuriuo nutraukta santuoka, konstatuota, kad sutuoktiniai jau daugiau kaip metus kartu negyvena ir neveda bendro ūkio.
Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį santuoka laikoma nutraukta nuo teismo spendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Todėl teisėjų kolegija negali sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, turėjo įvertinti kada buvo pradėtas santuokos nutraukimo procesas ir kokios santuokos nutraukimo priežastys nurodytos teismo sprendime, kuriuo nutraukta santuoka.
Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog vaiko gimimo metu motina buvo santuokoje, pagrįstai atsisakė priimti bendrą vaiko motinos, jog buvusio sutuoktinio ir vyro, pripažįstančio save vaiko tėvu, pareiškimą įrašyti vaiko tėvu vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu, nes nėra vienos iš būtinų sąlygų, kad toks pareiškimas galėtų būti nagrinėjamas teisme (CK 3.140 str. 5 d.; CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Esant nustatytoms aplinkybėms, kiti atskirojo skundo argumentai taip pat neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytas argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjų R. B. ir G. M. atskirtąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.