Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. 2018 m. balandžio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2dalį, BK 22 straipsnio 1dalį ir BK 178 straipsnio 2dalį laisvės apribojimu 1 metams ir 7 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, per 12 mėnesių neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros , globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 10 valandų. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. sausio 29 d. iki 2015 m. sausio 31 d. (2paras), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienomis;

2. 2024 m. balandžio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį areštu 20 parų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies 5 punktu bausmės vykdymą atidėti 3 mėnesių laikotarpiui su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, t. y. nustatant, kad privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val. ir įpareigoti visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą ar registruotis užimtumo tarnyboje,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

E. A. 2025 m. kovo 23 d., apie 16 val. 50 min. prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo neteisėtai laikomą J. S. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent: policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį „Opel Zafira“, v. n. (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti galimos administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, pateikė neteisėtai laikomą J. S. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

2025 m. kovo 24 d. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas „PSS-20250323-164409UTC+0200“, įrašo trukmė 01:50. Vaizdo įraše matyti, kad policijos pareigūnai prieina prie automobilio, kuriame sėdi vyras. Policijos pareigūnas paprašo vairuotojo pažymėjimo, šis paduoda vairuotojo pažymėjimą, patikrina vairuotojo neblaivumą, jam nustatytas 0.00 prom. neblaivumas. Policijos pareigūnas prašo nusiimti kepurę, paprašo kito dokumento, vairuotojas nurodo, kad dokumento neturi, policijos pareigūnas grįžta prie automobilio, nurodo, kad vairuotojo šnervės kitokios. Įrašo pabaiga. Apžiūrimas vaizdo įrašas „PSS-20250323-164816UTC+0200“, įrašo trukmė 03:31. Policijos pareigūnai klausia vairuotojo klausimus, kurie yra susiję su asmeniu, kurio yra vairuotojo pažymėjimas. Policijos pareigūnas užduoda klausimą „Jus J. ar E. kreiptis?“ Asmuo atsako „J.“, policijos pareigūnas klausia „Suprantat link kur lenkiam?“, asmuo atsako „suprantu“, galiausiai prisipažįsta, kad vairuotojo pažymėjimą rado. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nepastebėta (1 t., b. l. 39–41).

2025 m. kovo 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad atvykus nurodytu adresu, šalikelėje matomas stovintis mėlynos spalvos automobilį OPEL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekis nukreiptas į pievos pusę. Priėjus arčiau, matoma automobilio priekinė dalis. Paėjus dešiniau, matoma automobilio kairioji pusė. Atidarius priekines kairės pusės dureles, matoma automobilio salono dalis, vairas, prietaisų skydelis. Atidarius užpakalines kairės pusės dureles matomas automobilio salonas, sėdynės. Priėjus prie automobilio užpakalinės dalies ir atidarius bagažinės dangtį, matomas bagažinės skyrius. Paėjus toliau, matomos automobilio užpakalines dešinės pusės durelės, atidarius jas, matomos automobilio užpakalinės sėdynės, salonas. Paėjus toliau matomos automobilio priekines dešinės pusės durelės, jas atidarius matoma automobilio priekinę sėdynė, automobilio salonas. Atidarius automobilio priekinę daiktadėžę, joje matomi sudėti įvairūs daiktai. Daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų nepastebėta ir nepaimta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kameros nestebimos (1 t., b. l. 14–16).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.

Antspaudo, spaudo, dokumento arba griežtos atskaitomybės blanko įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas ar realizavimas neturint teisėto pagrindo paprastai yra tada, kai kaltininkas neteisėtai jam teisėtu pagrindu nepriklausančius dalykus sandorių ar kitu pagrindu užvaldo ar įgyja kitokiu būdu (išskyrus pagrobimą) arba (ir) keičia šių dalykų buvimo vietą ar perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltė reiškiasi tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip veikti.

Kaltinamasis E. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, parodė, kad J. S. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą rado, kuomet su sūnumi žiemos pradžioje sustojo pavalgyti. Nors ketino vairuotojo pažymėjimą grąžinti, tačiau vėliau jį pasidėjęs pamiršo ir todėl J. S. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas tiek laiko buvo pas jį. Visgi šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis neturėjo jokio teisėto pagrindo šį vairuotojo pažymėjimą laikyti, nepranešė policijai ar kitoms atsakingoms institucijoms apie rastą dokumentą ir su savimi laikė. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai. Liudytojo J. S. parodymai patvirtina, jog jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas buvo pamestas, dėl ko jis buvo supildęs pranešimą atitinkamai institucijai ir jam buvo išduotas naujas vairuotojo pažymėjimas kuriuo jis naudojais iki šiol. Iš tarnybinių pranešimų ir apžiūros protokolo nustatyta, kad sustabdžius kaltinamojo E. A. vairuotą transporto priemonę Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamasis pareigūnams pateikė ne savo, o būtent J. S. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ir pametė liudytojas, tokiu būdu siekdamas išvengti atsakomybės, kadangi jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Pareigūnams patikrinus sistemoje parodytą vairuotojo pažymėjimą, paaiškėjo, kad kaltinamasis pateikė ne savo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, dėl ko vėliau ir pats prisipažino pareigūnams.

Kaltinamasis, rastą J. S. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), laikė su savimi bei pateikė policijos pareigūnams kaip savo, siekdamas išvengti atsakomybės, nors žinojo ir suprato, kad neturi jokio teisėto pagrindo šį dokumentą laikyti, taigi veikė tyčia. Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Kaltinamojo E. A. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, o veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje, požymius ir kvalifikuota teisingai, kadangi kaltinamasis E. A. 2025 m. kovo 23 d., apie 16 val. 50 min. prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo neteisėtai laikomą J. S. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent: policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį „Opel Zafira“, v. n. (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti galimos administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, pateikė neteisėtai laikomą J. S. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmes kaltinamajam E. A., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis E. A. padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis kaltu padaręs nusikalstamas veikas prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybė sunkinančia aplinkybę tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už ankstesnius nusikaltimus. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad E. A. praeityje buvo teistas, tai yra 2018 m. balandžio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2dalį, BK 22 straipsnio 1dalį ir BK 178 straipsnio 2dalį laisvės apribojimu 1 metams ir 7 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, per 12 mėnesių neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros , globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 10 valandų, kaltinamasis bausmę atliko. Be to, kaltinamasis pripažintas kaltu 2024 m. balandžio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį areštu 20 parų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies 5 punktu bausmės vykdymą atidėti 3 mėnesių laikotarpiui su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, t. y. nustatant, kad privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val. ir įpareigoti visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą ar registruotis užimtumo tarnyboje, kaltinamasis bausmę atliko.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

BK 97 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Turinčiais teistumą taip pat laikomi už nusikaltimo padarymą ne Europos Sąjungos valstybėje narėje nuteisti asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu gauta informacijos, kad jiems įsiteisėjo tos valstybės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu. Tuo tarpu, to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad turinčias teistumą laikomi asmenys 1) asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas; 2) asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus, – bausmės atlikimo laikotarpiu; 3) asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo: a) trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą; b) penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą; c) aštuonerius metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą; d) dešimt metų, jeigu jie yra pavojingi recidyvistai arba jeigu jiems šio kodekso 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą bei į tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės atliktos, teistumas išnykęs, kaltinamasis teismo vertinimu nėra laikytinas recidyvistu, todėl jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo atveju nėra nustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – kaltinamasis anksčiau teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, yra baustas administracine tvarka, nedirbantis. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis buvo gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą. Teismo vertinimu, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti kaltinamąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina 51 paros arešto bausmė. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad byla teisme išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis savo kaltę pripažino, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 34 parų arešto bausmė.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

BK 75 straipsnio 5 dalis numato, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis E. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kaltinamas apysunkio nusikaltimo padarymu, praeityje teistas, teistumas išnykęs, teismas sprendžia, kad tikslinga kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti arešto bausmės vykdymą 4 mėnesių laikotarpiui su intensyvia priežiūra. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, sprendžia, kad E. A. nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Byloje nustatytų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį, realų arešto bausmės vykdymą atidedant. Taigi bausmės tikslai bus pasiekti ir kaltinamojo elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Svarbu ir tai, kad jeigu E. A. nesilaikys arešto bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, bausmę vykdanti institucija turės teisę kreiptis į teismą dėl tokios bausmės atidėjimo panaikinimo.

Taigi E. A. paskirtos 34 parų arešto bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtinas 4 mėnesių terminui, su intensyvia priežiūra, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu E. A. įpareigotinas:

– pradėti dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

– dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam E. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l 186–189), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmę nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

– vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris perduotas AB „Regitra“, paliktinas AB „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 51 (penkiasdešimt vienos) paros arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. A. 34 (trisdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi E. A. paskirtos 34 (trisdešimt keturių) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturių) mėnesių terminui su intensyvia priežiūra ir skirti pareigas:

– pradėti dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

– dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

E. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

– vairuotojo pažymėjimą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris perduotas AB „Regitra“, palikti AB „Regitra“.

Kaltinamajam išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsniu probuojamieji privalo:1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.