Kauno apygardos teismo nutartis

2016-10-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1210-383/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-10
Bylos Nr.
1S-1210-383/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
Nuteistasis
S. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1210-383/2016Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. liepos 14 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. K., Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 8 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinus nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta 13 metų laisvės atėmimas. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2005 m. lapkričio 5 d., pabaiga – 2018 m. lapkričio 5 d., neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 m. 3 mėn. 21 d. (skaičiuojant Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2016 m. liepos 14 d.).Laisvės atėmimo vietų ligoninė pateikė teismui tvirtinti Komisijos 2016 m. liepos 14 d. nutarimą Nr. 64-PR-27 taikyti nuteistajam S. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. liepos 14 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. K., padarydamas išvadą, jog akivaizdžių S. K. pažangos veiksnių, leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, teismui pateiktoje medžiagoje nenustatyta, teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jog šiuo metu lygtinai paleistas laikysis įstatymų bei nenusikals. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. K. prašė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti, patvirtinti Komisijos nutarimą ir lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis atkreipė dėmesį, jog apylinkės teismas nepagrįstai, skundžiamoje nutartyje, rėmėsi tuo, kad jis praeityje turėjo drausminių nuobaudų ir buvo teistas. S. K. prašo atsižvelgti į tai, jog jis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs reikiamą įstatymo numatytą bausmės dalį. Jis pataisos namuose mokėsi, įgijo keletą specialybių, dirba, padengė civilinį ieškinį, glaudžiai bendrauja su dukra ir žmona, materialiai prisideda prie dukros išlaikymo. Nuteistasis nesutinka su skundžiamos teismo nutarties argumentais, jog nėra pagrindo konstatuoti pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo teigimu, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys šiuo metu nustatyta žema t.y. 34 balai ir dar labiau jos sumažinti nėra galimybės, kadangi 34 balai susirenka dėl ankstesnių teistumų ir jie nesumažės. S. K. prašo atkreipti dėmesį ir į tai, jog jis pataisos namuose už pavyzdingą elgesį, gerai atliekamą darbą yra paskatintas net 17 kartų, visą bausmės laiką dirba ir iš uždirbtų pinigų prisideda prie dukros išlaikymo, padengė civilinius ieškinius, turi daugybę apdovanojimų už sporto ir įvairių renginių organizavimą, byloje yra pažyma, kad išėjęs į laisvę bus priimtas į darbą, iš 13 metų jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės jis jau yra atlikęs 10 metų ir 11 mėnesių bausmės dalį. Nuteistojo įsitikinimu yra daug svarbių argumentų, kurių pagrindu galima būtų jį šiuo metu paleisti į laisvę. Nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis S. K. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės laikymo sąlygomis, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pataisos namuose mokėsi, dirba, turi pakankamai reikiamų įgūdžių dirbti laisvėje, padengė civilinį ieškinį, glaudžiai bendrauja su žmona ir dukra, materialiai prisideda prie dukters išlaikymo, per bausmės atlikimo laiką 18 kartų skatintas, 11 kartų buvo baustas drausmine tvarka, kas vertintina, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir teigiamas. Nors S. K. paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina ir tai, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 34 balai pagal „OASys“ metodiką ir ji yra nežymiai sumažėjusi nuo 2015 m. birželio 29 d. atlikto vertinimo – 36 balų. Pažymėtina, jog socialinio tyrimo išvadoje ir teismo konstatuota, jog pagrindiniais nuteistojo kriminogeniniais veiksniais vis tik išlieka alkoholio vartojimas. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis buvo skatintas 18 kartų, pataisos namuose mokėsi ir dirba, palaiko socialinius ryšius ir prisideda prie dukters išlaikymo. Minėtos aplinkybės rodo, jog S. K. elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio (itin žiauraus nužudymo), sukėlusio negrįžtamas pasekmes nusikaltimo padarymą, ankščiau ne kartą teistas, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, daromos nusikalstamos veikos sunkėja. Įvertinus visas šias aplinkybes manytina, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų. Pripažintina, kad yra tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo skundo argumentai nepagrindžia skundžiamo procesinio sprendimo neteisėtumo. Sutinkamai su apylinkės teismo išvada, lygtinio paleidimo klausimas nagrinėjamojoje byloje išspręstas tinkamai, išanalizuotos ir įvertintos reikšmingos aplinkybės, kurių pasėkoje padarytas teisinis įvertinimas vadovaujantis tik įstatymu. Išanalizuotos bylos kontekste aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarties neteisėta ir nepagrįsta. Apylinkės teismas tinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas nagrinėjamu klausimu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. K. apeliacinį skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti galioti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

TeisėjaiSvetlana JurgaitienėGytis VečerskasValdas Vitunskas