Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

2020-06-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-266-1036/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-06-23
Bylos Nr.
A15.-266-1036/2020
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00057-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas (pirm.)
Pažeidėjas
A. J.
Institucija
Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkarda
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-266-1036/2020Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00057-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 21.9.10 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. birželio 23 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J. (A. J.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2020 m. sausio 8 d., 22:30 val., (duomenys neskelbtini) kelių Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ir Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, sankryžoje vairuodamas automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Reikalavimas buvo išreikštas naudojant specialiomis spalvomis nudažytą Valstybės sienos apsaugos tarnybos transporto priemonę su įjungtais garso ir šviesos signalais, ir per garsiakalbį liepiant sustoti.

A. J. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo nepripažino ir parodė, kad administraciniame kaltinime nurodytą dieną važiavo iš Baltarusijos. Važiavo tiesiai, pamatė automobilį, nuo (duomenys neskelbtini) buvo kažkur apie 500 metrų. Jau pravažiavęs sankryžą aplenkė automobilį Volvo, atstumas buvo apie 1 kilometrą, ir nuvažiavo link Šumsko. Kitas automobilis pravažiavo tik po to, kai jis pravažiavo sankryžą. Po to nieko nematė. Buvo tamsu, apie 23 val., visur miškas, neįmanoma atpažinti ir automobilio neatpažino. Nebuvo įjungtas joks garsinis signalas. Jei būtų garsinis signalas būtų sustojęs, nes nebuvo girtas, visi dokumentai automobilyje buvo, nebuvo priežasties bėgti nuo pareigūnų. Sankryža yra netoli nuo posto. Pareigūnai gal ir bandė vytis, nežino, bet jis asmeniškai nematė švyturėlių, ar kad jį vijosi. Tą vakarą važiavo vienas, be keleivių. Po valandos pas jį į namus atvažiavo pareigūnai, su automobiliu Toyota Land Cruiser, apieškojo jo namus, automobilį, kiemą, ieškojo kontrabandinių daiktų. Buvo gal 10 pareigūnų ir policija. Asmeniškai pareigūnų, kurie atvažiavo pas jį nepažįsta. Pasieniečiai automobilio nepaėmė, į Medininkų kontrolę nesiuntė. Jį surakino. Pasieniečiai matė, kaip jis atvažiavo į kiemą ir išlipo iš automobilio. Jis buvo ne prie namų, o 100 metrų nuo namų, laukė savo draugo, kuris turėjo jį paimti. Draugas neatvažiavo, nes jis jam pranešė, kad pas jį atvažiavo pasieniečiai. Gyvena su mama, tėvu ir sese. Tą dieną jie visi buvo namuose ir jis su jais bendravo. Praėjo valanda nuo tada kai jis kirto sieną ir iki kol atvažiavo pasieniečiai. Tą valandą jis buvo namuose. Kitą dieną važiavo iš Baltarusijos ir tada jį sustabdė, ir nusiuntė į rentgeną. Automobilyje slėptuvių nebuvo. I. P. nepažįsta. Kai kitą kartą važiavo į Baltarusiją, jį vėl sustabdė ir pradėjo kalbėti apie šį įvykį. Paklausė kodėl nestojo, jis pasakė, kad nematė, o jie pasakė, kad galėjo ir nematyti, nes tamsinti langai.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Nagrinėjamoje byloje A. J. administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį. Minėtoje teisės normoje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, valstybinio miškų pareigūno, Lietuvos Respublikos muitinės (toliau šiame straipsnyje – muitinė) pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūno, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybų ar Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. ANK 426 straipsnio 6 dalis reglamentuoja transporto priemonės stabdymo reikalavimus, tačiau iš šios normos turinio matyti, jog įstatyme išdėstyti alternatyvūs transporto priemonių stabdymo reikalavimai, kas reiškia, jog pareigūnai privalo laikytis ne visų, o pasirinkti vieną teisės normoje nurodytą, tinkamiausią ir optimaliausią pagal susiklosčiusią situaciją, transporto priemonės stabdymo būdą. Nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtinta Policijos patrulių veiklos instrukcija (toliau – Instrukcija), kurios 30.1–30.3 punktuose nustatyta, kad jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, policijos patrulis privalo įsidėmėti kiek įmanoma daugiau informacijos apie transporto priemonę (transporto priemonės valstybinį numerį, markę, modelį, spalvą, ypatingas žymes ir pan.), vairuotoją ir keleivius apibūdinančius požymius ir pranešti budėtojui, įjungęs mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, persekioti nestojusią transporto priemonę tarnybine transporto priemone, stengtis neatsilikti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį, per garsiakalbį kartoti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės nepripažino, paaiškindamas, kad nebuvo įjungtas joks garsinis signalas, nematė įjungtų švyturėlių, nes priešingu atveju būtų sustojęs, nes neturėjo priežasties bėgti nuo pareigūnų. Tačiau tokias A. J. nurodomas aplinkybes teismas vertina kritiškai, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinę poziciją, kadangi jo deklaratyvaus pobūdžio parodymų nepatvirtina objektyvūs bylos duomenys. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Nagrinėjamu atveju teisme apklaustas liudytojas J. (J.) S. parodė, kad administraciniame kaltinime nurodytą dieną dirbo, kai pamatė pravažiuojantį automobilį ir nusprendė jį patikrinti. Automobilis sankryžoje pro juos pravažiavo. Pradėjo automobilį stabdyti su švyturėliais, kolega 3–4 per garsiakalbį liepė sustoti. Automobilis Audi važiavo pagrindiniu keliu, jie važiavo iš galo, įjungė švyturėlius, per garsiakalbį sakė, kad stotų, tačiau automobilis stabdymui ir padidino greitį. Tarp jų atstumas buvo toks, kad asmuo tikrai turėjo matyti švyturėlius. Tuo metu, kai jau buvo įjungti švyturėliai iš šalutinio kelio dar vienas automobilis pravažiavo, tačiau iškarto pamatęs švyturėlius sustojo dešiniame kelkraštyje, nes taip privaloma padaryti. Automobilis Audi, kurį vijosi, aplenkė kitą transporto priemonę, jie matė aplenkimo manevrą. Vėliau važiuojant paskui automobilį, prie (duomenys neskelbtini) jis dingo iš jų stebėjimo zonos ir po kiek laiko budėtojas su vyresniuoju pranešė, kad jis priklauso administracinėn atsakomybėn traukiam asmeniui, pasakė asmens gyvenamąją vietą pasakė ir jie ten nuvyko. Važiuojant pamatė, kad automobilis atvažiavo prie namo ir suprato, kad ten tas pats automobilis su tais valstybiniais numeriais. Iš automobilio išlipo administracinėn traukiamas asmuo ir jis asmenį sulaikė protokolas (2020 m. vasario 25 d. teismo posėdis nuo 13 val. 53 min. 52 s. iki 14 val. 12 min. 47 s.). Liudytojo duoti parodymai yra logiški ir nuoseklūs. Aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, kad liudytojas turi pagrindą apkalbėti atsakomybėn traukiamą asmenį, siektų pakenkti jam ar kalba byloje netiesą nenustatyta.

Pažymėtina ir tai, jog administraciniame kaltinime nurodytu metu, t. y. 2020 m. sausio 8 d., 22:30 val., atsižvelgiant į tamsų paros metą, įjungti švyturėliai turėjo matytis, o atsakomybėn patrauktas asmuo pagal nustatytas aplinkybės turėjo juos matyti. Kaip nurodė liudytojas kelyje buvęs dar vienas automobilis pamatęs švyturėlius iškarto sustojo dešiniame kelkraštyje. Akcentuotina, kad ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad aplenkė kitą automobilį Volvo, atstumas tarp jų buvo vienas kilometras, todėl jo versija, kad jis negalėjo suprasti esąs stabdomas, nes buvo tamsu, apie 23 val., visur miškas, prieštarauja objektyviai tikrovei. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai yra prieštaringi. Pirmo teismo posėdžio metu A. J. paaiškino, kad pareigūnai pas jį į namus atvyko kai jis jau valandą laiko prabuvo namuose (2020 m. sausio 29 d. teismo posėdis). Kito teismo posėdžio metu aiškino, kad pareigūnai matė, kaip jis įvažiavo į kiemą ir išlipo iš automobilio (2020 m. vasario 25 d. teismo posėdis), ką patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prieštaringi parodymai negali būti laikomi įtikinamais ar tuo labiau patikimais.

Taigi kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai A. J. vairuojamą transporto priemonę vijosi, jis pamatęs pareigūnų automobilį, padidino greitį ir važiavo tolyn nuo jų, todėl nagrinėjamu atveju, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, kaip ir reikalauja minėta ANK norma, siekdami pasivyti vairuotoją ir jį sulaikyti, įjungė garso ir šviesos signalus, o A. J. sąmoningai nepakluso pareigūnų teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti vairuojamą automobilį. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, jų visumą, darytina išvada, kad esminių prieštaravimų tarp bylos įrodymų ir nustatytų aplinkybių nėra, todėl esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir vadovaujantis aptartu reglamentavimu, teismas A. J. veiksmus kvalifikuoja pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį.

Dėl nuobaudos individualizavimo

A. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pobūdį bei į pažeidėjo asmenybę, kuris administracine tvarka baustas, tame tarpe ir už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, todėl nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skirtina sankcijoje už padarytą nusižengimą numatyta nuobauda – bauda, jos dydį parenkant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų, o ANK 426 straipsnio 8 dalyje, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Pažymėtina, kad tiek administracinė nuobauda, tiek administracinio poveikio priemonė asmeniui yra skiriamos, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir automobilio konfiskavimas, pripažinus asmenį kaltu pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį, kaip minėta, nėra privalomas ir ši administracinio poveikio priemonė yra skiriama teismo nuožiūra tais atvejais, kai vien ANK 426 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos – baudos skyrimas nėra pakankami tam, jog būtų užtikrintas administracinės nuobaudos tikslų įgyvendinimas konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens atžvilgiu. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad A. J. administracinis nusižengimas padarytas tamsiu paros metu, nejudrioje vietovėje, kurioje eismas nėra intensyvus. Padarytas administracinis nusižengimas sunkių pasekmių nesukėlė. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi ir tai, kad sulaikius administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, patikrinus jo vairuotą transporto priemonę, nenustatyta, kad jis tokiu savo elgesiu siekė paslėpti kitą teisės pažeidimą, todėl tokį jo elgesį teismas vertina ne kaip piktybinį, bet lengvabūdišką ir neatsakingą. Be to nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gyvena nuošalioje vietovėje, tiek teisės vairuoti transporto priemones, tiek automobilio turėjimas jam yra būtinas. Todėl atsižvelgiant, kad administracinio poveikio priemonės skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas daro išvadą, kad baudos paskyrimas šiuo atveju yra pakankamas ir efektyvus siekiant įgyvendinti ANK 22 straipsnyje numatytą administracinių nuobaudų paskirtį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

A. J. (A. J.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 4 dalyje, ir skirti 1025 (vieno tūkstančio dvidešimt penkių) eurų baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK 20109584738.

Išaiškinti A. J. (A. J.), kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas