Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-201-508/2012

Teisėja: D.Atajeva Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00416-2009-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.15.3.3;

2012 m. kovo 28 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nukentėjusiajai L. S., nuteistajam V. K., gynėjai advokatei Vidutei Tiškuvienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios L. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal LR BK 140 str. 1d. laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant V. K. nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose. Nukentėjusiosios L. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. pagal LR BK 140 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2009-04-18 apie 23.30 val. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, asmeninio konflikto su V. S. metu, tyčia rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam V. S. ne mažiau septynių smūgių į veidą, krūtinę, rankas, ko pasekoje buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nukentėjusioji L. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-11-24 nuosprendį, kaltus asmenis dėl jos sūnaus nužudymo patraukti atsakomybėn ir nuteisti. Apeliantė teigia, kad jos sūnus 2009-04-19 apie 1.30-2 val. buvo nužudytas. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog įvertinus V. K., liudytojų D. G., M. Ž., K. M. parodymus, galima padaryti išvadą, kad V. K. galėjo ranka suduoti V. S. į veidą nuo 1 iki 2-3 kartų bei spirti taip pat nuo 1 iki 2-3 kartų. Pagal V. K. ir liudytojų parodymus, V. S. viso suduota smūgių 6 kartai. Tokios išvados nuosprendyje teismas nepadarė. Specialisto išvadoje Nr. M 63-147/09 (06) nurodoma, kad V. S. per konfliktą su V. K. patyrė sužalojimus padarytus mažiausiai 12 trauminių poveikių pasėkoje. Pusę iš jų atlikti prie aplinkybių nurodomų V. K. ir apklaustų liudytojų. Nebuvo nustatyta kada, prie kokių aplinkybių suduoti kiti 6 smūgiai.

Specialisto išvadoje Nr. M 147/09 (06) yra nurodyta sužalojimų, kurių kilmės aplinkybės nenustatytos. Tai ypač pasakytina apie sužalojimus vidinėse žasto srityse. Teismo medicinos specialistas A.A.Garmus savo konsultacinėje 2010-09-20 išvadoje Nr. A-KI-116-25 dėl sužalojimų, kurių smūgių sudavimo aplinkybėmis niekaip negali atsirasti, pateikia samprotavimus, kad iš teismo medicininės praktikos žinoma, kad kraujosruvos abiejų žastų vidiniuose paviršiuose negali atsirasti nei nuo smūgių sudavimo, o juo labiau griūvant ir atsitrenkiant. A.A.Garmus teigia, kad vertinant tokių poodinių kraujosruvų atsiradimo galimybes V. S. abiejų žastų vidiniuose paviršiuose belieka vienintelis paaiškinimas - jų atsiradimo priežastimi galėjo būti stiprus žastų spaudimas rankų pirštais, o kraujosruva dešiniame žaste dydis -net 15x11 cm liudija, kad ši poodinė kraujosruva galėjo gautis spaudžiant dviejų rankų pirštais. A.A.Garmus neatmeta galimybė, kad tokie žastų vidinių paviršių sužalojimai galėjo gautis tempiant V. S. grindiniu ar žeme, stipriai dviese paėmus už žastų. Jis paaiškina, kad vandens gylis tvenkinyje prie balkono buvo apie 1 m, o V. S. ūgis vos ne dvigubai didesnis, be to jis nesirgo jokiomis ligomis, kurios galėtų susikomplikuoti patekus į šaltą vandenį. O išgertas didelis alkoholio kiekis vargu ar galėjo prigėrimui turėti didesnės reikšmės, nes byloje yra žinoma, kad V. S. alkoholinius gėrimus vartojo dažnai ir po daug, tačiau niekada labai nepasigerdavo. Be to, byloje yra žinoma, kad buvo rastas kraujas ant grindinio prie tvenkinio ties ta vieta, kur buvo rastas V. S. kūnas vandenyje. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2009-04-19 dieną tarp 1:00 ir 2:00 valandos namelyje lieka trys asmenys: D. G., R. K. ir V. S.. Maždaug apie tą laiką V. S. "patenka" į vandenį ir prigeria, tikslesnį laiką nurodo K. M., kad 1:30 val išvažiuoja į degalinę rūkalų pirkti, grįžta 2:00 val. ir V. S. nėra. Kai grįžta namelyje ji randa tik R. K. ir D. G., kurio rūbai šlapi. Ant grindinio kraujo dėmė, ties ta vieta, kur prūde buvo rastas V. S. kūnas. Randamos dėmės ant V. S. kūno tose vietose kuriose nuo suduotų pagal bylos aplinkybes smūgių, sužalojimų atsirasti negali ir negali atsirasti nuo griuvimo, - tai žymės žąstuose. Todėl apeliantės nuomone, jos sūnus V. S. mirė ne nuo nelaimingo atsitikimo, bet nuo tyčinio nužudymo, kurį įvykdė abu ar vienas liudytojai namelyje rasti grįžusios K. M.. O liudytojas, kurio rūbai buvo šlapi, neabejotinai vandenyje panaudojo fizinį smurtą prieš V. S., kad šis prigertų. Todėl nuosprendis nėra teisingas, nes ne visi kalti asmenys patraukti atsakomybėn. Be to, V. S. mirties priežastis ne ta, kuri yra oficialiai nustatyta, tikroji jo mirties priežastis nenustatyta.

Apeliantės nuomone, ieškinio atmetimas nepagrįstas, nes ji nukentėjusioji šioje baudž.byloje.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiąją, prašiusią apeliacinį skundą tenkinti, nuteistąjį, gynėją, prokurorę, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nukentėjusios apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti pirmosios instancijos nuosprendį, įvertinti baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, pašalinti neatitikimus tarp nuosprendyje konstatuotų aplinkybių, kvalifikuoti faktines aplinkybes kaip tyčinį nužudymą veikiant bendrininkų grupėje, tenkinti civilinį ieškinį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai kvalifikavo V. K. nusikalstamą veiką pagal LR BK 140str.1d., teisingai paskyrė bausmę, laikantis bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, tinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

LR BPK 1str. nustatyta, kad viena iš baudžiamojo proceso paskirčių tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra baudžiamojo kodekso apibrėžtos nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas asmens padarytoje veikoje.

Apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas, kai juo įrodyta objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio nusikalstamą veiką, kaltė, kuri yra bendrų nusikalstamos veikos požymių visuma. Kaltė turi savo turinį. LR BK 2str.4d. nustatyta, kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje numatytai nusikalstamos veikos sudėčiai. Dėl kaltės priimant nuosprendį neturi kilti abejonių. Nusikaltimo sudėtis yra esminis pagrindas sprendžiant asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn. Nusikaltimo sudėties elementai - tai objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Nusikaltimo sudėties elementai būtini sąsajoje su nusikalstama veika. Nesant bent vieno iš nusikaltimo sudėties elementų, veika negali būti pripažįstama nusikaltimu. Nusikaltimo sudėties nebuvimas yra vienas iš pagrindų teismui priimti išteisinamąjį nuosprendį.

LR BK 255 str. nustato nagrinėjimo teisme ribas, atitinkamai šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, 2 dalyje nurodyta, jog kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta.

Šioje baudž.byloje buvo atliktas objektyvus ikiteisminis tyrimas, tiriamos aplinkybės ir dėl V. S. galimai tyčinio nužudymo, tačiau nesant tokių duomenų, pagrįstai byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui kaltinant V. K. pagal LR BK 140str.1d., pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudž.bylą, tinkamai įvertino ir konstatavo faktines aplinkybes.

Baudžiamojoje byloje pateiktos, tirtos, vertintos specialistų išvados : 2009-04-20 – 2009-05-19 Nr. M 147/09(06), 2009-07-16 Nr. M 63-147/09(06), A.Garmaus specialisto konsultacinė išvada 2010-09-20 – 2010-09-29 Nr. A-KI-116-25, ekspertizės aktas 2011-04-06 – 2011-04-12 Nr. EKM 46/11(01).

Atitinkamai specialisto išvadoje 2009-04-20 – 2009-05-19 Nr. M 147/09(06) konstatuota, kad V. S. mirtis įvyko dėl mechaninio uždusimo uždarius kvėpavimo takus vandeniu, konstatuotos kraujosruvos veide, rankose, krūtinėje, kojose, intoksikacija alkoholiu.

Specialisto išvadoje 2009-07-16 Nr. M 63-147/09(06) konstatuota, jog padaryti kūno sužalojimai įvairiose vietose mažiausiai dvylikos trauminių poveikių pasekoje, kad netolygiai intensyvios kraujosruvos žastų vidiniuose paviršiuose padarytos galimai spaudžiant rankų pirštais, neatmetama galimybė po patirtų sužalojimų atlikti savarankiškus veiksmus, nėra medicininių duomenų apie individualių žalojančių daiktų savybes.

Specialisto A.Garmaus konsultacinėje išvadoje 2010-09-20 – 2010-09-29 Nr. A-KI-116-25 plečiamai aiškinamos subjektyviai suprastos įvykio aplinkybės, atitinkamai dėl V. S. sveikatos sužalojimo, mirties pažymėta, jog pritarta dėl mirties laiko, kad dėl patirtų smūgių į veido sritį galėjęs netekti sąmonės, kad žastų vidiniuose paviršiuose konstatuotos didelės kraujosruvos galimai atsirado dėl spaudimo rankų pirštais, galimai tempiant grindiniu ar žeme, dviese stipriai suėmus už žastų, kad V. S. nutempti iki tvenkinio galėjo, būtų pajėgę bent du asmenys.

Ekspertizės akte 2011-04-06 – 2011-04-12 Nr. EKM 46/11(01) išsamiai argumentuotas tyrimas, konstatuota, jog V. S. mirties priežastimi buvo prigėrimas vandenyje, lavone nustatytos daugybinės kraujosruvos bei odos nubrozdinimai veide, rankose, krūtinėje, dubens srityje, kojose, kad sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, kad smulkios daugybinės kraujosruvos blauzdų priekiniuose paviršiuose bei kraujosruva kairės šlaunies apatiniame trečdalyje galėjo atsirasti atsitrenkiant į paviršius buityje, kad po kūno sužalojimų gavimo galėjo atlikinėti savarankiškus veiksmus, nustatyti sužalojimai paaiškinami 9 smūgių rankomis ir kojomis, sužalojimuose neatsispindi traumuojančių daiktų ar paviršių individualūs požymiai, masyvios kraujosruvos žastuose labiausiai tikėtina atsirado smūgių pasekoje nukentėjusiajam prisidengiant sulenktomis rankomis nuo į galvą suduodamų smūgių.

Motyvuojant, aptariant apeliaciniame skunde keliamus ginčytinus klausimus, pažymėtina, jog keliskart apžiūrėjus įvykio vietą, nebuvo konstatuota, nesurasti pėdsakai dėl tariamai galimo asmens vilkimo grindiniu, žeme. Kompetentingiausiu iš atliktų, specialių žinių reikalaujančių tyrimų, ekspertizės aktu išsamiausiai atskleista, jog V. S. žastų vidiniuose paviršiuose konstatuotos didoko dydžio kraujosruvos atsirado dėl patirtų smūgių besiginant, dengiant veidą rankomis, kas objektyviai įmanoma ir atitinka gyvenimiškas aplinkybes.

Aptariant ir vertinant asmenų, buvusių patalpoje tuo metu, kuomet įvyko konfliktas bei V. K. sumušė V. S., parodymus, svarbu pažymėti, kad jie visi buvo neblaivūs, girtumo laipsniai sunkūs, suvokimas bei perteikimas aplinkybių įvairus, smūgiuota keliskart rankomis ir koja bei niekas smūgių skaičiaus tiksliai neskaičiavo, nuo grindų V. S. buvo keliamas, vienu smūgio poveikiu dažnai padaromi keli sužalojimai, po patirto fizinio smurto V. S. buvo sąmoningas.

Kaltinimas V. K. pareikštas inkriminuojant ne mažiau septynis trauminius poveikius į įvairias kūno vietas, padarant nežymų sveikatos sutrikdymą, tai konstatuota ir teismo nuosprendžiu. Teisėjų kolegijos nuomone tai atitinka faktines aplinkybes, nors kaltinamojo bei liudytojo parodymais, taip pat specialistų išvadomis bei ekspertizės aktu buvo nurodomi nevienodi smūgių skaičiai, nes ne mažiau kaip septyni trauminiai poveikiai patvirtina ir galimą didesnį jų kiekį. Ikiteisminio tyrimo bei teismų praktikoje dažni atvejai, kuomet objektyviai neįmanoma nustatyti ir įrodyti visų bei kiekvieno konkretaus trauminio poveikio ir padaryto sužalojimo aplinkybių, todėl asmeniui inkriminuojami pasitvirtinę smurtavimo duomenys. Esminis faktas, jog šie trauminiai poveikiai nesukėlė nukentėjusiojo mirties.

Specialisto išvada 2010-01-15 – 2010-02-22 Nr. S 482/09(01) konstatuota, kad nuoplovose nuo grindų, nuo akmeninio grindinio rasti žmogaus kraujo pėdsakai, tačiau kam priklauso negali pasakyti, nes negautas DNR reakcijos produktas. Ši išvada, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nepatvirtina aplinkybės, kad rasti kraujo pėdsakai priklausė būtent V. S.. Kaip matyti iš baudž.bylos, išgertuvės vyko nebaigtame statyti, remontuoti sodo namelyje, kitų asmenų susižeidimo dirbant darbus aplinkybė neatmestina.

Vertinant esančius įrodymus pažymėtina ir tai, jog įvykio vieta – prie pat pakankamai gilaus vandens telkinio esantis sodo namelis, nesant saugaus atitvaro, aukštesnės tvoros, yra ypač nesaugi. Tai itin reikšminga girtaujantiems asmenims, ir dar jei girtumo laipsnis sunkus (3,71proc. promilių). Iš bylos aplinkybių matyti, jog V. S. ir V. K., abu būdami girti, tarpusavyje konfliktavo, blaivesnis V. K. sumušė rankomis ir kojomis V. S., šiam kraujavo iš veido, tai patvirtino keli liudytojai. Visiškai suprantamas elgesys išvalyti patalpos vietą, toliau tęsiant girtavimą. Besitęsiant girtavimui, tik po kurio laiko V. S. išėjo laukan, kiti asmenys nežiūrėjo kur šis nuėjęs, kai ilgokai negrįžo, tuomet ėjo kieman ieškoti, netgi D. G. bandė bristi vandenin ieškodamas ar neįkritęs į vandenį, bet buvo gilu ir vanduo šaltas, todėl šio kelnės liko šlapios. Asmenys, likę su V. S., nepasišalino iš įvykio vietos, nekeitė reikšmingų aplinkybių, apklaustųjų asmenų parodymai nuoseklūs, atitinka įvykio eigą. Niekas nematė, ar V. S., kuomet šiam kraujavo iš veido, pats nenuėjo prie tvenkinio kranto nusiprausti vandenyje, todėl galėję likti kraujo pėdsakai. Pateiktos specialistų išvados nurodo, jog po patirto sumušimo V. S. buvo sąmoningas, galėjo kalbėti, vaikščioti, kas atitinka ir apklaustų asmenų parodymus. Specialistų išvadomis bei ekspertizės aktu nepatvirtinta, jog V. S. mirtis būtų buvusi smurtinė, kad jis buvęs nužudytas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nukentėjusios civilinį ieškinį, nes V. K. nenužudė V. S., tik sumušė bei nežymiai sutrikdė sveikatą, V. S. būdamas girtas pats nuskendo. Norminių aktų reikalavimai, teismų praktika nurodo, jog neturtinė žala atlyginama tiesiogiai nukentėjusiems asmenims, o asmeniui dėl nusikalstamos veikos mirus, neturtinė žala gali būti atlyginama tretiems asmenims, tačiau V. S. mirtis nėra priežastiniame ryšyje su V. K. padarytu nusikaltimu. Norminių aktų reikalavimai bei teismų praktika nurodo, jog pagal Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnį, nukentėjusiuoju pripažįstamas tik fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Nukentėjusiajam mirus nuo nusikalstamos veikos, jo šeimos nariams (LR BPK 38str.) ar (ir) artimiesiems giminaičiams (LR BPK 248str.1d.) padaroma moralinė (dvasiniai išgyvenimai) ir turtinė (gydymo, laidojimo išlaidos) žala. Šie asmenys atitinka Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje nurodytus požymius. Todėl kai nuo nusikalstamos veikos tiesiogiai nukentėjęs asmuo miršta, tik tuomet kiti asmenys pripažįstami nukentėjusiaisiais. Tik mirus nukentėjusiajam, kiti asmenys turi visas nukentėjusiojo teises, tarp jų – BPK 44 straipsnyje numatytą teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Atsižvelgiant į visumą aukščiau paminėtų aplinkybių, skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti, apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiosios L. S. apeliacinį skundą atmesti.