Kauno apygardos teismo nutartis

2013-04-10 · Civilinė byla Nr. 2S-529-221/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-10
Bylos Nr.
2S-529-221/2013
Teisminio proceso Nr.
2-21-3-01932-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Atsakovas
J. B.
Ieškovas
V. L.
Išvadą teikia
Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Civilinė byla Nr. 2S-529-221/2013Proceso Nr. 2-21-3-01932-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 122; 110.1; 110.3
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. B. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei J. B., institucijos, teikiančios išvadas byloje – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

V. L. pateikė teismui ieškinį (b. l. 2-4), kuriuo prašė nustatyti nepilnamečio M. L. gyvenamąją vietą su tėvu V. L.. Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti sūnaus M. L. gyvenamąją vietą su tėvu V. L. (b. l. 5).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartimi (b. l. 8) ieškovo prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas sprendimas byloje nustatė laikinąją ieškovo V. L. sūnaus M. L. gyvenamąją vietą su tėvu V. L..

Šalies argumentai

Atsakovė J. B. pateikė priešieškinį (b. l. 9-10), kuriuo prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus M. L. gyvenamąją vietą kartu su motina J. B.. Kartu su priešieškiniu atsakovė pateikė prašymą pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartį – nustatyti, kad iki teismui priimant sprendimą M. L. gyvenamoji vieta yra su atsakove J. B..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 29 d. nutartimi (b. l. 14) atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė. Teismas nurodė, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nutartis nebuvo apskųsta ir įsiteisėjo.

Šalies argumentai

Teismas nurodė, kad 2012 m. spalio 29 d. atsakovė J. B. teismui pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuriuo prašė atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti bei panaikinti 2012 m. rugsėjo 3 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2012 m. spalio 31 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi buvo nutarta atsakovės prašymo netenkinti bei atskirąjį skundą atsisakyti priimti. Šią nutartį atsakovė J. B. gavo 2012 m. lapkričio 7 d., tačiau jos neapskundė. Teismas pažymėjo, kad patenkinus atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, iš esmės būtų panaikinta 2012 m. rugsėjo 3 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutartis, kas yra apeliacinės instancijos kompetencijoje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė J. B. prašo teismo (b. l. 16-18) panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Žemesnės instancijos teismas

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nepagrįsta teismo išvada, kad patenkinus atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, iš esmės būtų panaikinta 2012 m. rugsėjo 3 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutartis, kas yra apeliacinės instancijos kompetencijoje, kadangi atsakovės 2012 m. lapkričio 28 d. pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nėra atskirasis skundas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kadangi skundu reikalaujama pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ne panaikinti, o pakeisti kitomis. Tokia teismo išvada nesuderinama su proceso ekonomiškumo bei koncentracijos principais (CPK 7 straipsnis). Vadovaujantis tokiu išaiškinimu, proceso šalis pirma turėtų kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, o jas panaikinus, papildomai kreiptis dėl kitų (priešingų) laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Tokiu būdu būtų nepaisoma minėtų principų bei nepagrįstai vilkinamas teismo procesas.

2. Laikinoji apsaugos priemonė – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki bus išnagrinėta byla ir galutinai išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, gali būti taikoma esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Nors vaiko tėvai gyvena skyriumi, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu buvo galima konstatuoti esant antrąją sąlygą.

3. Nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovė neturi pastovios gyvenamosios vietos, kadangi šiuo metu atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), Kaunas, kur ją pasiekė teismo siųsti procesiniai dokumentai.

Šalies argumentai

4. Nepagrįstas teismo argumentas, kad nuo 2012 m. birželio mėnesio atsakovė vaiku nesirūpina ir jo neprižiūri, kadangi abipusiu sutarimu, ieškovas pasiėmė sūnų rugpjūčio mėnesį atostogoms, tačiau jo negrąžino, o teismui pateikė ieškinį bei prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vaikas nuo gimimo gyvena su atsakove, ji juo rūpinasi, leido į mokyklą. Vaikas yra prie atsakovės prisirišęs, o šiuo metu atsakovė su juo negali nei matytis. Atsakove nurodo, kad turi pastovų darbą, rūpinasi vaiku. Ieškovo keliamas reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas teiginiais, nepagrįstais jokiais įrodymais. Todėl, apeliantės nuomone, liko neįrodytos aplinkybės, nurodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.

5. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, jog kol byla nėra išnagrinėta iš esmės ir nėra teismo sprendimu nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, turi būti užtikrintas vaikų maksimalus bendravimas su abiems tėvais, kad netrūktų vaiko ryšis nei su vienu iš tėvu. Todėl, teismas nukrypo nuo formuojamos praktikos ir priėmė nepagrįstą sprendimą, kuriuo iš esmės ėmėsi spręsti tarp šalių kilusį teisinį ginčą.

Šalies argumentai

6. Nutartyje nėra pasisakoma dėl prašyme nurodomų argumentų, todėl skundžiama nutartis nėra tinkamai motyvuota bei neatitinka įstatymo (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas) keliamų reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 20-23) ieškovas prašo teismo atskirąjį skundą atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovės argumentas, kad ji rūpinasi vaiku yra nepagrįstas jokias įrodymais.

Atsiliepimas

2. Atsakovės nurodyta pastovi gyvenamoji vieta niekuo nepagrįsta, kadangi deklaruotos gyvenamosios vietos tuo adresu nėra, nesudaryta panaudos sutartis ar kt.

3. Atsakovė gyvena viename kambaryje su esamu sugyventiniu (grįžusiu iš įkalinimo įstaigos) ir vaiku. Esant tokioms sąlygoms, vaikui būtų sunku ruošti pamokas.

4. Kaimynų raštiški paaiškinimai įrodo atsakovės netinkamą elgesį.

Atsiliepimas

5. Atsakovė 2012 m. gegužės 21 d. yra bausta Kauno miesto apylinkės teismo už nedidelį chuliganizmą, byloje esantys duomenys įrodo, kad ji pastoviai girtauja.

6. Atsakovės argumentas, kad ieškovas neteikia vaikui išlaikymo prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Be to, ieškovas nevaržo atsakovės teisių, kadangi ji kas antra savaitę pasiima vaiką, o šiokiomis dienomis atsakovė nepageidauja pasimatyti su vaiku.

7. Ieškovas teigia, kad pas jį gyventi vaikui būtų sudarytos palankesnės sąlygos augti, kadangi vaikui būtų skirtas atskiras kambarys, kiemas, šalia mokykla, geri santykiai su name gyvenančiais seneliais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Procesas nutrauktinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).

Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2688-918/2013 patvirtino ieškovo V. L. ir atsakovės J. B. 2013 m. kovo 14 d. sudarytos taikos sutarties sąlygas dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo tvarkos nustatymo; panaikino 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nepilnamečio M. L. laikinosios gyvenamosios vietos nustatymą su ieškovu V. L.. Nutartis yra įsiteisėjusi.

CPK 18 straipsnis įtvirtina teismo sprendimo, nutarties ar kitokio procesinio dokumento privalomumo principą. Privalomumo savybę teismo procesinis sprendimas įgyja jam įsiteisėjus (CPK 279 straipsnis). Be to, įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas įgyja prejudicialumo ir nenuginčijimo savybes ir tai taikoma byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 182 straipsnio 2 punktas, CPK 279 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 14 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kurios viena iš sąlygų nustatė vaiko gyvenamąją vietą, nutartis yra įsiteisėjusi, nebeliko atskirojo skundo ginčo dalyko, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 308 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291-292 straipsniais, 308 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

apeliacinį procesą nutraukti.

Teisėja Virginija Lozoraitytė