- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-13
- Bylos Nr.
- PK-39-832/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Klemenis
- Nukentėjusysis
- A. J.
- Kaltinamasis
- V. B.
- Advokatai
- Romanas Lupeika, Genė Leigienė
dalyvaujant privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam A. J., jo atstovui advokatui Romanui Lupeikai, kaltinamajam V. B., jo gynėjai advokatei Genei Leigienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka pagal privataus kaltintojo A. J. skundą, kurioje
V. B., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) aukštojo išsilavinimo, ūkininkas, vedęs, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. 2011 m. laikotarpyje nuo rugsėjo 25 d. iki rugsėjo 30 d., tikslus laikas nenustatytas, A. J. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia išpjovė brandų sodą: 21 vnt. obelų, 3 vnt. kriaušių ir 3 vnt. vyšnių, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. J. 5160,00 Lt turtinę žalą.
Kaltinamasis V. B. nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu kaltu neprisipažino.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. B. parodė, kad 2011 m. lapkričio 3 d. pradėjo kirsti sodą ir nebaigė, nes pradėjo rašyti skundus į policiją. Nupjovė 15-17 vnt. obelų, 1 vnt. kriaušę, 3-5 vnt. vyšnių. 2011 m. A. J. neturėjo nuosavybės teisių ir nebuvo įregistravęs. A. J. savo įgytas teises į savo žemės sklypą Nr. 88 įregistravo 2013-04-19 ir įgijo teises ir pareigas. Jo sodas yra 22 a, jis žinodamas ribas kirto savo sodą, ne A. J. Kai sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su (duomenys neskelbtini), ji sklypo ribų jam neparodė. Tie medžiai pagal A. B. 2011-05-15 matavimus ir sodas buvo jo žemės sklype Nr. 86, o ne A. J. žemės sklype Nr. 88 (117-118 b. l.).
Nors kaltinamasis V. B. ir neigia savo kaltę, teigia, kad išpjovė savo sodo medžius, tačiau jo kaltė nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu grindžiama teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, o būtent:
Nukentėjusiojo A. J. parodymais, kuris teisiamajame posėdyje patvirtino, kad sodas visą laiką priklausė jo tėvams bei jam, ten jo tėviškė. 1996 m. apskrities valdytojo sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,93 ha. Sodą jis visą laiką prižiūrėjo. Kai matininkas B. priėjo prie sodo, B. pradėjo aiškinti, kad jam sodas priklauso (118 b. l.).
Liudytojų A. J., Z. J. ir J. P. parodymais, kurie patvirtino, kad matė kaip V. B. pjovė A. J. sodą (118-120 b. l.).
Be to, šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas R. K., kuris teisiamajame posėdyje patvirtino, kad padarė viso kvartalo matavimus. A. J. sklypas buvo mažesnis pagal plotą. Matuodamas ribas rėmėsi 2012-04-23 dienos nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, pagal kurį A. J. priklausė 2,92 ha žemės sklypas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad kaltinamasis iš esmės neneigia, kad išpjovė sode buvusius medžius, tačiau kaltinamojo suvokimu jis išpjovė savo sodo medžius. Sprendžiant kaltinamojo V. B. kaltės klausimą, šioje byloje svarbu ne objektyvioji pusė, o objektas, t. y. svetimas turtas, nes kaltinamojo V. B. teigimu jis išpjovė ne svetimo sodo medžius, o savo. Toks klaidingas kaltinamojo suvokimas nulemtas jo netinkamo suvokimo ir rašytinių įrodymų vertinimo vienpusiškai, neatsižvelgiant į rašytiniuose įrodymuose nurodytus faktus bei nevertinant visų įrodymų visumos bei kai kurių svarbių aplinkybių. Kaip antai, kaltinamasis V. B. teigia, kad A. J. neturėjo nuosavybės ir nebuvo jos įregistravęs iki 2013-04-19. Nors tuo tarpu iš Telšių apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 24 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. J. atstatytos nuosavybės teisės į 3,05 ha žemės (128-129 b. l.). Telšių apskrities viršininko administracijos 1999-10-01 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. J. (sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)) perduota 2,92 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (130 b. l.). O 2013 m. kovo 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjas įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patikslino A. J. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto kadastro duomenis: bendras plotas – 2,4989 ha, bei kompensavo už kadastriniais matavimais nustatytą 0,4211 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto skirtumą (131-132 b. l.). Pažymėtina, kad šie duomenys (apie nuosavybės teises) atsispindi skirtingu laiku atspausdintuose nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose, tiek tame, kuriuo rėmėsi matininkas R. K. (2012-04-23 dienos) (103 b. l.), tiek pateiktame prie privataus kaltinimo skundo (2013-04-19 dienos) (15 b. l.).
Taigi, kaip nustatyta šioje byloje, nukentėjusiajam A. J. nuosavybės teise nuo 1996-12-24 priklauso 2,4989 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo V. B. teiginiai, kad nukentėjusiajam A. J. tepriklauso 1,77 ha, kad tada kai A. J. atiduos jam 66 a, viskas bus išspręsta taikiai, teisiškai visiškai nepagrįsti, todėl atmestini. Tai, kad VĮ Registrų centro Telšių filialo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą, t. y. nebuvo suderintas žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nes kerta sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribą (81-82 b. l.), kuo ypatingai remiasi kaltinamasis V. B., neleidžia teigti, kad nukentėjusiojo A. J. žemės sklypo ribos nebuvo patikslintos. Kaip minėta, kaltinamasis byloje esančius rašytinius įrodymus vertina siaurai, ir neatkreipė dėmesio, nors būdamas kaip kiekvienas protingas ir apdairus asmuo, turėjo ir galėjo žinoti, kad visgi nukentėjusiojo A. J. žemės sklypo ribos buvo patikslintos, tai pažymėta žemės sklypo plane, ant kurio yra VĮ Registrų centro Telšių filialo 2012-04-17 spaudas, kuriuo patvirtinta, kad sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje (18; 110 b. l.). Be to, kadastro žymos nurodytos ir paskutiniame (2013-04-19) nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (15-16 b. l.), kuriame nurodyta tiek patikslintas sklypo plotas, tiek kadastrinių matavimų atlikimas (kadastro žyma) nuo 2013-04-19. Teismas pažymi, kad ankstesniame nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (2012-04-23), kuriuo rėmėsi matininkas R. K. kadastro žymos iš viso nebuvo, o kaip savininkas nurodytas A. J., įrašas galioja nuo 1999-10-01 (103 b. l.). Taigi, esant tokioms aplinkybėms galima pagrįstai teigti, kad sodo medžiai, kuriuos nupjovė kaltinamasis V. B., buvo nukentėjusiajam A. J. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).
Taigi, teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo V. B. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamojo V. B. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, kadangi jis savo tyčiniais veiksmais sunaikino svetimą turtą, padarydamas didesnę nei 3 MGL, bet mažesnę nei 250 MGL suma, kas atitinka BK 187 straipsnio 1 dalį.
Skiriant kaltinamajam V. B. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis V. B. anksčiau neteistas. Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam V. B. BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę – baudą. Skiriamos bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam V. B. kardomoji priemonė neskirtina.
Nukentėjusysis A. J. pareiškė 5160,00 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir 50000,00 Lt dėl neturtinės žalos.
Ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, paties nukentėjusiojo įvertinimu, ginčo dėl nupjautų medžių vertės nėra, kaltinamasis nurodytai medžių vertei neprieštaravo, todėl ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt.
Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusią teismų praktiką.
Kaip matyti iš teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, nukentėjusysis A. J. yra garbaus amžiaus, po ligos (erkinio encefalito), iškirstas sodas yra jo tėviškė, kur gimė ir augo. Kad būtent dėl iškirsto sodo nukentėjusiajam A. J. būtų pablogėjusi sveikata, tokių duomenų byloje nėra. Nukentėjusysis niekur nesigydė, pasekmių jos sveikatai neatsirado. Nukentėjusiojo nurodyti pergyvenimai, dvasiniai sukrėtimai, nepatogumai nors ir yra deklaratyvūs, tačiau dėl kaltinamojo veiksmų privatus kaltintojas, nukentėjusysis patyrė šoką, verkė, sunkiai tai išgyveno, šias aplinkybes patvirtino liudytojai, todėl konstatuotina, kad A. J. patyrė neturtinę žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl teismas atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pasekmes, kaltinamojo kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus mano, kad nukentėjusiajam A. J. priteistina 500,00 Lt dydžio neturtinė žala, ši suma, teismo nuomone, yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajam už patirtus išgyvenimus.
BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dalį sumažinti.
Nukentėjusysis A. J. dėl nusikalstamų kaltinamojo V. B. veiksmų buvo priverstas kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, naudotis advokato pagalba, todėl patyrė 2800,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina pinigų priėmimo kvitai serija LAT 2013 m. rugpjūčio 26 d. Nr. 715834 ir 2014 m. sausio 31 d. Nr. 715878. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinimas pasitvirtino visa apimtimi, taip pat į tai, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteistas ne visa apimtimi, todėl priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti sumažintinos iki 1800,00 Lt. Tokiu būdu iš kaltinamojo V. B. išieškotina privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam A. J. 1800,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu,
nusprendė:
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 16 MGL (2080,00 Lt) dydžio bauda.
Nuteistasis paskirtą baudą privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiojo A. J. pareikštą civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo V. B. nukentėjusiajam A. J. 5160,00 Lt (penkis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt litų 00 ct) turtinės žalos ir 500,00 Lt (penkis šimtus litų 00 ct) neturtinės žalos.
Išieškoti iš V. B. privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam A. J. 1800,00 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus litų 00 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam V. B. kardomosios priemonės neskirti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.