- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- 2-1551-370/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- I. S., V. I. D., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, L. Z., F. Z., J. K., A. Z.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovių I. S. ir V. I. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutarties, kuria patenkintas atsakovių prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo arba išdėstymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2166-262/2011 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, I. S., L. Z., F. Z. (F. Z.), J. K., A. Z. (A. Z.) ir V. I. D., dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, Ž. J. R., UAB „Seviga“, Z. P., A. T., E. P. S., V. K., R. P., V. A., V. M., E. M. ir Vilniaus rajono notarų biuro notarei L. Š. bei trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl administracinio akto ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas generalinio prokuroro pavaduotojas, gindamas viešąjį interesą, prašė teismo pripažinti negaliojančiais: 1) Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 41-9675, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės V. Z. (V. Z.) į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 3,81 ha žemės, grąžinant natūra 3,66 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ir vietoj turėtos 0,15 ha žemės – perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 0,15 ha žemės sklypą namų valdai (duomenys neskelbtini) 2) Vilniaus rajono notarų biuro notarės L. Š. patvirtintą 2000 m. rugsėjo 27 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) taikyti restituciją natūra ir įpareigoti atsakovus I. S., L. Z., F. Z., J. K., A. Z. ir V. I. D. grąžinti valstybės nuosavybėn 0,2968 ha, 0,3000 ha, 0,0885 ha, 0,0260 ha, 0,0015 ha, 0,1655 ha žemės sklypus, esančius Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) ir 0,2832 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) 4) taikyti restituciją pinigine išraiška ir priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovų: I. S. – 154 822,82 Lt; L. Z. – 32 920,60 Lt; F. Z. – 154 800,79 Lt; J. K. – 154 974,93 Lt; A. Z. – 154 797,56 Lt; V. I. D. – 154 774,16 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį patenkino – pripažino negaliojančiais: 1) Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 41-9675, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės V. Z. į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 3,81 ha žemės, grąžinant natūra bendrą 3,66 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ir vietoj turėtos 0,15 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrą 0,15 ha žemės sklypą namų valdai (duomenys neskelbtini) 2) Vilniaus rajono notarų biuro notarės L. Š. patvirtintą 2000 m. rugsėjo 27 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini); taikė restituciją natūra ir įpareigojo atsakovus I. S., L. Z., F. Z., J. K., A. Z., V. I. D. grąžinti valstybės nuosavybėn 0,2968 ha, 0,3000 ha, 0,0260 ha, 0,0885 ha, 0,0015 ha, 0,1655 ha žemės sklypus, esančius Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) ir 0,2832 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) taikė restituciją pinigine išraiška ir priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovų: I. S. – 154 822,82 Lt, L. Z. – 32 920,60 Lt, F. Z. – 154 800,79 Lt, J. K. – 154 974,93 Lt, A. Z. – 154 797,56 Lt, V. I. D. – 154 774,16 Lt.
3. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi iš esmės paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2014 Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 14 d. nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
4. Atsakovės I. S. ir V. I. D. 2018 m. balandžio 3 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą, kuriame prašė:
4.1. atsakovei I. S. iki 2021 m. gruodžio mėn. 31 d. imtinai atidėti teismo sprendimo dalies dėl 46 917,73 Eur sumos priteisimo valstybės naudai įvykdymą arba 5 metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išdėstyti teismo sprendimo dalies dėl 46 917,73 Eur sumos priteisimo įvykdymą, įpareigojant kas mėnesį mokėti ne mažiau kaip po 585 Eur dydžio įmokas;
4.2. atsakovei V. I. D. iki 2021 m. gruodžio mėn. 31 d. imtinai atidėti teismo sprendimo dalies dėl 46 549,95 Eur sumos priteisimo valstybės naudai įvykdymą arba 5 metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išdėstyti teismo sprendimo dalies dėl 46 549,95 Eur sumos priteisimo įvykdymą, įpareigojant kas mėnesį mokėti ne mažiau kaip po 787 Eur dydžio įmokas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 2 d. nutartimi penkeriems metams nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos išdėstė Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2166-262/2011 iš atsakovės I. S. priteistą likusią 35 020,92 Eur skolą ir įpareigojo atsakovę I. S. kiekvieną mėnesį ieškovui mokėti po ne mažiau kaip 585 Eur; penkeriems metams nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos išdėstė Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2166-262/2011 iš atsakovės V. I. D. priteistą likusią 42 589,29 Eur skolą ir įpareigojo atsakovę V. I. D. kiekvieną mėnesį ieškovui mokėti po ne mažiau kaip 585 Eur.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad per penkerius metus nuo vykdomojo rašto išdavimo atsakovės I. S. ir V. I. D. įvykdė tik mažą sprendimo dalį (I. S. skola 2018 m. gegužės 3 d. buvo 35 020,92 Eur, V. I. D. – 42 589,29 Eur). Atsakovės nepateikė pakankamai įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovės visą reikiamą sumą bus sukaupusios 2021 m. gruodžio 31 dienai. Taigi, teismo vertinimu, ieškovo interesus labiau atitiktų ne visos sumos sumokėjimas 2021 m. gruodžio 31 d., o įsipareigojimų vykdymas dalimis – kad atsakovės po tam tikrą sumą mokėtų kiekvieną mėnesį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovės I. S. ir V. I. D. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Teismas skundžiamą nutartį priėmė neįvertinęs visų įrodymų. Atsakovės dėl savo turtinės padėties įvykdyti teismo nutarties neturi galimybės.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Aplinkybės, sietinos su atsakovių I. S. ir V. I. D. turtine padėtimi, buvo tinkamai įvertintos pirmosios instancijos teisme. Vien apeliančių nesutikimas su tuo, kaip šias aplinkybes įvertino teismas, juolab, kad teismas patenkino atsakovių prašymą, nesuponuoja išvados, jog teismas, spręsdamas įsiteisėjusio sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, netinkamai naudojosi diskrecijos teise ar neteisingai įvertino kiekvienos iš šalių turtinę padėtį bei poreikį šio sprendimo įvykdymą atidėti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis)
11. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovių atskirasis skundas yra nepagrįstas. Atskirajame skunde pateikiami deklaratyvūs teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos duomenų ir kitų reikšmingų aplinkybių (atsakovių turtinės padėties), tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog jame yra visiškai ignoruojamas faktas, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovių prašymą dėl sprendimo išdėstymo patenkino visiškai – atsakovės prašyme pateikė alternatyvius ir pagal jų formą bei turinį, lygiaverčius prašymus. Nors teismas netenkino prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą, tačiau visiškai patenkino alternatyvų prašymą teismo sprendimo vykdymą išdėstyti, iš esmės tokiomis sąlygomis, kokias nurodė pačios atsakovės (žr. nutarties 4–5 punktai; ypač atkreiptinas dėmesys į prašymo formuluotę „ne mažiau kaip“). Todėl apeliacinės instancijos teismas itin kritiškai vertina atsakovių atskirajame skunde kvestionuojamas savo pačių nurodytas mokumo galimybes, nes nėra įrodinėjama, kad prašyme buvo apsirikta, ar jų turtinė padėtis nuo prašymo pateikimo iš esmės pasikeitė.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta anksčiau, taip pat bylos duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pakankamai įrodymų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, kad atsakovės likusią priteistą sumą bus sukaupusios iki 2021 m. gruodžio 31 d. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovių prašyme išdėstytas jų galimybes, teisingai konstatavo, kad ieškovo interesus labiau atitiktų ne visos sumos sumokėjimas 2021 m. gruodžio 31 d., o įsipareigojimų vykdymas dalimis (CPK 185 straipsnis).
14. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.