Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. G. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. vasario 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2024 m. sausio 19 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. G. nuteistas Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 11 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. gegužės 23 d., pabaiga – 2027 m. gegužės 23 d.

4. Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad jis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. G. skundas atmetamas.

7. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėju atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis jau gali būti paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jie atliko du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami. Iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog R. G. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą formalų kriterijų, susijusį su atliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, kuriam egzistuojant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vis tik vien šis faktas nėra pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nes įstatymas įpareigoja įvertinti ir tai, ar egzistuoja viena iš alternatyvių įstatyme numatytų aplinkybių, t. y. žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad nuteistasis, kuris atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus kriterijus, gali būti, o neprivalo būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

9. Iš aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad šiuo metu R. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Taigi šiuo atveju tam, kad nuteistajam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra būtina nustatyti akivaizdžią jo pažangą mažinant paminėtą riziką. Tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, turi būti nustatyti ir akivaizdūs pastangų mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti mažinant nuteistojo izoliavimo nuo visuomenės mastą, dar labiau sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę.

10. Vienas iš pagrindinių informacijos apie nuteistojo pataisos procesą šaltinių yra būtent socialinio tyrimo išvada, kurioje esančius duomenis vertina Komisija, tiek teismas, įgyvendindamas jam baudžiamojo proceso įstatyme nustatytą kompetenciją. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis R. G. bausmės atlikimo metu įgijo keturias profesines kvalifikacijas, tik atvykęs į įkalinimo įstaigą, pradėjo dirbti. Suteikus be sargybos statusą, tęsia darbinę veiklą už laisvės atėmimo vietų įstaigos ribų. Su dabartiniu darbdaviu sudaryta neterminuota darbo sutartis, paleistas lygtinai tęstų darbą šioje įmonėje. Nuteistasis turi pajamų pragyvenimui, dengia turimus finansinius įsipareigojimus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Siekdamas teigiamų asmenybės pokyčių, aktyviai įsitraukė į resocializacijos procesą ir dalyvavo intervencinėse elgesio korekcijos programose, tokiose kaip „Tik tu ir aš“, „Biblioterapija“, „Relaksacija“, „R. A. K. T. A. S.“, „Kitoks“, „Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas“, kuriose atsakingai analizavo savo elgesį, asmenines savybes, siekė sustiprinti pozityvų mąstymą. Demonstruoja pastangas dalyvauti resocializacijos priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai. Išreiškė norą dalyvauti „Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija“ programoje, į kurios sąrašą buvo įtrauktas. Jis savanoriškai dalyvavo narkotinių medžiagų vartojimo prevencijai skirtose paskaitose, kurias veda kitas nuteistasis, turėjęs šią priklausomybę ir nuo jos pagijęs. Per visą bausmės atlikimo laiką 12 kartų skatintas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Nėra įrodymų, kad nuteistasis priklauso kriminalinei subkultūrai, pokalbio metu neišryškėjo diskriminacinės nuostatos. Nurodyti faktai, į kuriuos atkreipė dėmesį ir Komisija, priimdama nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, teigiamai apibūdina R. G. elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, jie nėra pakankami tam, kad šiuo metu būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Kartu pabrėžiama, kad R. G. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, gali būti perkeltas bausmę atlikti į drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes. Nagrinėjamu atveju, reaguojant į nuteistojo elgesio pozityvius pokyčius bausmės atlikimo metu, nuo 2022 m. gegužės 27 d. jam buvo suteiktas be palydos statusas ir apgyvendintas atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, o nuo 2023 m. vasario mėnesio bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis. Vyksta į trumpalaikes išvykas kartą per savaitę. Taigi, įvertinus teigiamą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šiuo metu jo teisės ir laisvės yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, nei teigiamu elgesiu nepasižymintiems nuteistiesiems.

11. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam R. G. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima nemažai teigiamų aspektų, tačiau socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai ir koreguotinų sričių. Nesutiktina su nuteistojo skundo teiginiu, kad, priimant sprendimus dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, negali būti atsižvelgiama į praeities įvykius, t. y. nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį, juos sąlygojusias aplinkybes ir pan. Pažymėtina, kad apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ar jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, įmanoma spręsti tik iš jo ankstesnio elgesio, kurį apima tiek elgesys bausmės atlikimo metu, tiek ir iki jos atlikimo.

12. R. G. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už vieno labai sunkaus nusikaltimo žmogaus gyvybei, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą. Šis teistumas nuteistajam nėra pirmasis. Dalis jo anksčiau įvykdytų nusikaltimų taip pat buvo susiję su smurto naudojimu. Teistumų skaičius, didėjantis daromų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdis bei laipsnis, taip pat faktas, jog nusikaltimų darymą sąlygojo alkoholio vartojimo problemos, agresyvus ir impulsyvus jo elgesys pavartojus alkoholio, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.

13. Nors nuteistasis R. G. ir aktyviai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau socialinio tyrimo išvadoje jam vis dar išskiriami keturi kriminogeniniai veiksniai, kurių tik vienas (kriminalinė istorija) yra statinis, t. y., negalintis kisti. Priešingai nei teigiama skunde, kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai (netinkami laisvalaikio praleidimo būdai, bendravimas su polinkį nusikalsti turinčiais asmenimis), piktnaudžiavimas alkoholiu (įvykdytas smurtinis nusikaltimas apsvaigus nuo alkoholio), mąstymas ir elgesys (elgesys gali tapti konfliktiškas, impulsyvus, agresyvus, ypač pavartojus alkoholio), yra dinaminiai, t. y., galintys kisti, priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis, būdamas laisvėje, turėjo alkoholio vartojimo problemų. Nusikaltimas, už kurį atlieka bausmę, padarytas apsvaigus nuo alkoholio, yra baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, girto pasirodymą viešoje vietoje. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, galima teigti, kad esant nestruktūruotoje aplinkoje, elgesys gali tapti konfliktiškas, impulsyvus, agresyvus, ypač pavartojus alkoholio. Vien tai, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje už alkoholio vartojimą asmuo baustas nebuvo, šios išvados nepaneigia. Neabejotina, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje tiek alkoholio įsigijimas, tiek ir jo vartojimas yra apsunkintas dėl įstaigoje egzistuojančios tvarkos, tačiau tai nereiškia, jog R. G. alkoholio vartojimo problemos šiam išėjus į laisvę, kur alkoholio įsigijimas ir vartojimas iš esmės jokiomis teisinėmis priemonėmis nėra ribojamas, nepasikartos. Šių duomenų visumoje svarbu ir tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio R. G. yra linkęs elgtis impulsyviai, agresyviai, todėl alkoholio vartojimo eliminavimas, siekiant pažaboti galimą pakartotinį nuteistojo neteisėtą elgesį laisvėje, yra itin aktualus nuteistajam vis dar atliekant laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

14. Atsižvelgus į išdėstytą, akivaizdu, jog šiose srityse akivaizdi pažanga, keičiant nuteistojo mąstymą ir nuostatas, dar nėra padaryta. Dėl to nusikalstamo elgesio rizikos valdymas, siekiant sėkmingos nuteistojo resocializacijos, šiuo metu dar reikalauja papildomos intervencijos. Iš aptarto seka, kad kriminogeniniai veiksniai, siejami su nuteistojo mąstymo bei nuostatų sritimis, dar nėra pakankamai pakoreguoti tikslinių intervencinių priemonių pagalba, dėl ko lygtinio paleidimo taikymas, manytina, šiuo metu jam būtų per ankstyvas. Juolab, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nors nuteistasis su administracijos darbuotojais stengiasi bendrauti mandagiai, tačiau visuomet pabrėžia savo teises bei išreiškia akivaizdų nepasitenkinimą, jeigu situacija jam nebūna palanki. Linkęs išreikšti savo nuomonę, reikalaujantis to, kas ne visuomet priklauso.

15. Kadangi lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, esant dar gana reikšmingam kriminogeninių veiksnių skaičiui, nuteistasis R. G. juos, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti. O pastaruoju metu nors nuteistasis ir dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau tai pakankamai reikšmingos įtakos riziką nusikalsti pakartotinai didinančių veiksnių mažinimui ar eliminavimui nebefiksuota. Tokia išvada daroma atsižvelgus į tai, kad visų penkių nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų metu jam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Ankstesnių vertinimų metu buvo fiksuojama mažėjimo dinamika, tačiau paskutinio vertinimo metu pokytis nenustatytas, nors, kaip minėta, nuteistajam vis dar išskiriami ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. O, kaip ir minėta, esant vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, tam, kad asmens atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, būtina nustatyti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgus į nuteistajam išskiriamus dinaminius kriminogeninius veiksnius, jų skaičių, tai, kad paskutinio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nebuvo fiksuota mažėjimo dinamika, negalima daryti išvados, jog nuteistasis R. G. daro akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

16. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis R. G. jau padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią R. G. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygų, kadangi nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, kad nuteistasis turi galimybes mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl turi orientuotis į savo kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, vykdyti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos rekomendacijas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Todėl daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. G. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. vasario 6 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.