- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-19
- Bylos Nr.
- 1A-41-891/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15456-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis, Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys
- Kaltinamasis
- J. B.
- Advokatai
- Arvydas Montrimas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgitos Kolyčienės, Ernesto Rimšelio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio (toliau – prokuroras, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. išteisintas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. J. B. buvo kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2018 m. balandžio 3 d., apie 15.06 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,77 promilių girtumas), netoli Vilniaus „Juventos“ gimnazijos, esančios Telšių g. 2, Vilniuje, sekė L. V. ir, panaudodamas fizinę prievartą, rankomis stumdamas L. V. į nugarą, dėl ko L. V. krito ant važiuojamosios kelio dalies ir pajuto fizinį skausmą, taip atėmęs L. V. galimybę priešintis, iš L. V. pagrobė ant ortopedinės lazdos pakabintą 10 € vertės odinę juodos spalvos rankinę su jos viduje buvusia medžiagine pinigine su įvairiomis nuolaidų kortelėmis, „Vilniečio“ kortele, 90 € grynųjų pinigų įvairaus nominalo kupiūromis ir monetomis, taip pat Lietuvos Respublikos piliečio pasą, išduotą L. V. vardu, medicininius receptus, išrašą iš ligoninės, du raktus nuo namų, bendros 20 € vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą, L. V. priklausantį, bendros 120 € vertės turtą.
2. Skundžiamu nuosprendžiu J. B. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalis 2 punktas). Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nukentėjusiosios L. V. teiginius apie tai, kad J. B. ji atpažįsta kaip ją apiplėšusį vyrą, laikė nepatikimais ir neatitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimų. Anot teismo, kiti byloje esantys duomenys taip pat neįrodo, kad BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė J. B..
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu prokuroras Š. Šimonis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį ir priimti J. B. atžvilgiu naują – apkaltinamąjį nuosprendį, nes, jo manymu, J. B. išteisintas nepagrįstai.
4. Skunde nurodo, kad dalis skundžiamo nuosprendžio grįsta prielaidomis, ko negali būti. Vertindamas liudytojos D. M. parodymus teismas atkreipė dėmesį, kad laikotarpis tarp momento, kai ši liudytoja paskutinį kartą matė įtartiną vyrą, ir momento, kada ji, išėjusi iš mokyklos, pamatė sėdinčią apiplėštą močiutę, buvo apie 5 minutės. Išėjusi iš mokyklos ši liudytoja jokio bėgančio vyro nematė. Teismo vertinimu, toks laiko tarpas yra per mažas J. B. apeiti aplink namus, tada atsidurti prieš L. V. iš priekio ir pastarąją apiplėšus pabėgti. Pasak prokuroro, baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas pats nesiėmė priemonių šioms aplinkybėms patikrinti, nors galėjo tai padaryti visa bylą nagrinėjančio teismo sudėtimi vykstant į vietą arba pavedant prokurorui pateikti papildomus duomenis. Bylos nagrinėjimo metu prokuroras neturėjo galimybės dėl to išsakyti savo nuomonės bei pasinaudoti BPK 288 straipsnyje numatyta teise pateikti papildomus įrodymus, nes tuo metu jam nebuvo žinoma, koks bus ir kuo bus grindžiamas teismo sprendimas.
5. Prokuroro įsitikinimu, apeliacinės instancijos teisme būtina dar kartą apklausti nukentėjusiąją L. V., jos sutuoktinį V. V., jų anūkę, kuri minima išteisinamajame nuosprendyje, tačiau nebuvo apklausta pirmosios instancijos teismo, taip pat liudytoją D. M., patį J. B., palyginti juos su ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teismo posėdžių metu jų duotais parodymais ir paaiškinimais dėl apiplėšimo aplinkybių, įskaitant 50 € nominalo kupiūros atsiradimo pas nukentėjusiąją ir kaltinamąjį aplinkybes.
6. Esant šioms aplinkybėms prašo baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atlikti pilną įrodymų tyrimą, sudarant galimybę pašalinti teismui kilusias abejones atliekant papildomą įvykio vietos apžiūrą. Be to, prašo leisti išreikalauti duomenis iš Lietuvos banko apie tyrimui reikšmingų 50 € kupiūrų išleidimo į apyvartą laikotarpį ir vietą.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.
8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir apeliaciniu skundu, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei apeliacinės instancijos teisme atlikto dalinio įrodymų tyrimo metu gautus duomenis, įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai ir pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas vertino byloje surinktus įrodymus, neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, nesiėmė visų galimų veiksmų kilusioms abejonėms pašalinti ir dėl to nepagrįstai padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad J. B. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Dėl paminėtų aplinkybių skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, dėl to naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
9. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo), ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, ir užtikrinti, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje būtų įvykdytas teisingumas.
10. Nagrinėjamos bylos ir apeliaciniuose skunduose keliamų klausimų kontekste, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017). Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015). Abejones vertinti kaltinamojo naudai galima tik ėmusis visų įstatyme numatytų priemonių abejonėms pašalinti, bet nepavykus to padaryti (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432-139/2015). Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, 2K-421/2013).
Žemesnės instancijos teismas
11. Išteisindamas J. B. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį apylinkės teismas iš esmės konstatavo, kad byloje nėra nei vieno tiesioginio įrodymo, kuris pagrįstų jo kaltę dėl šios veikos padarymo. Apygardos teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais“ (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).
12. Apygardos teismo teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nukentėjusiosios L. V. parodymai tiek, kiek jie susiję su J. B. atpažinimu, negali būti pripažinti patikimais, kategoriškai patvirtinančiais tą aplinkybę, jog ją apiplėšė būtent J. B.. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad ją užpuolęs asmuo yra būtent J. B., taip pat klydo nurodydama ją užpuolusio asmens vilkėtos striukės spalvą, kas neleidžia daryti kategoriškos išvados dėl J. B. kaltės. Tačiau pažymėtina, kad nukentėjusiosios parodymai nėra visiškai nepatikimi ir nepatvirtinantys jokių reikšmingų aplinkybių. Kaip nustatyta byloje, J. B. iš karto po įvykio buvo sulaikytas dėvintis pilkos spalvos pūstą striukę (striukė su įsiuvimais, kvadratėliais), mėlynos spalvos plačius džinsus, avintis juodos spalvos batus, taip pat buvo nustatyta, kad J. B. yra neblaivus (2018-04-03, 16.08 val. jam nustatytas 1,77 prom. girtumas (t. 1 b. l. 67)). Nors apylinkės teismas akcentavo, kad L. V. ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus apie tai, kad ją užpuolęs vyras vilkėjo rudos arba juodos spalvos striukę, dėl ko negalima kategoriškai tvirtinti, jog tai buvo būtent J. B., tačiau tokie nukentėjusiosios parodymai jokiu būdu neleidžia daryti išvados, jog L. V. užpuolęs vyras iš tikrųjų vilkėjo būtent rudos ar juodos spalvos striukę. Visų pirma, pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu nurodydama, kokios spalvos striuke vilkėjo ją užpuolęs vyras, ji nebuvo tokia nuosekli ir kategoriška, kaip kad konstatavo pirmosios instancijos teismas. Kaip matyti iš BIRT ataskaitų žiūryklės, pirmojo pranešimo apie plėšimą metu – 2018 m. balandžio 3 d., 15.06 val., L. V. nurodė, kad ją užpuolęs vyras vilkėjo rudos spalvos striuke (t. 1, b. l. 7). Apklausta tą pačią dieną 16.42 val. ji jau nurodė, kad striukė buvo rudos nublukusios spalvos (t. 1, b. l. 2). O apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją ji kategoriškai negalėjo pasakyti ją užpuolusio vyro striukės spalvos, nurodydama, kad jai pasirodė, kad striukė buvo ruda, bet galėjo būti ir juoda (t. 1, b. l. 40). Apklausta teisiamojo posėdžio metu L. V. taip pat klydo nurodydama ją užpuolusio vyro vilkėtos striukės spalvą, ji nurodė tiek šlapio asfalto, tiek rudą spalvas. Iš tokių byloje esančių nukentėjusiosios parodymų negalima padaryti kategoriškos išvados, jog L. V. patvirtino, kad ją užpuolusio asmens striukė buvo būtent rudos spalvos. Tačiau ji nuosekliai tvirtino, kad J. B. vilkėjo būtent striukę, o ne kitą rūbą (paltą, puspaltį, megztinį ir pan.). Šiuo atveju pastebėtina tai, kad nukentėjusioji yra senyvo amžiaus (78 metų), sunkiai vaikštanti, ligota moteris, be to, užpuolimas buvo netikėtas, jai tai buvo stresinė situacija, ji išsigando, susijaudino. Apygardos teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms nukentėjusioji galėjo klysti, aiškiai neįsidėmėti visų ją užpuolusio asmens bruožų, jo vilkėtų drabužių, taip pat suklysti dėl striukės spalvos. Kita vertus pažymėtina, kad nukentėjusioji gana aiškiai įsidėmėjo ir apibūdino kitus ją užpuolusio vyro požymius, kurie visiškai atitinka iš karto po įvykio sulaikyto J. B. požymius. Iš karto po nagrinėjamo įvykio prie jos priėjusiam R. G. ji nurodė, kad ją užpuolęs vyras buvo neblaivus, nurodė panašų į J. B. ūgį ir amžių. Pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji taip pat nurodė ją užpuolusio asmens kūno sudėjimą, plaukų spalvą, nurodė, kad jo veidas kelias dienas neskustas. Be to, nors ir negalėjo aiškiai nurodyti striukės spalvos, apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad ją užpuolusio asmens striukė buvo su persiuvimais, kvadratėliais, trumpa, blizgios medžiagos – nailoninė, teisminio nagrinėjimo metu taip pat nurodė, kad striukės nugara išsiuvinėta, ant jos buvo prisiūtas kvadratas, ant jos juostelės prasiūtos ir panašiai. Tokie nukentėjusiosios nurodyti striukės požymiai iš esmės atitinka 2018 m. balandžio 4 d. asmens ir daiktų apžiūros protokoluose užfiksuotos J. B., sulaikyto iš karto po nagrinėjamo įvykio, vilkėtos striukės požymius (t. 1, b. l. 76–80). Pažymėtina ir tai, jog J. B. išvaizdą ir jo vilkėtus drabužius įvykio dieną, kaip įvykio vietoje buvusio asmens, panašiai apibūdino ne tik nukentėjusioji.
13. Liudytoja D. M., tiek apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad prie „Juventos“ gimnazijos, esančios Telšių g. 2, Vilniuje, 2018 m. balandžio 3 d., apie 15 val., matė lėtai šaligatviu su rankine ir ramentais einančią močiutę – L. V., taip pat įtartinai besielgiantį vyrą, kuris iš pradžių ėjo į vieną pusę, link Naujininkų poliklinikos, paskui apsisuko ir ėjo kita gatvės puse už automobilių, tarsi slėpdamasis, link tos pusės, kur ėjo močiutė, ir stebėjo močiutę. Taip pat D. M. aiškiai apibūdino jos matyto vyro požymius, tai yra, kad jis atrodė girtas, nes svirduliavo, taip pat buvo apie 30–40 metų amžiaus, apie 165–168 cm ūgio, liekno sudėjimo, trumpai kirptais pilkais plaukais, su ant kaktos esančiomis raukšlėmis, vilkėjo pilkos spalvos pūstą striukę, su juostomis ant nugaros, be kapišono, mėlynos spalvos apdribusius džinsus, avėjo juodos spalvos batus. Ikiteisminio tyrimo metu D. M. tiek tarp jai pateiktų asmenų nuotraukų, tiek tarp parodytų vyrų atpažino J. B. kaip asmenį, kuris 2018 m. balandžio 3 d., apie 15 val., Telšių gatvėje, Vilniuje, sekė paskui močiutę su ramentais (t. 1, b. l. 48, 49, 51, 52). Nors D. M. paties L. V. užpuolimo momento nematė, nes buvo kelioms minutėms užėjusi į mokyklą, tačiau tokie D. M. parodymai teisėjų kolegijai nekelia jokių abejonių, kad tuo metu, kai buvo užpulta ir apiplėšta L. V., J. B. buvo būtent toje vietoje, tai yra Telšių gatvėje, prie „Juventos“ gimnazijos. Nors apylinkės teismas, vertindamas liudytojos D. M. parodymus, bandė juos sukritikuoti, teigė, kad L. V. papasakota įvykių seka bei ją apiplėšusio vyro ėjimo kryptis yra iš esmės priešinga D. M. papasakotai vyro, panašaus į J. B., ėjimo krypčiai, tačiau apygardos teismas tokių neatitikimų nenustatė. Kaip matyti iš jų parodymų, vyriškis ne vieną kartą keitė judėjimo kryptį, be to, nukentėjusioji ir liudytoja vyriškio judėjimą apibūdino skirtingais momentais, todėl jų nurodytos aplinkybės dėl vyriškio judėjimo gali ir nesutapti ir netgi skirtis. Apylinkės teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad, kaip parodė D. M., laikotarpis tarp momento, kai ji paskutinį kartą matė įtartiną vyrą, ir momento, kai ji išėjusi iš mokyklos pamatė sėdinčią apiplėštą močiutę, buvo apie 5 minutes, išėjusi iš mokyklos ji jokio bėgančio vyro nematė. Apylinkės teismo manymu, toks laiko tarpas yra per mažas J. B. apeiti aplink namus, tada atsidurti prieš L. V. iš priekio ir pastarąją apiplėšus pabėgti. Kaip teisingai pastebėjo prokuroras apeliaciniame skunde, dalis skundžiamo nuosprendžio grindžiama prielaidomis. Teisėjų kolegijos manymu, taip yra ir šiuo atveju. Jokių pagrįstų duomenų, kad J. B. prieš apiplėšdamas L. V. turėjo apeiti aplink namus, kad atsidurtų jai iš priekio, byloje nėra. Be to, D. M. nurodė, kad atstumas tarp vyriškio ir močiutės buvo apie 100 metrų, kaip matyti iš prokuroro apeliacinės instancijos teismui pateikto nustatytų atstumų plano, toje vietoje atstumai nėra dideli, be to, priešais „Juventos“ gimnaziją iš karto stovi daugiabučiai namai, o toje vietoje, kur buvo apiplėšta močiutė, kitoje kelio pusėje iš karto yra įvažiavimas į kiemą, todėl, teisėjų kolegijos manymu, nėra jokio pagrindo daryti prielaidą, kad 5 minučių laiko tarpas, kol liudytoja D. M. nestebėjo nei L. V., nei, kaip nustatyta, J. B., yra per trumpas tam, kad J. B. spėtų nueiti iki L. V., ją apiplėšti ir pabėgti.
14. Byloje taip pat nustatyta, kad iš L. V. pagrobta rankinė su joje buvusiais daiktais buvo rasta prie Kapsų g. 32 namo. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra vienas labai svarbus įrodymas, kurio visiškai nepagrįstai nevertino apylinkės teismas, tai yra vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuotas Kapsų g. 32, Vilnius, daugiabučio namo kiemo vaizdas, būtent nagrinėjamo įvykio dieną, tai yra 2018 m. balandžio 3 d. (t. 1, b. l. 63). Tiek peržiūrėjus vaizdo įrašus, tiek iš 2018 m. gegužės 17 d. vaizdo medžiagos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 64) matyti, kad 14 val. 2 min. 47 sek. (tikrasis laikas turėtų būti 15 val. 2 min. 47 sek., kadangi iš vaizdo įrašuose užfiksuotų aplinkybių, tai yra policijos pareigūnų pasirodymo, matyti, jog vaizdo įrašymo priemonėje nustatytas laikas viena valanda skiriasi nuo tikrojo laiko), vyras, panašus į įtariamąjį J. B., vilkintis pilką pūstą striukę ir mėlynos spalvos plačius džinsus, eina link daugiabučio namo, užeina už laiptų. Šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad vaizdo įraše yra užfiksuotas būtent J. B. ir kad praėjus kelioms minutėms po L. V. užpuolimo J. B. praėjo pro vietą, kur vėliau buvo rasta iš L. V. pagrobta ir numesta rankinė, tai yra, jog apie 15.02 val. J. B. buvo būtent prie Kapsų g. 32 esančio namo.
15. Vertinant paties J. B. parodymus, pažymėtina, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neprisipažino apiplėšęs L. V., teigdamas, jog policijos pareigūnų jis buvo sulaikytas einantis į parduotuvę. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu J. B. davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, teigė, jog atsikėlęs apie 15 val. ėjo šaligatviu Kapsų gatve į prie namų esančią parduotuvę „Iki“ nusipirkti alaus, kai nepriėjus parduotuvės jį sulaikė policijos pareigūnai. Taip pat nurodė, jog nei prie gimnazijos, nei prie Kapsų g. 32 namo nebuvo. Pažymėtina, kad apylinkės teismas visiškai nevertino tokių J. B. parodymų, nors išanalizavus jų turinį ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, akivaizdu, kad tokie jo parodymai prieštarauja kitiems, jau minėtiems, byloje esantiems įrodymams, kurie patvirtina, kad J. B. apie 15 val. buvo Telšių gatvėje, o po kelių minučių prie Kapsų g. 32 namo, kuomet maršrutas nuo jo namų iki parduotuvės „Iki“, kaip matyti iš nustatytų atstumų plano, yra visiškai kitoks. Taigi tokia išteisintojo pateikta versija yra visiškai paneigta kitais byloje esančiais įrodymais.
16. Dar viena svarbi byloje nustatyta aplinkybė yra tai, kad iš karto po nagrinėjamo įvykio pas sulaikytą J. B. buvo rastos ir paimtos 50 €, 20 € ir 20 € nominalų kupiūros. Būtent 90 €, tokių pačių nominalų kupiūromis, buvo pagrobta ir iš nukentėjusiosios L. V.. Nors, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų – policijos pareigūnų I. B. ir R. M. parodymų, L. V. jiems iš pradžių sakė, kad iš jos pavogė 100 €, tai yra, kad pas ją buvo dvi kupiūros po 50 €, tačiau iš karto į įvykio vietą atėjęs jos vyras V. V. pasakė davęs žmonai vieną 50 € kupiūrą ir dvi kupiūras po 20 €. V. V. šias aplinkybes, kategoriškai teigdamas, jog dieną prieš įvykį žmona jam davė 100 € kupiūrą ir jis nuėjęs į parduotuvę išleido apie 10 €, o likusius 90 €, tai yra vieną 50 € kupiūrą ir dvi kupiūras po 20 €, padėjo žmonai atgal į piniginę, patvirtino tiek duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme. Taigi abejonių, kad nagrinėjamo įvykio metu pas nukentėjusiąją piniginėje buvo būtent viena 50 € kupiūra ir dvi kupiūros po 20 €, teisėjų kolegijai nekyla. Apylinkės teismas akcentavo tai, kad, pasak jo, kaltinimas J. B. buvo konstruojamas preziumuojant, kad L. V. nagrinėjamo įvykio metu turėjo 50 € nominalo kupiūrą, kaip pensiją, paimtą iš bankomato kartu su kitomis 50 € nominalo kupiūromis, kurias L. V. laikė namuose. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka, nes tokių duomenų byloje nėra. Be to, pats apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje šią prezumpciją paneigė. Tai, kad šioje byloje negalima nustatyti V. V. parduotuvėje kaip grąža gautos 50 € nominalo kupiūros, kurią nagrinėjamo įvykio metu su savimi turėjo L. V., nei serijos, nei numerio, jokiu būdu nepatvirtina to, kad sulaikymo metu pas J. B. rasta ir paimta 50 € nominalo kupiūra nėra ta pati 50 € nominalo kupiūra, kurią nagrinėjamo įvykio metu turėjo L. V.. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teisme nepavyko pašalinti byloje kilusių abejonių dėl kai kurių nukentėjusiosios L. V. apžiūrai pateiktų (jos, kaip gauta pensija namuose laikomų) ir pas J. B. rastų 50 € nominalo kupiūrų serijų ir numerių, nes pateiktais Lietuvos banko duomenimis, nėra informacijos, kokiu laikotarpiu pagaminti ir išleisti į apyvartą minėti 50 € nominalo banknotai. Kita vertus, ta aplinkybė, kad kai kurių 50 € nominalo kupiūrų, pateiktų L. V. ir rastų pas J. B., serija ir numeris yra labai panašūs, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra svarbi ir ypatingos reikšmės byloje neturi. Kolegijos manymu, byloje yra pakankamai kitų, jau aukščiau aptartų, įrodymų, iš kurių visumos galima spręsti, jog pas J. B. rastos ir paimtos 50 €, 20 € ir 20 € nominalų kupiūros yra būtent tos kupiūros, kurias plėšimo metu su savimi turėjo L. V..
17. Vertinant J. B. parodymus apie pinigus, pažymėtina, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir apklaustas apeliacinės instancijos teisme teigė, kad jis turėjo su savimi pinigų, nes buvo iš viršininko paėmęs apie 350 € avansą, o įvykio dieną, eidamas į parduotuvę, turėjo būtent apie 90 € kupiūromis. Nors apylinkės teismas tokius J. B. parodymus vertino kaip teisingus, tačiau pažymėtina, kad tokių jo parodymų nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas UAB „T. a.“, kur iki nagrinėjamo įvykio trumpai dirbo J. B., darbų vadovas V. J., kaip ir J. B., nurodė, kad gaudamas pinigus J. B. niekur nepasirašinėjo, tačiau, priešingai nei J. B., jis nurodė, kad jis J. B. tokiu būdu davė tik apie 50 €, ne daugiau. Nors šių aplinkybių, be V. J. parodymų, niekas daugiau nepatvirtino, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti V. J. parodymų teisingumu ir patikimumu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog V. J., vengdamas teisinės atsakomybės, siekdamas sušvelninti savo veiksmų teisinį vertinimą, gali duoti neteisingus parodymus dėl J. B. sumokėtos pinigų sumos dydžio. Liudytojas V. J. pripažino, jog pas juos įmonėje yra tokia praktika, kad darbuotojai ant buhalterinių dokumentų pasirašinėja atbuline data, tai yra neneigė tokių veiksmų neteisėtumo. Be to, paties J. B. parodymai apie kitas jo nurodytas aplinkybes, kaip jau nustatyta, prieštarauja byloje esantiems duomenims, todėl ir jo duoti parodymai dėl gautų ir su savimi turėtų pinigų, tuo labiau, kai jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, negali būti laikomi teisingais ir patikimais.
18. Byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų bei apeliacinės instancijos teisme nustatytų ir įvertintų netiesioginių įrodymų visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad kaltinimas J. B. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį pasitvirtino - jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2018 m. balandžio 3 d., apie 15.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,77 promilių girtumas), netoli Vilniaus „Juventos“ gimnazijos, esančios Telšių g. 2, Vilniuje, sekė L. V. ir, panaudodamas fizinę prievartą, rankomis stumdamas L. V. į nugarą, dėl ko ji krito ant važiuojamosios kelio dalies ir pajuto fizinį skausmą, taip atėmęs L. V. galimybę priešintis, iš L. V. pagrobė ant ortopedinės lazdos pakabintą 10 € vertės odinę juodos spalvos rankinę su jos viduje buvusia medžiagine pinigine su įvairiomis nuolaidų kortelėmis, „Vilniečio“ kortele, 90 € grynųjų pinigų įvairaus nominalo kupiūromis, taip pat Lietuvos Respublikos piliečio pasą, išduotą L. V. vardu, medicininius receptus, išrašą iš ligoninės, du raktus nuo namų, bendros 20 € vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą, L. V. priklausantį, bendros 120 € vertės turtą. Nors nukentėjusioji L. V. negalėjo kategoriškai nurodyti ją apiplėšusio asmens ir nei vienas asmuo aiškiai ir tiesiogiai nematė, kad būtent J. B. būtų apiplėšęs L. V., tačiau netiesioginių įrodymų, sudarančių vientisą bei logišką įrodymų grandinę, visuma yra pakankami pripažįstant J. B. kaltę.
19. Teisėjų kolegija pastebi, kad konstatuodama pripažintas įrodytomis nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje aplinkybes, patikslino nusikalstamos veikos padarymo laiką iš 15.06 val. į 15.00 val. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų (t. 1, b. l. 7), 15.06 val. buvo tik užregistruotas privataus fizinio asmens pranešimas apie nusikalstamą veiką, tačiau pranešėjo skambučio pradžios laikas yra nurodytas dar ankstesnis – 15.03 val., o iš nukentėjusiosios L. V., taip pat liudytojo R. G. parodymų matyti, kad pati nusikalstama veika padaryta apie 15.00 val.
Dėl J. B. skirtinos bausmės ir kitų klausimų
20. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
21. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
22. Spręsdama J. B. skirtinos bausmės klausimą teisėjų kolegija įvertina tai, kad J. B. padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą, už kurio padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs arešto arba laisvės atėmimo iki 6 metų bausmes. Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, siekiant gauti turtinės naudos, t. y. iš savanaudiškų paskatų. Nusikalstamą veiką J. B. padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui, taip pat, būdamas jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, kai teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, tai yra būdamas recidyvistas, ir tai laikytina jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). J. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina į tai, kad J. B., darydamas nusikalstamą veiką, veikė itin įžūliai, agresyviai, naudojo fizinę jėgą prieš senyvo amžiaus nukentėjusiąją, nusikaltimą padarė viešoje vietoje, šviesiu paros metu, tai yra jo veiksmai pasižymėjo iššaukiančiu, įžūliu elgesiu.
23. Byloje esantys duomenys rodo, kad J. B. praeityje yra šešis kartus teistas, taip pat ir du kartus už analogišką nusikalstamą veiką, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jis nemažai kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, taip pat kelis kartus už smulkųjį svetimo turto pagrobimą. Be to, J. B. niekur nedirba, yra išsiskyręs, turi tris nepilnamečius vaikus, kurie gyvena su motina.
24. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta tik paskyrus J. B. griežčiausią iš sankcijoje numatytų bausmės rūšių – terminuotą laisvės atėmimą. Taip pat įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, tai, kad J. B. iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nedaro, yra linkęs pažeidinėti visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, kad teismo jam anksčiau parodyto pasitikėjimo, kuomet jam buvo atidėtas bausmės vykdymas, taip pat taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, neįvertino, toliau darė nusikalstamas veikas, nėra pagrindo manyti, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdama bausmės dydžio klausimą, vadovaudamasi BK 61 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kad J. B. teisiamas septintą kartą, nedirba, yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ir mano, kad J. B. skirtina bausmė, nežymiai viršijanti sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.
25. Baudžiamosios bylos duomenimis, J. B. buvo laikinai sulaikytas 2018 m. balandžio 3 d., 15.05 val. (t. 1, b. l. 66). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi J. B. skirta kardomojo priemonė – suėmimas, dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartimi J. B. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones, tai yra namų areštą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir intensyvią priežiūrą. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. liepos 18 d. įskaitytinas į J. B. skirtiną bausmę, vieną laikino sulaikymo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. J. B. skirtos kardomosios priemonės naikintinos.
26. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – ikiteisminio tyrimo metu pas J. B. rastos ir paimtos 50 € nominalo kupiūra Nr. PB3595202881, 20 € nominalo kupiūra Nr. SC4009737306, 20 € nominalo kupiūra Nr. SE7262656444, 2018 m. gegužės 18 d. vyresniosios tyrėjos nutarimu pagal kvitą A serija AAC Nr. 004646 perduotos saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus Ekonomikos ir finansų poskyrio kasai (t. 1, b. l. 16, 20-21), grąžintinos jų teisėtai savininkei L. V. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); J. B. striukė, perduota saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilnius (t. 1, b. l. 82-83), grąžintina jos teisėtam savininkui J. B. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); viena daktiloskopinė plokštelė su įvykio vietos apžiūros metu nuo kompensuojamųjų vaistų knygelės užfiksuotais rankų pėdsakais, perduota saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilnius (t. 1, b. l. 81, 83), sunaikintina kaip menkavertis daiktas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o vokas su kompaktine plokštele, esantis byloje (t. 1, b. l. 63), paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sulaikant J. B. asmens apžiūros metu rasti ir iš jo paimti daiktai – asmens tapatybės kortelė, trijų raktų ryšulys, du žiebtuvėliai, viena cigaretė, parduotuvės „Iki“ pirkimo kvitas, du vienetai lapelių su telefono numerių užrašais, sudėti į voką, perduoti Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui (t. 1, b. l. 68, 69), grąžintini J. B..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį, kuriuo J. B. išteisintas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
J. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. B. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į J. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti nuo 2018 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. liepos 18 d. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką.
J. B. skirtas kardomąsias priemones – namų areštą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir intensyvią priežiūrą, pradėjus nuosprendį realiai vykdyti panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 50 € nominalo kupiūrą Nr. PB3595202881, 20 € nominalo kupiūrą Nr. SC4009737306, 20 € nominalo kupiūrą Nr. SE7262656444, perduotas saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus Ekonomikos ir finansų poskyrio kasai, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grąžinti L. V.; striukę, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje, grąžintini J. B.; vieną daktiloplokštelę su įvykio vietos apžiūros metu nuo kompensuojamųjų vaistų knygelės užfiksuotais rankų pėdsakais, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikinti; voką su kompaktine plokštele, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Asmens apžiūros metu pas J. B. rastus ir paimtus daiktus – asmens tapatybės kortelę, trijų raktų ryšulį, du žiebtuvėlius, vieną cigaretę, parduotuvės „Iki“ pirkimo kvitą, du vienetus lapelių su telefono numerių užrašais, sudėtus į voką, perduotus Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, grąžinti J. B..