Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-09-03 · Civilinė byla Nr. e2-17312-854/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-03
Bylos Nr.
e2-17312-854/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11748-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Čėsnienė
Ieškovas
savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
Atsakovas
O. R., R. D.
Trečiasis asmuo
I. D., E. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-17312-854/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11748-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.11.2; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams O. R. ir R. D. dėl sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, tretieji asmenys I. D. ir E. D., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė pareikštu ieškiniu prašo: nutraukti 2009 m. liepos 22 d. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N09/0969; iškeldinti atsakovus O. R. ir R. D. iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Atsakovams O. R., R. D. bei trečiajam asmeniui I. D. ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimai įteikti viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu, trečiajam asmeniui E. D. – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. procesinius dokumentus paliekant trečiojo asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovai atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), 26/100 dalys nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, 37/100 dalys – I. D., 37/100 dalys registruotos N. D. vardu. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 ir 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 1-1291 perdavė ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. 2009 m. liepos 22 d. tarp ieškovės ir atsakovo O. R. sudaryta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39-N09/0969 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui neterminuotai išnuomotos 14,78 kv. m. patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), su teise jame gyventi atsakovo šeimos nariui R. D.. 2014 m. rugsėjo 2 d., 2014 m. spalio 31 d., 2018 m. rugsėjo 11 d., 2018 m. spalio 25 d. surašyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimo aktai.

Pagal Sutarties 12 punktą nuomininkas vieną kartą per trejus metus privalo pateikti teisę į socialinį būstą patvirtinančius dokumentus: pajamų ir turto deklaraciją, pažymą apie šeimyninę padėtį bei deklaruotą gyvenamąją vietą, VĮ „Registrų centras“ pažymą apie nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje visiems šeimos nariams, įskaitant ir vaikus. Pagal Sutarties 13 punktą nuomininkas Sutarties 12 punkte nurodytus dokumentus privalo pateikti po trijų metų iki balandžio 30 dienos nuo Sutarties pasirašymo datos. Ši procedūra vykdoma kas trys metai (Sutarties 13 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teisę į paramą būstui išsinuomoti turi asmenys ir šeimos, jeigu jų deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, grynosios metinės pajamos neviršija įstatyme nustatytų dydžių. Nurodyto įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punktas nustato, kad socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius.

Ieškovė 2018 m. rugsėjo 27 d., 2018 m. liepos 12 d., 2017 m. gruodžio 20 d., 2016 m. gruodžio 20 d., 2015 m. gruodžio 3 d., 2015 m. sausio 15 d. pranešimais informavo atsakovus apie tai, kad jie pateiktų deklaracijas arba atlaisvintų gyvenamąsias patalpas. Atsakovai nepateikė teisę į socialinį būstą patvirtinančių dokumentų už 2016 m., 2017 m. ir 2018 m.

Nuomos sutarties 40 punktas nustato, kad Sutartis pasibaigia nuomininkui Sutartyje nustatytu laiku nepateikus teisę į socialinį būstą patvirtinančių dokumentų (40.2 punktas); nuomininkui praradus teisę į socialinį būstą pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą (40.3 punktas). Pagal Sutarties 41 punktą pasibaigus gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai ar ją nutraukus prieš terminą, nuomininkas ir jo šeimos nariai iškeldinami CK nustatyta tvarka, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovai teisę į socialinį būstą patvirtinančių dokumentų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovai prarado teisę į socialinio būsto nuomą. Taip pat pažymėtina, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (2014 m. rugsėjo 2 d., 2014 m. spalio 31 d., 2018 m. rugsėjo 11 d., 2018 m. spalio 25 d. buto patikrinimo aktai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. gegužės mėn. išvados) bei duomenys iš Gyventojų registro patvirtina, kad atsakovai yra išvykę į Airiją ir nuomotose patalpose negyvena daugiau kaip 6 mėnesius. Ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą konstatuoti, kad atsakovai prarado teisę į savivaldybės gyvenamąją patalpą (CPK 6.591 straipsnis). Nustatytų aplinkybių pagrindu Sutartis nutrauktina, atsakovai su visu jiems priklausančiu turtu iškeldintini iš nuomojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos (Sutarties 41 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 150 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 7 d.) ir 11,16 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (iš viso 161,16 Eur, t. y. po 80,58 Eur iš kiekvieno atsakovo). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti ieškinį visiškai.

Nutraukti tarp savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ir O. R. 2009 m. liepos 22 d. sudarytą Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N09/0969.

Iškeldinti atsakovus O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visu jiems priklausančiu turtu iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 161,16 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą 16 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 80,58 Eur (aštuoniasdešimt eurų 58 ct) iš kiekvieno atsakovo.

Išaiškinti atsakovams, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Čėsnienė