- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-02
- Bylos Nr.
- ATP-1298-312/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-08077-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 7.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nubaustojo M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nutarimo, kuriuo jis pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste - ATPK) 124² str. 1 d. nubaustas 600,00 Lt (šešių šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. už tai, kad jis 2013 m. birželio 12 d., apie 14.28 val., P. Žadeikos g. – Ukmergės g., vairuodamas automobilį „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, kirto ženklinimo liniją 1.15.3. „nukreipimo salelė“, keisdamas važiavimo kryptį nedavė kelio automobiliams, važiuojantiems pagrindiniu keliu tiesiai, dėl ko jie buvo priversti staigiai stabdyti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarimą. Nurodo nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo nutarimu ir prašo iš naujo išnagrinėti jo skundą bei visas įvykio aplinkybes. Teigia, kad pareigūnas T. T., kuris aiškina, neva apeliantas vairavo neatsargiai, pažeidė kelių eismo taisykles, sudarė avarinę situaciją, nepateikė teismui jokių jo galimos kaltės įrodymų. Dėl jo neva neatsargaus vairavimo neįvyko joks eismo įvykis, nenukentėjo žmogus. Taigi mano, kad nuobauda jam skirta be pagrindo.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
M. G. apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Nagrinėjamu atveju, M. G. administracinė nuobauda buvo paskirta už Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą. Minėtame straipsnyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo 400,00 Lt iki 800,00 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1000,00 Lt iki 2000,00 Lt. Akcentuotina ir tai, jog KET 9 p. numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Lietuvos Respublikos KET 92 ir 106 punktuose vairuotojams nustatyta pareiga prieš pradedant važiuoti, prieš persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro (signalizuoti ranka galima baigti prieš pat manevrą). Signalą reikia rodyti taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. G. nesilaikė minėtų KET reikalavimų ir padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, o jo veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-o būrio vado T. T. 2013 m. birželio 12 d. tarnybinio pranešimo bei parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 17-19), nustatyta, jog jis 2013 m. birželio 12 d., apie 14.28 val., vairavo tarnybinį automobilį „VW Phaethon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo P. Žadeikos gatve pirmąja eismo juosta. Ties sankryža su Ukmergės gatve sustojo praleisti pagrindine (Ukmergės) gatve važiuojančias transporto priemones. Tuo metu antrąja eismo juosta, kirsdamas horizontalaus kelio ženklinimo (KET 3 priedas 1.15.3) užbrūkšniuotą kelio plotą, prie sankryžos privažiavo automobilis „Ford Focusocus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jo vairuotojas pristabdė prie sankryžos, kirto horizontalaus kelio ženklinimo linijas 1.1, persirikiavo į trečiąją eismo juostą, tokiais savo veiksmais privertė pagrindiniu keliu važiuojančių transporto priemonių vairuotojus stabdyti. Prisivijus šį automobilį už maždaug 100 metrų, bandė paprašyti „Ford“ vairuotojo sustoti. Jis reagavo pašaipia šypsena ir, kaip aiškiai matė iš lūpų judesių, pasakė „ko čia žiūri?“. Pareigūnas parodė, kad vilki uniformą ir yra pareigūnas bei gestais dar kartą pabandė paprašyti sustoti. Tuomet „Ford“ vairuotojas pristabdė, leisdamas jam įsirikiuoti į trečiąją eismo juostą. Jis tai suprato, kaip vairuotojo sutikimą sustoti, todėl įsuko į (duomenys neskelbtini) aikštelę ir sustojo. „Ford“ automobilis, pastovėjęs Ukmergės gatvėje, apsisuko ir sparčiai didindamas greitį, nuvažiavo link miesto centro. Ėmė persekioti minėtą automobilį ir susisiekė su VPK OVS budėtoju, kuriam paaiškino situaciją bei pranešinėjo automobilio „Ford“ judėjimo kryptį. „Ford“ vairuotojas akivaizdžiai siekė išvengti sulaikymo, nes pradėjo „sukti“ ratus Baltrušaičio gatve, ties 9-uoju namu pasuko link Laisvės pr. (pro (duomenys neskelbtini)) , iš Laisvės pr. pro (duomenys neskelbtini)-ąjį namą pasuko atgal į Baltrušaičio gatvę, tuomet pro Ukmergės g. (duomenys neskelbtini)ąjį pastatą įvažiavo į Ukmergės gatvę ir sparčiai greitėdamas, nuvažiavo link miesto centro. Važiuodamas „Ford“ vairuotojas niekur nerodė posūkio signalų, greitį didino ir manevravo siekdamas atitolti. Kadangi eismas buvo pakankamai intensyvus, atsiliko ir prisivijo tik Ukmergės g. - Žalgirio g. sankryžoje, kurioje „Ford“ vairuotojas stovėjo, laukdamas žalio šviesoforo signalo ir norėdamas pasukti į Žalgirio gatvę. Vėl susisiekė su VPK OVS budėtoju ir informavo apie „Ford“ judėjimo kryptį. Važiuodamas Žalgirio gatve, „Ford“ vairuotojas įsuko į aikštelę, esančią prie Žalgirio g. (duomenys neskelbtini)-ojo pastato ir sustojo. Pareigūnas sustojo už jo ir priėjo prie vairuotojo, kuriam prisistatė, paaiškino, kokius pažeidimus šis padarė ir paprašė pateikti būtinus dokumentus. „Ford“ vairuotojas arogantiškai pasakė „kas tu toks, kad aš tau duočiau dokumentus, jokių pažeidimų aš nedariau“. Dokumentų vairuotojas nepateikė ir pakartojus prašymą juos pateikti. Pasakė, kad dokumentus duos tik tikriems pareigūnams, o „bet kam jis dokumentų neduoda“. Pareigūnas dar kartą paaiškino, kad šis P. Žadeikos g. - Ukmergės g. sankryžoje pažeidė kelių eismo taisykles, todėl privalo pateikti dokumentus. Taip pat buvo paaiškinta, kad atvažiuoja ir skiriamaisiais ženklais pažymėtas policijos ekipažas, į ką vairuotojas pasakė „jiems ir pateiksiu dokumentus“, tačiau persigalvojo ir pateikė dokumentus. Tada paaiškėjo, kad tai M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) Bendraujant ir laukiant atvykstančio ekipažo (duomenys neskelbtini), prie jų priėjo dar keli vyrai, kurie mėgino nuraminti akivaizdžiai konfliktą išprovokuoti siekiantį M. G., tačiau šis su vyrais kalbėjosi taip pat grubiai, arogantiškai, vartojo necenzūrinius žodžius ir toliau mėgino provokuoti konfliktą, reikalavo atiduoti dokumentus, nesikabinėti, tvirtino, kad pareigūnai jam nieko nereiškia. Šie liudytojo parodymai yra iš dalies patvirtinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-ojo būrio patrulio N. G. 2013 m. birželio 12 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog 2013 m. birželio 12 d., apie 14.27 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad adresu Žalgirio g. (duomenys neskelbtini) reikia pagalbos policijos pareigūnui, kuris už KET pažeidimą yra sustabdęs automobilį „Ford“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Atvykus minėtu adresu, buvo automobilio „Ford“ vairuotojas M. G. ir policijos pareigūnas T. T., kuris paaiškino, kad automobilį sustabdė už pavojingą vairavimą. Pažymėtina, kad pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių liudytojų parodymais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog jie pažįsta apeliantą, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra.
Kita vertus, M. G. neigia pavojingai vairavęs, tačiau ši versija yra pagrįsta prielaidomis ir prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams bei rašytinei bylos medžiagai. Be to, iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-ojo būrio vado J. D. 2013 m. birželio 18 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2013 m. birželio 18 d. buvo nagrinėjama M. G. administracinio teisės pažeidimo byla. Bylos nagrinėjimo metu M. G. jokių papildomų paaiškinimų ir įrodymų nepateikė, tik prašė pateikti vaizdo įrašą, kuriame būtų užfiksuotas jam inkriminuojamas teisės pažeidimas. Paaiškinus, kad vaizdo įrašo dėl minėto KET pažeidimo nėra, M. G. pradėjo teigti, kad pareigūnas T. T. viską išsigalvoja ir rašo ką tik nori ir taip gali be priežasties susidoroti su bet kokiu vairuotoju. Priimant nutarimą, M. G. buvo paklausta ar yra lengvinančių aplinkybių byloje, į ką M. G. atsakė, kad jeigu sprendimas bus švelnesnis, tai jis sutinka su KET pažeidimu ir gailisi dėl jo. Paaiškinus, kad už minėtą KET pažeidimą yra numatyta bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, M. G. pasakė, kad nutarimą skųs teismui, todėl išlieka prie savo nuomonės, kad jis nepadarė jokio KET pažeidimo. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad apeliantas versiją, neva jokio įvykio nebuvo, o jis apkaltintas neteisingai, naudoja kaip gynybinę poziciją. Akcentuotina ir tai, kad duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, apeliantas nurodė kitokias aplinkybes, negu savo pirminiame paaiškinime, rašytame 2013 m. birželio 12 d., t. y., kad įvykį matė ir jo bendradarbis, tačiau ir po pirmosios instancijos teismo padarytos posėdžio pertraukos liudytojo neatsivedė, jo duomenų nepateikė. Taigi, atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto parodymus vertino kritiškai ir nusprendė, kad jis padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Akcentuotina ir tai, kad tuo atveju, jeigu dėl apelianto veiksmų būtų įvykęs realus eismo įvykis, nukentėję žmonės, jo veiksmai būtų kvalifikuotini jau pagal kitą Lietuvos Respublikos ATPK ar net baudžiamojo įstatymo straipsnį.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.), kurie laikytini pakankamais apelianto kaltei pagrįsti, ir priėmė motyvuotą bei teisingą procesinį sprendimą. Kitaip vertinti byloje surinktus įrodymus nėra pagrindo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kuris yra daugybę kartų baustas administracine tvarka dėl KET pažeidimų, skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nutarimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.