- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-28
- Bylos Nr.
- e2YT-4109-504/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00178-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ledina Šinkūnienė
- Pareiškėjas
- G. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Valstybė
- Kategorijos
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Larisai Vizbarienei, dalyvaujant pareiškėjai G. M., pareiškėjos atstovui advokatui A. Š., teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos G. M. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: Lietuvos Valstybė atstovaujama Valstybės įmonės Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pateiktame pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jos mama A. M., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) Tuo metu ji dar buvo nepilnametė. Jai buvo paskirtas globėjas V. P.. Mamos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) Po mamos mirties liko nekilnojamas turtas, registruotas jos vardu: 1/2 dalis iš 0,2501 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato – kiemo rūsio, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato – daržinės, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini)1/2 dalis gyvenamo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis viralinės, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis tvarto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis malkinės, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini)Kitų asmenų, kurie galėtų pretenduoti į palikėjos A. M. turtą, nėra. A. M. mirties dienai jai, pareiškėjai buvo tik 17 metų ir 8 mėnesiai, todėl pati negalėjo kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Globėjas V. P. pasakė, kad neužilgo jai bus 18 metų, ir pati galės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po mamos mirties. Kadangi nei globėjas, nei ji nežinojo, kad jis gali kreiptis į teismą dėl teismo leidimo išdavimo priimti palikimą jos vardų, dėl to buvo praleistas terminas palikimui priimti. Sukakus 18 metų, ji, pareiškėja, pradėjo domėtis dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo mirus jos mamai. Notarė paaiškino, kad yra praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti po mamos mirties, todėl reikia kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Ji pati nesugebėtų surašyti pareiškimo teismui, reikėtų naudotis advokato pagalba, taip pat mokėti žyminį mokestį. Ji nedirbanti, todėl surinkusi reikalingus dokumentus kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (VGTPT) dėl jai antrinės teisinės pagalbos teikimo. 2022 m. kovo 31 d. VGTPT priėmė sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.4 Mr)TP-22-T-923-3294 civilinėje byloje dėl palikimo priėmimo mirus motinai ir kitų susijusių klausimų išsprendimo. Gavus sprendimą kreipėsi į advokatą, kuris paaiškino, kad dėl paveldėjimo teisės liudijimo jai išdavimo teks kreiptis į Rokiškio notarą, nes mamos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo Rokiškio rajone. Nuvykus į Rokiškį, Rokiškio rajono 3-ojo notaro biurą, 2022 m. balandžio 13 d. buvo išduota pažyma, kad paveldėjimo byla po A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, nebuvo užvesta. Į prašymą, išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po mamos A. M. mirties, 2022 m. balandžio 13 d. Rokiškio rajono 3-ojo notaro biuro notarė V. V. priėmė Nutarimą „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą“, nes yra praleistas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Mano, kad terminas paduoti notarų biurui pareiškimą palikimui priimti po mamos A. M. mirties buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių – mamos mirties dienai ji, pareiškėja, buvo nepilnametė, todėl negalėjo pati priimti palikimo. Prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos A. M. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl A. M. palikimui priimti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Iš Nacionalinės žemės tarnybos prieštaravimų dėl pareikšto prašymo negauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
CK 5.50 straipsnio 3 dalis numato 3 mėnesių terminą palikimui priimti nuo palikimo atsiradimo dienos.
Iš gimimo įrašo duomenų matyti, kad pareiškėja G. M. gimė (duomenys neskelbtini) Jos motina – A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Apie jos tėvą duomenų nėra.
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ( (duomenys neskelbtini)Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)).
Pareiškėja G. M. yra pirmos eilės įstatyminė įpėdinė ( CK 5.11 str. 1 d. 1 p. ).
Rokiškio rajono 3-ojo notaro biuro notarės V. V. 2022 m. balandžio 13 d. pažymoje nurodyta, kad po A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, paveldėjimo byla nebuvo užvesta.
Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 13 d. įsakymu likusiai be tėvų rūpybos G. M. nustatyta laikinoji rūpyba ir rūpintoju buvo paskirtas V. P..
CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 3 dalis nustato, kad palikimas turi būti priimamas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo ar paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tačiau tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje numatyta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialinės teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad sprendimas atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio atnaujinti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).
Įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis ir jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą arba globėjai, jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo priėmimo ar jo atsisakymo.
Liudytojas V. P. nurodė, kad jis buvo nepilnametės G. M. globėjas. Kai mirė G. mama, ją palaidojo. Manė, kad kai G. sueis 18 m., ir ji pati susitvarkys likusį motinos palikimą, nes ji viena yra paveldėtoja. Dėl terminų palikimui priimti nesigilino.
Bylos duomenimis nustatyta, kad palikimo atsiradimo metu, t. y. (duomenys neskelbtini) mirus A. M., pareiškėja buvo 17 metų amžiaus, tad laikytina, jog palikimo po motinos mirties nepriėmė ir terminą jam priimti praleido ne dėl savo kaltės, nes ji, būdama nepilnametė, neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis). Tai, kad jos atstovas pagal įstatymą, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo.
Teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.
Įvertinus byloje esančių duomenų visetą, nustatytos aplinkybės, dėl kurių pareiškėja G. M. praleido įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti po motinos A. M. mirties (duomenys neskelbtini), laikytinos svarbiomis, tad terminas palikimui priimti atnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 578 straipsniais teismas
nutaria:
pareiškėjos G. M. pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti po jos motinos A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.