Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos skundą dėl 653,52 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjos naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. gegužės 31 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose gautas pareiškėjos G. K. skundas, kuriuo prašoma priteisti pareiškėjai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 653,52 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos, taip pat bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės atstovo.

Pareiškėja ir jos atstovas advokatas A. B. skunde (b. l. 1-3) ir teismo posėdyje nurodė, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto R. B. 2016 m. balandžio 6 d. nutarimu administracinėje byloje 81N-56376202-16 pareiškėja buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalį 57 Eur pinigine bauda. Nutarimu nustatyta, kad 2016 m. kovo 16 d. 13 val. 20 min., vairuodama automobilį Radviliškyje, Gedimino gatvėje, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, pareiškėja nepraleido iš dešinės kelio pusės į važiuojamąją kelio dalį įžengusios pėsčiosios, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punktą. Nesutikdama su nutarimu, jį ginčijo. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 11-477-632/2016 tenkino pareiškėjos skundą: panaikino 2016 m. balandžio 6 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato nutarimą administracinėje byloje Nr. 81N-56376202-16 ir administracinę bylą nutraukė. Nutartimi nustatyta, kad pėsčioji, atsistojusi ant paties šaligatvio krašto, laukia, mato atvažiuojantį pareiškėjos automobilį, tačiau į perėją nežengia, kol automobilis nepravažiuoja. Į perėją įžengia ir vėl atsitraukia jau automobiliui pravažiavus, matomai įvertinusi, kad tai daryti saugu. Policijos pareigūnai, pakankamai neįvertinę visų bylos aplinkybių, priėmė klaidingą sprendimą, todėl priimtas nutarimas naikinamas, administracinė byla nutraukiama. Minėta nutartis įsiteisėjusi. Dėl pareiškėjos atžvilgiu priimto nutarimo ginčijimo turėjo papildomų išlaidų, kurios iki šiol neatlygintos: 1) naudojosi teisine advokato pagalba administracinės bylos rengimo ir nagrinėjimo metu. Už procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą pareiškėjai teisme sumokėjo 2016 m. gegužės 3 d. 302,50 Eur; buvo priversta naudotis antstolio paslaugomis: už faktinių aplinkybių nustatymą sumokėjo viso (2016 m. gegužės 16 d. - 150 Eur, 2016 m. gegužės 31 d. -200 Eur) 350 Eur; policijoje pareiškėjos atžvilgiu iškeltoje administracinėje byloje išduotų dokumentų kopijas sumokėjo 1,02 Eur. Minėtos išlaidos sudaro (302,50 Eur.+ 350 Eur+1,02 Eur) 653,52 Eur sumą. Jos pripažintinos pareiškėjai padarytais nuostoliais, turtine žala. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – taip pat ir LR CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Mano, kad pareiškėjos atveju yra visos minėta norma numatytos viešosios civilinės atsakomybės sąlygos: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai - tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti - prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilines atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taip pat dėl nepagrįstai pareiškėjos atžvilgiu surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, vėliau priimto nutarimo ir jo ginčijimo patyrė neturtinę žalą. Pirmiausia, policijos pareigūnų sulaikymo metu 2016 m. kovo 16 d. pareiškėja su savo automobiliu važiavo į Radviliškį, kur turėjo dalyvauti teismo posėdyje dėl jos traktoriaus vagystės. Miesto centre su garsiniu signalu buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Buvo pakviesta į policijos automobilį, kur pareiškėjai pareigūnai pareiškė, kad pareiškėja nesustojo prie pėsčiųjų perėjos ir nepraleido pėsčiosios. Pareiškėjai pasakė, kad viskas buvo užfiksuota vaizdo medžiagoje. Pareiškėja nesutiko su jais pateiktais kaltinimais ir paprašė parodyti tą vaizdo medžiagą. Pareigūnai pasakė, kad automobilyje nėra tokių galimybių, ir, jei pareiškėja nesutinka su pažeidimu ir jei nori peržiūrėti vaizdo medžiagą turi su jais važiuoti į policijos nuovadą. Lydima policijos pareigūnų vyko į teismą ir prašė atidėti bylos nagrinėjimą. Teisėja nesutiko be pareiškėjos nagrinėti bylos, nesutiko ir atidėti teismo posėdį. Apie tai informavo policijos pareigūnus, kurie liepė sėsti į automobilį, siūlė sutikti su pareiškėjos neva padarytu pažeidimu. Pareiškėjai nesutikus pareigūnai susinervino, įbruko jai į rankas Kelių eismo taisyklių knygelę, parodė tą taisyklių punktą kur rašoma apie vairuotojo pareigas pėsčiųjų perėjoje, ir liepė garsiai skaityti, bet tik pradėjus skaityti, pareigūnas grubiai ištraukė pareiškėjai iš rankų knygelę sakydamas, kad namie reikėjo pasiskaityti. Tada pareiškėjos paklausė, ar pareiškėja žino, kad jie turi teisę ją sulaikyti net kelioms paroms. Pareiškėjai paklausus, kokiu pagrindu galėtų ją sulaikyti, liepė lipti iš automobilio ir po teismo posėdžio atvykti į policijos nuovadą. Vairuotojo pažymėjimas buvo paimtas pareiškėjos sulaikymo metu ir tik policijos nuovadoje įteiktas laikinas vairuotojo pažymėjimas galiojantis iki 2016 m. balandžio 6 d. Policijos pareigūnai ne tik nenorėjo supažindinti pareiškėją su vaizdo įrašo registratoriaus medžiaga, duoti jo pilnos kopijos, patys detaliai neišnagrinėję vaizdo registratoriaus įrašo ir nepriėmė objektyvaus sprendimo pareiškėjos atžvilgiu, ją nubaudė. Buvo priversta kreiptis į teismą naudotis papildomomis advokato, antstolio paslaugomis, gaišti laiką kelionėms į policijos nuovadą rinkti dokumentų, bendraudama su advokatu, antstoliu, posėdžiams teisme. Teismo posėdis pareiškėjos administracinėje byloje buvo paskirtas 2016 m. balandžio 6 d., neturėdama savo vairuotojo teisių ir galiojančio laikino pažymėjimo turėjo ieškoti žmogaus, kuris ją pristatytų į teismą. Pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė žala, nurodyta CK 6.250 straipsnyje. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Nepagrįstas sustabdymas, apkaltinimas Kelių eismo taisyklių pažeidimu, lydėjimas iki teismo, jame nagrinėjamos bylos trikdymas, nepagarbus elgesys su manimi ir manęs gąsdinimas, nepagrįstas apkaltinimas ir nubaudimas sutrikdė pareiškėjo dvasinę, emocinę ir psichologinę ramybę, pareiškėjai kėlė stresą ir žemino. Jautėsi pareigūnų, kurie turi saugoti ir padėti žmogui, pažeminta. Kartu visa tai pareiškėjai sukėlė didelių nepatogumų, nes yra ūkininkė, turi šeimą, yra labai užimtas žmogus. Mano, kad jos patirti neigiami išgyvenimai ir nepatogumai nelaikytini mažareikšmiais ar smulkmeniškais. Pareiškėjai padaryta ir didelė moralinė žala, kurią vertina 500 Eur.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime (b. l. 15-17) nurodoma, kad pareiškėja teigia, jog dėl jos atžvilgiu priimto nutarimo ginčijimo turėjo papildomų išlaidų, t. y., turėjo samdytis advokatą administracinės bylos nagrinėjimui, kuriam už paslaugas sumokėjo 302,50 Eur, buvo priversta naudotis antstolio paslaugomis faktinių aplinkybių nustatymui ir jam sumokėjo 350 Eur, o už dokumentų kopijas iš administracinės bylos sumokėjo 1,02 Eur. Be to, nepagrįstas sustabdymas, apkaltinimas Kelių eismo taisyklių pažeidimu, nepagarbus elgesys, gąsdinimas sutrikdė pareiškėjos dvasinę, emocinę, psichologinę ramybę, kėlė stresą ir žemino, kas sudaro neturtinę žalą, kurią vertina 500 Eur. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m birželio 1 d nutartimi nutraukė administracinę bylą pareiškėjos atžvilgiu, nes policijos pareigūnai pakankamai neįvertinę visų bylos aplinkybių priėmė klaidingą sprendimą. Vien faktas, jog administracinio teises pažeidimo byla G. K. atžvilgiu buvo nutraukta, nesudaro pagrindo vertinti pareigūnų veiksmus kaip neteisėtus. Surinktus įrodymus organas (pareigūnas) įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, savaime neįrodo pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Be to, kaip matyti iš 2016 m. birželio 1 d. nutarties turinio, teismas konstatavo, jog policijos pareigūnai priėmė klaidingą, bet ne neteisėtą sprendimą. Pareiškėja prašo atlyginti 653,52 Eur turtinę žalą, kurią sudaro advokato, antstolio paslaugų ir už dokumentų kopijas išlaidos. G. K. pateikė mokėjimo pavedimą ir banko išrašą kuriuose gavėjas antstolis A. B. bei sąskaitos išrašą, iš kurio matyti kad atliktas mokėjimas A. B.. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalimi, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie pagrindžia proceso šalių reikalavimus ir atsikirtimus. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. eAS-766-520/2016, Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS-816-438/2015, Nr. AS438-726/2013). Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatais. Jų 2 punkte įtvirtinti kriterijai, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį, sprendžiamų teisimų klausimų naujumą ir kitas svarbiau aplinkybes. Vadinasi, teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Kaip matyti iš pareiškėjos pateiktų dokumentų apie patirtas advokato, antstolio paslaugų išlaidas, tai šių duomenų negalima laikyti pagrįstais dokumentais, pagrindžiančiais turtinę žalą. Iš G. K. pateiktų banko išrašų neaišku, už kokias paslaugas sumokėjo advokatui, antstoliui, be to, antstolio paslaugos nebuvo būtinos, teismas, priimdamas sprendimą, nesirėmė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais. CK 6.250 straipsnio 1 dalis reglamentuoja neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus. Pareiškėja kaip neturtinę žalą įvardija didelį stresą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, emocinės ir psichologinės ramybės praradimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji taktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas - materialiojo teisimo pobūdžio faktas - neturtinės žalos padarymo faktas, įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14 - 653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444 - 619/2008, Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-39/2012 ir kt.). Pagal teismų praktiką neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški (2013 m. rugsėjo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1409/2013). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja dėl žalos atlyginimo į teismą kreipėsi po daugiau nei 2 metų nuo administracines bylos išnagrinėjimo, kas rodo, kad ji nepatyrė tokių dvasinių sukrėtimų, streso, pažeminimo, kaip teigia skunde, nes didžiausias neigiamas poveikis jaučiamas iš karto po atliktų galimai neteisėtų veiksmų. Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylą nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle - vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Nesant pareigūnų neteisėtų veiksmų, neatsiranda ir valstybės civilinė atsakomybė, todėl pareiškėjos skundas atlyginti žalą negali būti tenkinamas. Taip pat posėdyje atsakovės atstovo atstovė papildomai nurodė, kad pareiškėja dėl pareigūnų nepagarbos elgesio niekur nesikreipė.

Pareiškėjos G. K. skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijos neteisėtų aktų, atlyginimo. Pareiškėja turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą kildina iš galimai neteisėtų Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų administracinio teisės pažeidimo byloje.

Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Kaip jau buvo minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti veiksmai (CK 6.271 straipsnis), todėl sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti, ar atitinkami veiksmai (neveikimas), dėl kurių atsiradusią žalą prašoma atlyginti, yra neteisėti (teisėti).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu. Tačiau kartu pripažįstama, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003, 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Be to, turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes ir, kitaip elgdamasis, išvengti nuostolių.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2016 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. 81N-5637602-16 (Administracinio teisės pažeidimo – (toliau ATP) byla Nr. II-477-632/2016, b. l. 3) nutarta skirti G. K. 57 Eur baudą už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-477-632/2016 (b. 1. 4-5) nutarta skundą tenkinti visiškai; panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. balandžio 6 d. priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 81N-56376202-16, kuriuo G. K. pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį nubausta 57 administracine bauda, ir administracinę bylą nutraukti.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartyje nurodoma, kad „Kelių eismo taisyklių 30 punkte nustatyta; „Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. <...> Šiame punkte aiškiai nurodyta, kad pėsčiasis turi būti įėjęs į sankryžą, nes tai susiję su pėsčiojo pareigomis, nustatytomis 42 ir 44 punktuose, kad „į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų <..> perėjomis, <...>, ir „įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėmis.“ Taigi, pirmiausia pėsčiasis įvertina saugų atstumą iki artėjančių transporto priemonių, tik tada gali žengti į perėją, ir tai yra privalomas signalas vairuotojui sustoti prieš pėsčiųjų perėją praleisti pėsčiojo. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad pėsčioji, atsistojusi ant paties šaligatvio krašto laukia, mato atvažiuojantį G. K. automobilį, tačiau į perėją nežengia, kol jis nepravažiuoja. Į perėją žengia ir vėl atsitraukia jau jam pravažiavus, matomai įvertinus, kad tai daryti saugu. Policijos pareigūnai pakankamai neįvertinę visų bylos aplinkybių priėmė klaidingą spendimą, todėl priimtas nutarimas naikinamas, administracinė byla nutrauktina.“

Taigi Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartyje padaroma išvada, kad policijos pareigūnai pakankamai neįvertino bylos aplinkybių, t. y. veikė pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taipogi pažymėtina, kad ATPK 284 straipsnio 1 dalies bei 286 straipsnio 2 dalies nuostatų turinys, jį vertinant kartu su ATPK 248 ir 257 straipsniais, reikalaujančiais visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei tinkamai įvertinti surinktus įrodymus, leidžia daryti išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas privalo išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.

Tesimas daro išvadą, kad neteisėtas pareiškėjos patraukimas administracinėn atsakomybėn, konstatuotas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartimi, tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjos teisėms, laisvėms ir interesams, t. y. pareigūnams neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų, pareiškėja patyrė turtinę žalą, kadangi dėl administracinės nuobaudos panaikinimo turėjo kreiptis į teismą, kas lėmė neišvengiamas išlaidas advokato pagalbai.

Pareiškėja advokatui A. B. 2016 m. gegužės 3 d. sumokėjo 302,50 Eur (dokumento Nr. 339, b. l. 9). 2016 m. gegužės 2 d. teisinių paslaugų sutartyje (b. l. 29) numatyta, kad pareiškėja paveda parengti skundą, dalyvauti administracinėje byloje. Taigi iš viso pareiškėja sumokėjo 305,50 Eur už teisines paslaugas būtent toje administracinio teisės pažeidimo byloje, kuri buvo užbaigta Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartimi. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atlygintinos tik pagrįstos išlaidos teisinei pagalbai, o vertinant tokių išlaidų pagrįstumą, atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, darbo ir laiko sąnaudas bei kitus kriterijus.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.19 punkte numatyta, kad už vieną atstovavimo teisme valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 9 punktas numato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-477-632/2016 medžiagos, advokatas A. B. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 dienos posėdyje pareiškėją atstovavo 5 min. (ATP byla Nr. II-477-632/2016, b. l. 13-14). Teismo vertinimu užmokestis už atstovavimą tokios trukmės teismo posėdžiuose (nagrinėjamu atveju teismo posėdis truko 5 min.) turėtų būti skaičiuojamas apvalinant jį iki pusės valandos, t. y. 30 minučių, atsižvelgiant į tai, jog atvykdamas ir dalyvaudamas tokiame sąlyginai trumpame teismo posėdyje, advokatas vis tiek patiria darbo ir laiko sąnaudų, kurios turi būti atlyginamos (tokios pozicijos buvo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS525-503/2012). Šiuo atveju už dalyvavimą 2016 m. gegužės 17 d. teismo posėdyje vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 ir 9 punktu, galėtų būti priteistina iki 37,84 Eur (756,9 eurų Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2015 m. 4-ojo ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 0,5 (valandų skaičius).

Advokatas A. B. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 dienos posėdyje pareiškėją atstovavo 40 min. (ATP byla Nr. II-477-632/2016, b. l. 21-23). Už atstovavimą 2016 m. gegužės 26 dienos teismo posėdyje galėtų būti priteistina iki 75,69 Eur (756,9 eurų Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2015 m. 4-ojo ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 1 (valandų skaičius).

Pareiškėjos atstovas taip pat parengė 2016 m. balandžio 26 d. skundą Radviliškio rajono apylinkės teismui (ATP byla Nr. II-477-632/2016, b. l. 2). Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 punktą (koeficientas už skundo parengimą 2,5), į tai, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2015 m. 4-ojo ketvirt.) vidutinio mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) 756,9 Eur, darytina išvada, kad už 2016 m. balandžio 26 d. skundo parengimą galėtų būti priteistina iki 1892,25 Eur.

Taigi prašoma 302,50 Eur suma už skundo parengimą ir pareiškėjos atstovavimą Radviliškio rajono apylinkės teismo posėdžiuose administracinio teisės pažeidimo byloje neviršija galimos pagal Rekomendacijų kriterijus numatytos maksimalios sumos.

Teismo prašoma priteisti 350 Eur sumą, sumokėtą antstoliui A. B.. Teismui pateiktas 2016 m. gegužės 16 d. dokumentas Nr. 341, kuriuo sumokėta 150 Eur pagal s/f AAL 0000805 (b. l. 6) ir 2016 m. gegužės 31 d. dokumento Nr. 351 kopija, kuriuo sumokėta 200 Eur pagal s/f 0000811 už faktinių aplinkybių konstatavimą (b. l. 7). Atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 16) nurodama, kad antstolio paslaugos nebuvo būtinos, teismas priimdamas sprendimą nesirėmė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. teismo posėdyje nutarta pridėti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus prie bylos (ATP byla Nr. II-477-632/2016, b. l. 21). Nors Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-477-632/2016 nėra cituojami antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, tačiau minėti dokumentai buvo prijungti prie bylos. Kita vertus, teisėjas A. M. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. teismo posėdyje nutarė „nepridėti garso įrašo, kaip nesvarbios aplinkybės, nes tai tik nevieninga pareigūnų nuomonė“ (ATP byla Nr. II-477-632/2016, b. l. 22). Taigi teismas spręsdamas įrodymų pridėjimo / priėmimo klausimą, nekonstatavo, jog antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai yra nesusiję su byla, todėl atmestinas atsakovės atstovo argumentas, jog antstolio paslaugos nebuvo būtinos.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovės atstovo 1,02 Eur už kopijų padarymą. Pareiškėja teismui pateikė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato pinigų priėmimo kvitą Nr. 37245, kuriuo sumokėta 1,02 Eur už kopijų padarymą (b. l. 31). Šios išlaidos taip pat pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl priteistinos.

Darytina išvada, kad tikrinamoje byloje nenustatyta, jog pareiškėja veikė priešingai teisei, todėl nėra ir pagrindo perkelti dalį kaltės jai bei tokiu būdu mažinti žalos dydį. Pažymėtina, jog „<...> visų pirma valstybės ir savivaldybių institucijos privalo elgtis teisėtai bei prisiimti atsakomybę už tai“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011).

Atsižvelgiant į patirtų išlaidų pagrįstumą ir konstatavus, kad tarp šios pareiškėjos patirtos turtinės žalos ir valstybės institucijos neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, priteistina visa pareiškėjos patirtos turtinės žalos (išlaidos advokato pagalbai, antstolio paslaugos ir kopijų padarymas) 653,52 Eur suma iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Teismo posėdyje pareiškėja nurodė, kad po 2016 m. kovo 16 d. įvykio į medikus nesikreipė, tačiau vartojo vaistažolių preparatus, kankino nemiga. Liudytojas V. K. (pareiškėjos sutuoktinis) teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėja po 2016 m. kovo 16 d. įvykio skaudžiai pergyveno apie pusantro mėnesio; nurodė, kad pats neleido jai vairuoti, nes pareiškėja nepasitikėjo savimi. Taip pat paliudijo, kad pareiškėja buvo labai pasimetusi, nes buvo apkaltinta pažeidimo padarymu neteisėtai.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-226-552/2016 nurodoma, jog ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Taigi įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Šioje nutartyje jau minėta, kad faktai, jog pareiškėja buvo nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn, jog privalėjo kreiptis teisinės pagalbos, jog dalyvavo teismo posėdžiuose, kur turėjo įrodinėti savo pozicijos teisingumą, yra nustatyti ir įrodyti. Aplinkybės, kad administracinės nuobaudos paskyrimas sukelia neigiamas emocijas, stresą, išgyvenimus, o šios nuobaudos nuginčijimo procesas sukelia papildomas laiko sąnaudas ir nepatogumus, papildomo įrodinėjimo nereikalauja.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1736-552/2016 nurodoma, kad teismas privalo spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, nustatęs individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010). Konkrečiu atveju reikšminga nustatyti, ar atsakovo veika tiesiogiai ar netiesiogiai padarė poveikį privataus asmens teisėms ar interesams ir ar dėl to asmeniui buvo sukelti neigiami padariniai, kurie turėtų būti šalinami priteisiant piniginį atlygį. Teismas šias aplinkybes įvertina vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.). Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodoma, kad atsakovo neteisėti veiksmai buvo įrodyti aktyviomis pareiškėjo gynybinėmis priemonėmis teisminiame procese, trukusiame keletą mėnesių. Nuo 2012 m. spalio 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo, kaltinant pareiškėją administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje padarymu, surašymo iki Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarimas nutraukti bylą nesant pareiškėjo veiksmuose nusižengimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje sudėties, priėmimo praėjo beveik pusė metų. Bendrosios kompetencijos teismai konstatavo Komisariato veiksmų V. G. atžvilgiu netinkamumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tai turėjo neigiamą poveikį pareiškėjo emocinei būsenai ir jis galėjo patirti dvasinę skriaudą.

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taikytinus neturtinės žalos vertinimo kriterijus tokio pobūdžio bylose, nustatytas faktines aplinkybes šioje administracinėje byloje ir administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjos ir pareiškėjos atstovo paaiškinimus dėl pareiškėjos patirtos skriaudos, emocinės būsenos, nuobaudos nuginčijimo proceso sukeltų papildomų nepatogumų, reikalavimas dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjai tenkintinas iš dalies ir pareiškėjai priteistina 300 Eur neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Pareiškėjos skunde (b. l. 3) prašoma priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės atstovo bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjos patirtas atstovavimo išlaidas patvirtina 2019 m. gegužės 30 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 881755 (b. l. 30). Pinigų priėmimo kvite nurodoma, kad 363 Eur suma mokama už atstovavimą ir dokumento surašymą.

Advokatas A. B. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 10 dienos posėdyje pareiškėją atstovavo 46 min. (b. l. 35-40). Už atstovavimą 2019 m. rugsėjo 10 dienos teismo posėdyje galėtų būti priteistina iki 126,27 Eur (1262,7 eurų Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2019 m. 1-ojo ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 1 (valandų skaičius).

Pareiškėjos atstovas taip pat parengė 2019 m. gegužės 30 d. skundą Regionų apygardos administraciniam teismui (b. l. 1-3). Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 punktą (koeficientas už skundo parengimą 2,5), į tai, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2018 m. 4-ojo ketvirt.) vidutinio mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) 970,3 Eur, darytina išvada, kad už 2019 m. gegužės 30 d. skundo parengimą galėtų būti priteistina iki 2425,75 Eur.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus apskaičiavimus iš atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių apskrities policijos komisariato pareiškėjai G. K. priteistina 363 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos G. K. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai G. K. iš atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 653,52 (šeši šimtai penkiasdešimt trys eurai 52 ct) turtinės žalos atlyginimui.

Priteisti pareiškėjai G. K. iš atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 300 (trys šimtai) neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti pareiškėjai G. K. iš atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.