- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-12
- Bylos Nr.
- eI-1978-484/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00610-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- N. L., A. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Malijauskienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų N. L. (N. L.) ir A. K. (A. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai N. L. ir A. K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas ar atsakovas) Imigracijos skyriaus 2018 m. vasario 2 d. sprendimą „Dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiams N. L. ir A. K.“ Nr. (15/4-2) 3I-105 (00050; 00051) (toliau – ir ginčijamas sprendimas); įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo svarstyti pareiškėjų prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir pakeisti jiems leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje .
Pareiškėjai skunde teigia, kad pareiškėja N. L. atitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalį, kuriame įtvirtinti leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo pagrindai, bei Įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, kuriame numatytas leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla, todėl jai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (nepilnametis sūnus A. K. prašė leidimo laikinai gyventi šeimos pagrindu, t. y. gavus leidimą laikinai gyventi N. L.).
Nurodo, kad Migracijos departamentui pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - ir Bendrovė) verslo plane buvo pateikta informacija apie Bendrovės registracijos adresą, o adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo nurodytas „Virtualaus ofiso” paslaugas teikiančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresas. „Virtualaus ofiso“ paslauga, pareiškėjų teigimu, tai paslauga smulkiojo verslo įmonėms, kurios paskirtis yra sukurti jų klientams ir partneriams realaus biuro įspūdį bei atlikti visas realaus biuro funkcijas. Ši paslauga apima įmonės registracijos adreso suteikimą (šiuo konkrečiu atveju - Vilniuje), suteikiama pašto dėžutė, virtualaus vadybininko ir virtualios administratorės - sekretorės paslaugos, t. y. korespondencijos priėmimas, informavimas apie gautas siuntas, korespondencijos persiuntimas klientui registruotu laišku arba skenavimas ir persiuntimas el. paštu. Remdamiesi tuo, kas išdėstyta, teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose fiziškai negalėjo dirbti ar būti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai.
Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis, yra įsteigta Baltarusijos Respublikos piliečio V. G., kuris Migracijos departamentui žinomas, kaip užsiimantis įmonių, filialų steigimu, tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams, pareiškėjų teigimu, nesudaro pagrindo išvadai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra fiktyvi įmonė.
Atsakydami į ginčijamo sprendimo argumentus dėl N. L. pateiktos 2017 m. sausio 1 d. automobilio nuomos sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri Migracijos departamento teigimu, neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, pažymi, kad ši aplinkybė šiai bendrovei nedraudė pirkti paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir negali būti vertinama kaip susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamu veiklos vykdymu ar neatitikimu Įstatymui. Nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinis pajamų šaltinis yra automobilių nuomos verslas. Migracijos departamento nustatyta aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė automobilio nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurias Migracijos departamentas sieja su jau minėtu V. G., pareiškėjų vertinimu, taip pat niekaip nėra susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymu. Tai, kad kai kurios automobilių nuomos sutartys buvo sudarytos sekmadienį (t. y. 2017 m. sausio 1 d. ir 2017 m. kovo 1 d.), nepaneigia Bendrovės veiklos. Pabrėžia, kad toks sutarčių sudarymas reikalingas tam, jog buhalterinė apskaita būtų vedama nuo mėnesio pirmos dienos, taip paprasčiau sutvarkyti apskaitos duomenis. Be to, Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia sudaryti sutartis sekmadieniais.
Migracijos departamento nustatyta aplinkybė, kad Bendrovėje nuo 2017 m. gruodžio 6 d. dirbęs V. T. 2017 m. gruodžio 5 d. buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjų teigimu, turi būti vertinama kaip techninė klaida šių bendrovių buhalterijoje. Migracijos departamento teiginys, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovėje dirbantis E. K. nuo 2015 m. birželio 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepagrįstas jokiais įrodymais. Ginčijamame sprendime nurodyta aplinkybė, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d. Bendrovėje dirbo R. J., kuris nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d. buvo deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę, taip pat, kad jis nuo 2017 m. liepos 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)” – taip pat nemotyvuotas ir nepaaiškina situacijos. Pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsakinga už darbuotojo išvykimą į užsienio valstybę ir negali patikrinti darbuotojo dokumentų, taip pat darbuotojas galėjo būti pamiršęs deklaruoti išvykimą / atvykimą.
Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išraše nurodomų įplaukų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“paaiškina, kad pavedimai gauti 2017 m. kovo 20 d. ir 2017 m. balandžio 12 d. Šiam faktui patvirtinti prideda sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs pavadinimas) ir sąskaitas pagal pateiktus apmokėjimus. Mokėjimai iš įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjų teigimu, yra susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieš tai vykdyta buhalterinių ir teisinių paslaugų teikimo veikla.
Tai, kad atliekant patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų R. G. ir A. S. gyvenamosios vietos adresais nieko nebuvo rasta, pasak pareiškėjų, dar nereiškia, kad jų ten niekada nebūna. Nurodo, kad šių asmenų kontaktų migracijos pareigūnai galėjo pasiteirauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo. Be to, teisės aktai neįpareigoja darbuotojų būti darbo dienos metu namie. Galimai darbuotojai tuo metu vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus tiesioginius nurodymus ir vykdė darbo užduotis, todėl faktas, kad jie patikrinimo metu nebuvo rasti ar neatidarė durų, nereiškia, kad jie tuo metu nevykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbinių veiksmų. Todėl, Migracijos departamento teiginiai, kad darbuotojų įdarbinimas bendrovėje yra fiktyvus, pareiškėjų manymu, yra nepagrįsti.
Dėl Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos taikymo pagrįstumo pažymi, kad ginčijamame sprendime jokie pareiškėjos Migracijos departamentui pateikti duomenys nebuvo paneigti, todėl neegzistuoja pagrindas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjai. Tvirtina, kad duomenys, kuriuos ji pateikė norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, tikrovę atitinka visa apimtimi. Be to, mano, kad turi būti vertinama tai, jog pareiškėja yra pilnateisė Bendrovės dalyvė, įgijusi 15 000 paprastųjų vardinių 1 Eur nominalios vertės akcijų, apie tai yra įvesti duomenys Juridinių asmenų registre. Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjos, kaip Bendrovės akcininkės, veikla Lietuvos Respublikoje yra neteisėta, būtų pagrįsta tik tuo atveju, jeigu būtų paneigtas jos, kaip Bendrovės akcininkės, statusas. Tai nebuvo padaryta.
Nurodo, kad Migracijos departamentas skundžiamą sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi kartu grindžia ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu - jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Tačiau ši Įstatymo nuostata atsakovo naudojama daugiau kaip išvada, pasekmės konstatavimas, o ne kaip savarankiškas pagrindas sprendimui atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrįsti (el. byla, I t., 1-6 puslapiai).
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjų skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjos N. L. atstovas, tuo pagrindu, jog pareiškėja užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, Migracijos departamentui 2017 m. rugpjūčio 28 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) bei dokumentus pagrindžiančius Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindus. Be to, pareiškėjos atstovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau - Migracijos valdyba) 2017 m. rugpjūčio 30 d. pateikė prašymą pakeisti pareiškėjos nepilnamečiam sūnui leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu. Migracijos departamento Imigracijos skyrius, išnagrinėjęs turimus dokumentus, apklausos rezultatus ir įvertinęs visą surinktą medžiagą, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, 2018 m. vasario 2 d. priėmė sprendimą atsisakyti pakeisti pareiškėjai ir jos sūnui leidimus laikinai gyventi.
Detalizuoja, kad nagrinėjant pareiškėjos prašymą ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateiktų sutarčių vykdymo, kas sukėlė pagrįstas abejones, ar Bendrovė iš tikrųjų ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo vykdė deklaruotą veiklą pagal verslo planą. Nustatyta, kad pareiškėjos pateiktos Bendrovės sutartys dėl automobilių nuomos sudarytos su tarpusavyje susijusiomis įmonėmis, kurių dalyviai yra trečiųjų šalių piliečiai, turintys leidimus laikinai gyventi ar pateikę prašymus išduoti arba pakeisti tokius leidimus. Minėtose sutartyse nurodyti Bendrovės klientai yra registruoti arba savo veiklą vykdo Migracijos departamentui gerai žinomais adresais, kuriais ne kartą buvo atliekami įmonių veiklos patikrinimai, o visos šios įmonės yra siejamos su V. G., kuris steigia įmones ir parduoda jas trečiųjų šalių piliečiams. Pažymi, kad šių Migracijos departamento nustatytų aplinkybių niekaip nepaneigė ir nebandė paneigti pareiškėjos atstovas.
Pasak atsakovo, duomenų visumoje buvo įvertinta ir tai, kad Bendrovės darbuotojai V. T., R. J., E. K. dirbo kitose įmonėse, su kuriomis Bendrovė sudarė automobilių nuomos sutartis. Pareiškėja skundo teiginių, jog V. T. įdarbinimas tėra techninė klaida jį įdarbinusių bendrovių buhalterijoje, įrodymais nepagrindė. Kiti pareiškėjos argumentai dėl ginčijamame sprendime pateiktų faktų apie darbuotojus, Migracijos departamento vertinimu, yra nemotyvuoti, nepagrindžia pareiškėjos teiginių ir vertinami, kaip jos gynybinė pozicija. Pareiškėjos su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateiktame AB SEB banko bendrovės sąskaitos išraše nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. nurodytos įplaukos gautos iš tarpusavyje susijusių užsieniečių valdomų įmonių: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visos šios bendrovės yra siejamos su V. G.. Pasak atsakovo, Bendrovės veiklą patvirtinantys dokumentai atskleidžia schemą, kurios pagalba, t. y. sudarant sandorius tarp susijusių įmonių, imituojama įmonių veikla ir tokiu būdu Migracijos departamentui kartu su užsieniečių prašymais išduoti ar pakeisti leidimus laikinai gyventi pateikiami įmonių veiklą patvirtinantys įrodymai - ūkinės komercinės veiklos sutartys, banko sąskaitos išrašai ir kt. Šios schemos tikslas yra trečiųjų šalių piliečiams gauti leidimus laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu.
Nurodo, kad nagrinėjant pareiškėjos prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus Migracijos departamento Imigracijos skyriui kilo pagrįstų įtarimų dėl Bendrovės vykdomos veiklos, joje dirbančių darbuotojų ir pareiškėjos ketinimų Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, Migracijos valdybai 2017 m. spalio 19 d. buvo išsiųstas prašymas dėl Bendrovės veiklos patikrinimo. Migracijos departamentas 2017 m. lapkričio 9 d. gavo Migracijos valdybos raštą apie Bendrovės patikrinimą. Bendrovės patikrinimo metu surinkti duomenys ir faktų visuma leidžia atsakovui daryti išvadą, kad Bendrovės veikla yra tik imituojama. Nagrinėjamu atveju buvo nustatytas ne vienas veiksnys, dėl kurio gali atsirasti pagrindas manyti, jog Bendrovė yra fiktyvi: pateikti Bendrovės steigimo dokumentuose nurodytos vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentai neįrodo, kad Bendrovė realiai vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje, yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas Bendrovėje yra fiktyvus, yra kitų požymių, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi.
Migracijos departamento Imigracijos skyrius 2017 m. spalio 06 d. pareiškėjai išsiuntė pranešimą Nr. (15/4-9)10K-40134, kuriame ji pakviesta asmeniškai atvykti apklausai dėl jos dalyvavimo Bendrovės veikloje. Pareiškėja 2017 m. spalio 23 d. apklausoje raštu (užpildė apklausos lapą) apie savo asmeninį indėlį į Bendrovės veiklą ir į daugelį kitų klausimų, susijusių su Bendrovės veikla, atsakė labai abstrakčiai, todėl kilo pagrįstų įtarimų dėl tikrojo minėtos užsienietės atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo. Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad pareiškėja kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis (realiai neužsiima teisėta veikla ir negyvena Lietuvos Respublikoje), todėl jie nepatvirtina ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pateikimo vykdomos Bendrovės veiklos.
Dėl nelegalios migracijos grėsmės paaiškino, kad surinktų duomenų visuma patvirtina, jog kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos tikslo ir sąlygų, jos sąžiningo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, t. y. konstatuota, kad minėta užsienietė siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jos tikslas – ne plėtoti verslą ir dirbti Lietuvos Respublikoje, bet tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti minėtos užsienietės nelegalios migracijos grėsmė.
Pažymi ir tai, kad atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio pareiškėjai vykdyti Bendrovės akcininkės pareigų (pavyzdžiui, pasitelkiant įgaliotus atstovus ar nuotoliniu būdu). Kartu pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.
Atsižvelgiant į visa tai, kad duomenys, kuriuos pateikė pareiškėja norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, mano, kad Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjai ir jos sūnui, kadangi jie neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.
Dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą pakeisti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi pažymi, kad administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų (el. byla, II tomas 1-10 puslapiai).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. vasario 2 d. sprendimo „Dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiams N. L. ir A. K.“ Nr. (15/4-2)3I-105(00050; 00051) (el. byla, I t. 7-15 puslapiai; II t., 431-439 puslapiai).
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai 2015 m. lapkričio 2 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), galiojęs iki 2017 m. lapkričio 2 d.
Pareiškėjos N. L. atstovas, tuo pagrindu, kad pareiškėja yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvė (akcininkė), 2017 m. rugpjūčio 28 d. pateikė prašymą skubos tvarka pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (el. byla, II tomas 11-20 puslapiai). Pareiškėjos atstovas kartu su prašymu pateikė dokumentus, patvirtinančius Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą: galiojantį kelionės dokumentą, leidimą laikinai gyventi, Bendrovės įstatus, Bendrovės verslo planą, Bendrovės SEB banko sąskaitos išrašą, Bendrovės sudarytas darbo sutartis su Lietuvos Respublikos piliečiais, 2017 m. rugpjūčio 15 d. Bendrovės tarpinį balansą bei tarpinę pelno (nuostolių) ataskaitą, akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, Bendrovės akcininkų sąrašą, išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą, kitus dokumentus (el. byla, II t., 13-22, 23-209 puslapiai).
Pareiškėjos atstovas 2017 m. rugpjūčio 30 d. Migracijos valdybai pateikė prašymą pakeisti N. L. nepilnamečiam sūnui (duomenys neskelbtini) piliečiui A. K., gim. 2010 m. kovo 11 d., leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, taip pat pateikė šiuos dokumentus: galiojantį kelionės dokumentą, leidimą laikinai gyventi, gimimo liudijimą, dokumentus, patvirtinančius turimas pragyvenimo lėšas ir kt. (el. byla, II t., 396-415 puslapiai).
Migracijos valdyba atsakovo pavedimu atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos patikrinimą (el. byla, II t., 243 -245 puslapiai).
Migracijos departamento Imigracijos skyrius 2017 m. spalio 23 d. atliko pareiškėjos apklausą dėl jos veiklos UAB „(duomenys neskelbtini)” (el. byla, II t., 224-232 puslapiai).
Atsakovas, įvertinęs Bendrovės patikrinimo duomenis, pareiškėjos pateiktus dokumentus ir paaiškinimus, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, priėmė ginčijamą sprendimą atsisakyti pakeisti pareiškėjai ir jos nepilnamečiam sūnui leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (el. byla, II t., 431-439 puslapiai).
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2609 29 straipsnio 2 dalį užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimamai vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Kadangi leidimas laikinai gyventi pareiškėjai buvo išduotas 2015 m. lapkričio 2 d., vadovaujantis nurodyta teisės norma, nagrinėjamam ginčui spręsti taikoma Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas.
Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2014 m. spalio 7 d. įstatymo Nr. XII-1193 redakcija) buvo nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Kaip minėta, ginčijamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktuose įtvirtintais pagrindais. Pakeisti leidimą gyventi pareiškėjai buvo atsisakyta, nes duomenys, kuriuos ji pateikė norėdama gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės <...> ir yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvė yra užsienietė, yra fiktyvi (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsienietės nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas); ji neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Pažymėtina, kad kiekviename iš šių punktų nustatytas pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas atsakovui priimti sprendimą atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Kadangi pareiškėja N. L. leidimą laikinai gyventi siekia gauti savo veiklos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu, svarbu nustatyti, ar ši Bendrovė iš tiesų vykdo veiklą ir atitinka kitus Įstatymo keliamus reikalavimus. Pažymėtina, kad ir Įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog išduodant ar keičiant leidimą laikinai gyventi užsieniečiui šiame straipsnyje nustatytais pagrindais, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti įvertinama, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra šis užsienietis, yra fiktyvi. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 6 dalį fiktyvi įmonė apibrėžiama kaip juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo arba užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas ar atstovybė, kurie buvo įsteigti ar įsigyti siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose ar užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės nuostatuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, vadovui arba perkeliamam įmonės viduje užsieniečiui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintas Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) detaliau reglamentuoja įmonių fiktyvumo nustatymo kriterijus.
Nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiktyvumą argumentuoja tuo, kad pateikti Bendrovės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentai neįrodo, jog Bendrovė realiai vykdo veiklą (pateikti Bendrovės veiklą patvirtinantys dokumentai patvirtina tik imituojamą tarpusavyje susijusių, tų pačių asmenų valdomų bendrovių veiklą su tikslu užsieniečiams gauti leidimus laikinai gyventi) (Aprašo 100.4 papunktis); Bendrovė įregistruota Lietuvos Respublikoje adresu, kuriuo nuolat registruojamos užsieniečių įsteigtos ar įsigytos įmonės, o dokumentas, kuriame nurodytas kitas Bendrovės adresas, kuriuo vykdoma pateiktuose dokumentuose nurodyta Bendrovės veikla Lietuvos Respublikoje, nepateiktas (Aprašo 100.5 papunktis); Bendrovė neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, kurios reikalingos pateiktuose Bendrovės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti (neįrengtos darbo vietos) (Aprašo 100.6 papunktis); yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas Bendrovėje yra fiktyvus (nepavyko rasti darbuotojų, jų nurodytais gyvenamosios vietos adresais) (Aprašo 100.9 papunktis); yra kitų požymių, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis yra fiktyvi (pvz., UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri teikia virtualaus biuro paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbuotoja paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos verslo centre minėtu adresu nevykdo) (Aprašo 100.12 papunktis).
Teismas pritaria tokiam Migracijos departamento vertinimui, kadangi nurodytos aplinkybės atitinka Aprašo 100.4, 100.5, 100.6, 100.9 ir 100.12 papunkčiuose nurodytus įmonių fiktyvumo kriterijus, be to, pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų ar pagrįstų argumentų, kurie paneigtų atsakovo nustatytas aplinkybės.
Iš Juridinių asmenų registro 2017 m. liepos 28 d. elektroninio sertifikuoto išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (po pavadinimo keitimo UAB „(duomenys neskelbtini)“) įregistruota 2013 m. gegužės 8 d. adresu – J. S. g. 4, Vilniuje (el. byla, II tomas, 49- puslapiai). Pareiškėja 2016 m. lapkričio 4 ir 8 d. akcijų pirkimo pardavimo sutarčių pagrindu įgijo 15 000 vnt. paprastųjų vardinių šios Bendrovės akcijų, kurių bendra nominali vertė sudaro 1/3 dalį Bendrovės įstatinio kapitalo (el. byla, II tomas, 36-45). Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 5 punktą bendrovės veiklos tikslai – užsiimti tokia komercine-ūkine veikla, kad efektyviai būtų įgyvendinami bendrovės akcininkų bei klientų interesai, racionaliai panaudojant visus materialinius, finansinius bei kitus resursus, taip pat gauti maksimalų pelną. Bendrovė gali užsiimti bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams (el. byla, II tomas, 46-47 puslapiai). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. vasario 9 d. pakeitė pavadinimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (el. byla, II tomas, 48 puslapis).
Pareiškėja realiai Bendrovės veiklai Lietuvos Respublikoje patvirtinti pateikė 2017 m. sudarytą Bendrovės verslo planą, iš kurio turinio matyti, kad Bendrovės registracijos adresas – J. S. g. 4, Vilnius, tačiau įmonės veikla vykdoma adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Verslo plane Bendrovė deklaruoja teikianti įmonei priklausančių automobilių nuomos paslaugas. Taip pat nurodyta, kad įmonėje yra samdomi 5 darbuotojai – direktorius, verslo vystymo vadybininkas, klientų aptarnavimo vadybininkas bei du vairuotojai (el. byla, II tomas, 52-66 puslapiai).
Pareiškėja verslo plane nurodytai automobilių nuomos paslaugų teikimo veiklai pagrįsti pateikė automobilių nuomos sutartis (el. byla, II t., 313-341). Migracijos departamentas, išanalizavęs šias komercines sutartis bei atsižvelgdamas į turimą informaciją, nustatė, kad pareiškėjos pateiktos Bendrovės sutartys dėl automobilių nuomos sudarytos su tarpusavyje susijusiomis įmonėmis, kurių dalyviai yra trečiųjų šalių piliečiai, turintys leidimus laikinai gyventi ar pateikę prašymus išduoti arba pakeisti tokius leidimus. Minėtose sutartyse nurodyti Bendrovės klientai - UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra registruotos arba savo veiklą vykdo Migracijos departamentui gerai žinomais adresais: (duomenys neskelbtini), Vilnius; (duomenys neskelbtini), Vilnius; (duomenys neskelbtini), Vilnius; (duomenys neskelbtini), Vilnius; (duomenys neskelbtini), Vilnius; (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šiais adresais ne kartą buvo atliekami įmonių veiklos patikrinimai, o visos šios įmonės yra siejamos su V. G., kuris žinomas kaip užsiimantis įmonių, filialų steigimu, tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams kreipiantis dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo teisėtos veiklos vykdymo ar atvykimo dirbti į Lietuvos Respublikoje įsteigtą užsienio valstybės įmonę. Šis asmuo steigia arba perka ir parduoda trečiųjų šalių piliečiams įmones, kurios imituoja savo veiklą tam, kad užsieniečiai galėtų gauti leidimus laikinai gyventi bei laisvai judėtų po Šengeno erdvę. Be to, Migracijos departamentas atkreipė dėmesį ir į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartys dėl automobilių nuomos sudarytos 2017 m. sausio 1 d. ir 2017 m. kovo 1 d., t. y. sekmadienį, o kitos 5 – 2017 m. birželio 1 d.
Migracijos departamento sprendime pateiktą bendrovės sudarytų automobilių nuomos sutarčių vertinimą patvirtina byloje esantys duomenys. Pareiškėja įrodymais nepaneigė atsakovo nustatytų aplinkybių dėl komercinių sutarčių sudarymo su tarpusavyje susijusiais asmenimis. Skundo argumentai, kad įstatymai nedraudžia sudaryti sandorių su Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 dalies reikalavimų neatitinkančiomis įmonėmis ir, kad sandoriai būtų sudaromi sekmadienį, vertinami kaip pareiškėjos gynybinė pozicija. Migracijos departamento nustatytos aplinkybės, charakterizuojančios Bendrovės klientus, buvo vertinamos visų kitų įrodymų visumoje. Pareiškėja jokių įrodymų, kad šie sandoriai realiai buvo vykdomi, nepateikė.
Teismo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, kad pateiktos automobilių nuomos sutartys nepatvirtina, jog Bendrovė iš tikrųjų ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pateikimo vykdė deklaruotą veiklą pagal verslo planą. Kaip matyti, atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas iniciavo Bendrovės veiklos patikrinimą.
Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2017 m. lapkričio 7 d. tarnybinio pranešimo Nr. 10-PR2-44920 (el. byla, II t., 216-217 puslapiai) duomenys patvirtina, kad verslo plane nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Bendrovės veiklos požymių nenustatyta. Tęsiant patikrinimą, Migracijos valdybos darbuotojai nuvyko Bendrovės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir paaiškėjo, kad šiuo adresu yra įsikūrusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri teikia virtualaus biuro paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuro minėtu adresu nebuvo rasta. Migracijos departamentas sprendime atkreipė dėmesį, kad minėtu adresu yra registruotų daug fiktyvių įmonių, kurios jokios veiklos Lietuvoje nevykdo.
Remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimu dėl pasikeitusio Bendrovės adreso, taip pat buvo atliktas patikrinimas. Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2018 m. sausio 25 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-3807 nurodyta, kad, nuvykus adresu: Konstitucijos pr. 21A, Vilnius, nustatyta, kad ant minėto pastato nėra Bendrovės iškabų ar kitokios reklamos, skelbiančios apie jos veiklą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuoja paaiškino, kad viena iš šios bendrovės paslaugų yra virtualaus biuro paslauga ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ maždaug prieš mėnesį užsisakė virtualaus biuro paslaugą, tačiau jokios veiklos verslo centre minėtu adresu nevykdo. Apklaustoji patikslino, kad Bendrovės darbuotojų minėtu adresu taip pat nematė (el. byla, II tomas, 244, 245 puslapiai).
Nustatyta, kad Migracijos valdybos pareigūnai, atsižvelgdami į tai, kad darbo sutarčių papildymuose buvo nustatyta, jog darbas atliekamas nuotoliniu būdu, patikrino ir Bendrovės darbuotojų gyvenamosios vietos adresus, tačiau Bendrovės darbuotojų ten nerado (durų niekas neatidarė). Pareiškėjos argumentus, kad Bendrovės darbuotojų kontaktus pareigūnai galėjo sužinoti iš Bendrovės vadovo ir, jų neradus, nuvykti deklaruotu adresu kitą dieną, teismas atmeta. Pažymėtina, kad patikrinimų atlikimo tikslas – surinkti išsamius ir objektyvius duomenis, todėl patikrinimus atliekančioms institucijoms teisės aktai suteikia diskreciją pasirinkti patikrinimo atlikimo taktiką. Pareigūnai, vykdydami Bendrovės veikos patikrinimą, neprivalėjo ieškoti kitų kontaktų susisiekti su Bendrovės darbuotojais.
Remiantis valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Sodra) duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. gruodžio 6 d. dirbantis V. T. 2017 m. gruodžio 5 d. buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015 m. gruodžio 11 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri registruota adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, o nuo 2010 m. liepos 1 d. dirba V. T. įmonėje, kuri registruota adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantis E. K. nuo 2015 m. birželio 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. dirbo UAB „I. T.“ (el. byla, II tomas, 269 puslapis). Nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d. Bendrovėje dirbo R. J., kuris nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d. buvo deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę, taip pat jis nuo 2017 m. liepos 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (el. byla, II tomas, 270 puslapis). Nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d. Bendrovėje dirbo L. K., kuris nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (el. byla, II tomas, 267-268 puslapiai).
Pareiškėja skunde nurodo, kad V. T. įdarbinimas turi būti vertinamas, kaip techninė klaida jį įdarbinusių bendrovių buhalterijoje, tačiau jokių jos teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Aukščiau nurodyti duomenys atskleidžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai dirbo bendrovėse, kurios įsteigtos tarpusavyje susijusių trečiųjų suinteresuotų asmenų. Be to, nustatyta, kad nuo 2017 m. lapkričio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba R. G., o nuo 2017 m. lapkričio 27 d. - A. S.. Bendrovės darbuotojui A. K. už 2017 metų spalio mėnesį nebuvo išmokėtas atlyginimas, o už 2017 metų lapkričio ir gruodžio mėnesius buvo išmokėta po 146,95 Eur, nors darbo sutartyje nurodytas šio darbuotojo mėnesinis atlyginimas yra 750 Eur (el. byla, II tomas, 246, 247, 248-254 puslapiai). Bendrovėje yra didelė darbuotojų kaita.
Pareiškėjos N. L. pateiktas AB SEB banko Bendrovės sąskaitos išrašas nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. (el. byla, II tomas, 157-178 puslapiai) patvirtina, kad 2017 m. kovo 20 d. ir 2017 m. balandžio 12 d. Bendrovė gavo įplaukų po 50 eurų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Migracijos departamento duomenimis, šios bendrovės direktorius yra trečios šalies pilietis, turintis leidimą laikinai gyventi, o šioje bendrovėje nuo 2016 m. sausio 31 d. iki 2018 m. sausio 15 d. nebuvo dirbančių kitų asmenų. Taip pat užfiksuota, kad nurodytu laikotarpiu Bendrovė gavo įplaukų iš tarpusavyje susijusių užsieniečių valdomų įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB “ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip minėta, šios įmonės susijusios su V. G.. Visos kitos finansinės operacijos yra susijusios su Bendrovės sudarytomis automobilių lizingo sutartimis, mokesčių mokėjimu. Taigi, teismas sprendžia, kad banko sąskaitos išrašas negali būti laikomas dokumentu, patvirtinančiu Bendrovės verslo plane deklaruotos veiklos realumą.
Įvertinus tai, kad visi aukščiau aptarti pareiškėjos pateikti Bendrovės veiklos realumo įrodymai atmetami, kaip nepatikimi. Byloje esantys Bendrovės tarpiniai buhalterinės apskaitos dokumentai, Didžioji knyga, sąskaitos-faktūros taip pat negali būti laikomi Bendrovės veiklos realumo patvirtinimu.
Bylos duomenys rodo, kad pareiškėja 2017 m. spalio 23 d. teikė raštu paaiškinimus dėl savo veiklos Bendrovėje (el. byla, II tomas, 224-232 puslapiai, III t., 16-18 puslapiai). Pareiškėja pasirašytinai buvo įspėta, kad duomenų, kuriuos pateikia norėdama pakeisti leidimą laikinai gyventi, neatitikimo tikrovei atveju, pagal įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą jai gali būti atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi. Apklausos metu pareiškėja paprašyta išsamiai apibūdinti savo funkcijas ir pareigas Bendrovėje, nurodė, kad aktyviai dalyvauja svarstant plėtros planus, generuoja idėjas ir moka komunikuoti su žmonėmis. Nurodė pareigas – ieškoti naujų partnerių, vesti derybas ir pritraukti investicijas į bendrovę. Paaiškindama, kaip yra organizuojamas darbas Bendrovėje, nurodė, kad kontrolę vykdo direktorius. Apie savo asmeninį indėlį į Bendrovės veiklos vystymąsi N. L. nurodė, kad yra Bendrovės akcininkė ir investuotoja, jos žinios ir patirtis padeda užmegzti gerus ryšius, moka dirbti su įvairiomis kompiuterinėmis programomis, geba vesti derybas ir atkakliai siekti tikslo. Be to, nurodė, kad moka užsienio kalbas. Teismo vertinimu, šie pareiškėjos pateikti paaiškinimai apie jos veiklą Bendrovėje yra labai abstraktūs ir neleidžia daryti išvados, kad jos buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas Bendrovės veiklos koordinavimui ir vystymui. Pareiškėja nenurodė nei vieno konkretaus veiksmo, sprendimo, kuris buvo atliktas (įvykdytas) betarpiškai jos pačios. Pareiškėja nedetalizavo, su kuo vedė derybas, kokie rezultatai buvo pasiekti.
Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikti dokumentai neatitinka tikrovės, todėl jie nepatvirtina realiai vykdomos Bendrovės veiklos. Nors pareiškėja skunde ir nurodo, kad virtualaus ofiso paslauga neįpareigoja nurodytu adresu vykdyti veiklą, tačiau surinkti duomenys ir faktų visuma leidžia daryti išvadą, kad Bendrovės veikla yra tik imituojama. Bendrovės veiklos patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, o būtent, tai, kad nepavyko rasti nei vieno Bendrovės darbuotojo, dirbančio nuotoliniu būdu, taip pat nepavyko nieko surasti nuvykus Bendrovės verslo plane nurodytu adresu, kuriuo vykdoma bendrovės veikla, nei vienas bendrovės darbuotojas nepaskambino ir neatvyko į Migracijos valdybą, nustatyta, kad Bendrovės darbuotojai V. T., R. J., E. K. dirbo kitose įmonėse, su kuriomis Bendrovė sudarė automobilių nuomos sutartis, darytina pagrįsta prielaida, kad Bendrovėje įdarbinti asmenys faktiškai nedirba jų darbo sutartyse nustatytomis sąlygomis, Bendrovėje darbuotojai buvo įdarbinti tik tam, kad pareiškėja formaliai atitiktų visas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nes pareiškėjos pateikti dokumentai neįrodo ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą Bendrovės vykdomos veiklos, todėl Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja, pateikdama minėtus dokumentus, siekė imituoti realią veiklą, Bendrovėje visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų.
Surinktų įrodymų visuma taip pat patvirtina abejones dėl pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų, sąžiningo šios užsienietės siekio užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, todėl pagrįstai konstatuota, jog pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis migracijos procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjos siekis tik formaliai atitikti Įstatymo reikalavimus leidimui gauti, nors realiai jokia Bendrovės veikla Lietuvoje nėra vykdoma, sudaro pagrindą daryti išvadą, jog kyla šios užsienietės nelegalios migracijos grėsmė.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Migracijos departamentas turėjo teisėtą pagrindą taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktų nuostatas ir atsisakyti pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjai neatitikus Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų ir atsisakius jai pakeisti leidimą laikinai gyventi, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu pagrįstai atsisakyta pakeisti leidimą ir jos nepilnamečiam sūnui A. K..
Ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, jame išsamiai atskleistas pareiškėjų prašymo pagrįstumo tyrimas, nustatytos faktinės aplinkybės yra tinkamai įvertinos, o pareiškėjams taikomos poveikio priemonės motyvuotos.
Migracijos departamento Imigracijos skyriaus 2018 m. vasario 2 d. sprendimas „Dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiams N. L. ir A. K.“ Nr. (15/4-2) 3I-105 (00050; 00051) yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti pareiškėjų skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjų skundas atmestinas.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinėje byloje Nr. ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų N. L. ir A. K. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.