Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-05-10 · Civilinė byla Nr. e2-15511-727/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-10
Bylos Nr.
e2-15511-727/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09846-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Natalija Daškovienė
Ieškovas
A. P.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Švytėjimas“
Advokatai
Gintaras Petukauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-15511-727/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09846-2018-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.5.1.;1.3.5.5.; (S) 1.3.4.1.5.2.1.8.;3.2.6.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,sekretoriaujant Rasai Varaneckienei,dalyvaujant ieškovui A. P.,ieškovo atstovui advokatui Gintarui Petukauskui,atsakovės atstovams D. T. ir S. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Švytėjimas“ dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo dalies pakeitimo ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau - Darbo ginčų komisija, DGK) 2018 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. DGKS-1325, priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Švytėjimas“ ieškovo naudai 634,26 Eur netesybų už uždelstą sumokėti darbo užmokestį bei 2129,17 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas už pavėluotą atostoginių išmokėjimą, viso 2761,02 Eur, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-03-09 su atsakove sudarytos neterminuotos darbo sutarties pagrindu nuo 2015-03-09 iki 2018-01-12 dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Švytėjimas“ (toliau – UAB „Švytėjimas“, atsakovas, darbdavys, bendrovė, įmonė) konstruktoriumi. Darbo sutartimi šalys sulygo dėl 1219,76 Eur darbo užmokesčio, mokamo 2 kartus per mėnesį. Darbo sutartis buvo nutraukta 2018-01-12 Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK), įsigaliojusio nuo 2017-07-01, 57 str. 1 d. 1 p. pagrindu (kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla). Įspėjimą apie atleidimą iš darbo atsakovas ieškovui įteikė 2017-12-01. Ieškovo teigimu, kadangi jis turėjo neišnaudotų kasmetinių atostogų, tai 2017-12-01 darbdaviui pateikė prašymą išleisti atostogų nuo 2017-12-04 iki 2017-12-31, 2017-12-01 pateikė prašymą išleisti atostogų nuo 2018-01-01 iki 2018-01-04, 2018-01-05 pateikė prašymą išleisti atostogų nuo 2018-01-05 iki 2018-01-11. Darbdavys jo prašymus dėl kasmetinių atostogų suteikimo patenkino, taigi nuo 2017-12-04 iki 2018-01-11 ieškovas atostogavo, tačiau atostoginiai prieš nurodytas atostogas jam nebuvo išmokėti. Atsakovas tiek atostoginius, tiek priskaičiuotą darbo užmokestį ir išeitinę kompensaciją, viso 3367,29 Eur, jam sumokėjo tik 2018-01-29, nors darbo sutartis buvo nutraukta 2018-01-12. Kadangi darbdavys uždelsė išmokėti ieškovui atostoginius ir išeitinę kompensaciją, tai ieškovas kreipėsi į darbdavį, reikalaudamas sumokėti papildomai 2761,02 Eur už delsimą atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju, pateikė darbdaviui savo paskaičiavimus. Darbdaviui nesutikus su ieškovo reikalavimais, 2018-02-09 ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri 2018-03-01 sprendimu Nr. DGKS-1325 jo pareiškimą tenkino iš dalies – nusprendė išieškoti iš atsakovo ieškovo naudai 576,60 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų (vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką), likusioje dalyje ieškovo reikalavimus atmetė.

Iš dalies nesutikdamas su šiuo DGK sprendimu, ieškovas kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad kadangi sekanti po jo atleidimo iš darbo diena buvo 2018-01-12, o su juo galutinai atsiskaityta 2018-01-29, tai atsiskaityti su juo buvo uždelsta ne 10 darbo dienų (kaip sprendime nurodo Darbo ginčų komisija), o 11 darbo dienų, todėl, jo įsitikinimu, priteistinos netesybos sudaro ne 576,60 Eur, o 634,26 Eur. Taigi, ieškovas prašo priteisti 634,26 Eur netesybų už uždelstas atsiskaityti 11 darbo dienų.

Atmestų reikalavimų dalyje ieškovas mano, jog DGK neteisingai išaiškino ir taikė DK 130 str., 146 str. bei 147 str. normas, todėl jo prašymas dėl netesybų už uždelstą atostoginių išmokėjimą atmestas nepagrįstai. Ieškovo nuomone, priimdamas ir tenkindamas jo 2017-12-01 prašymą išleisti atostogų, atsakovas prisiėmė ir prievolę įvykdyti DK 130 str. 2 d. reikalavimus, t.y. atostoginius sumokėti 2017-12-01, kadangi tai buvo paskutinė darbo diena prieš atostogų pradžią. Analogišką prievolę atsakovas turėjo ir tenkindamas ieškovo 2018-12-01 bei 2018-01-05 prašymus išleisti atostogų. Ieškovas teigia, kad darbuotojo prašymo ar šalių susitarimo dėl vėlesnio atostoginių mokėjimo nebuvo. Todėl darbdavys privalėjo jam išmokėti atostoginius ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią, tačiau to nepadarė. Ieškovas neigia buvus bet kokį susitarimą su atsakovu dėl atostoginių išmokėjimo ne įstatymo nustatytu terminu. Ieškovo manymu, DK 130 str. 4 d. paskirtis yra užtikrinti darbuotojo galimybę pasirinkti – uždelstą laiką pridėti prie kitų kasmetinių atostogų ar reikalauti iš darbdavio netesybų. Šiuo atveju uždelstą laikotarpį nebūtų įmanoma pridėti prie kitų kasmetinių atostogų, kadangi tokių atostogų nebūtų buvę, nes šalių darbo santykiai nutrūko. Todėl ieškovas prašo priteisti iš darbdavio 2129,17 Eur kompensacijos už uždelstus išmokėti atostoginius (el. b. t. 1 psl. 1-4).

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad prašymų dėl atostogų suteikimo pateikimo metu apie pinigus kalbos nebuvo. Ieškovo teigimu, jam atėjus į darbą 2018 m. sausio 4 d. naujam prašymui dėl atostogų parašyti, darbdavys pasakė, kad šiuo metu įmonėje yra pinigų ir jei jis išeis iš darbo, tai jam tą pačią dieną iš karto sumokės visą sumą. Ieškovas teigia, kad šalių ginčą darbo ginčų komisija nagrinėjo šališkai – palaikydama atsakovo poziciją ir darydama spaudimą ieškovui sutikti su atsakovo sąlygomis.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas, patikslindamas ieškinio reikalavimus, nurodė, kad prie Darbo ginčų komisijos priteistos 576,60 Eur sumos jis prašo priteisti 67,66 Eur netesybų, taip pat prašo priteisti 2129,17 Eur kompensaciją už delsimą sumokėti atostoginius už laikotarpį nuo pirmųjų atostogų suteikimo (2017-12-04) iki pavėluoto atostoginių išmokėjimo dienos (2018-01-29), iš viso už 56 kalendorines dienas arba 18 darbo dienų už 2017 metus ir 17 darbo dienų už 2018 metus. Ieškovo atstovo teigimu, ginčas, iš esmės, vyksta dėl DK 130 str. 4 d. normos, kurią šalys supranta skirtingai, aiškinimo ir taikymo. Ieškovo teigimu, jo atveju taikytina DK 147 str. 2 d. numatytą sankcija.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pripažino, jog su ieškovu atsiskaityti pavėlavo. Nurodė, jog atsiskaitymo vėlavimą nulėmė iš UAB „Švytėjimas“ užsakovo gauta pretenzija dėl asmeniškai ieškovo atliktų darbų kokybės. Darbdaviui padaryta žala buvo vertinama, todėl su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną nebuvo atsiskaityta. Atsakovas nurodė, kad šiuo atveju, darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2018-01-12, jo vidutinis dienos darbo užmokestis buvo 57,60 Eur, išmokos, susijusios su darbo santykiais, ieškovui buvo išmokėtos 2018-01-29, vėlavimas išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, ieškovui truko lygiai 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo sekančios dienos po darbo sutarties nutraukimo iki išmokų sumokėjimo dienos. Taigi, atsakovas sutinka, kad privalo sumokėti ieškovui 576,60 Eur netesybas. Atsakovo teigimu, ieškovas visiškai nepagrįstai laiko, kad atsakovas pavėlavo išmokėti su darbo santykiais susijusias išmokas daugiau nei 10 darbo dienų ir todėl privalo mokėti didesnes, nei nustatė darbo ginčų komisija, netesybas.

Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl kompensacijos už pavėluotą atostoginių išmokėjimą priteisimo. Nurodo, kad nors ieškovas pateikė prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo vieną dieną prieš atostogų pradžią, buvo geranoriškai nuspręsta suteikti jam prašomas kasmetines atostogas (nepaisant trumpo įspėjimo termino), žodžiu ieškovui paaiškinus, kad atostoginiai bus sumokėti vėliau, ir jis su tuo sutiko, pretenzijų jokių nereiškė. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas, pasibaigus jo kasmetinėms atostogoms, per tris darbo dienas nepateikė prašymo darbdaviui pridėti prie kitų kasmetinių atostogų laikotarpį, už kurį nebuvo sumokėti atostoginiai, kaip to reikalauja DK 130 str. 4 d. nuostatos, nereiškė jokių pretenzijų dėl pinigų išmokėjimo, sutiko su tuo, kad pinigai bus išmokėti vėliau, todėl jo reikalavimas kompensacijos už nepanaudotas atostogas dėl vėlavimo išmokėti atostoginius yra nepagrįstas. Atsakovas nurodo, kad bandė ginčą su ieškovu spręsti taikiai, tačiau nesėkmingai (el. b. popierinio priedo l. 4-5).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Šios civilinės bylos bei darbo bylos Nr. APS-36-3062/2018 duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. P. pagal 2015-03-09 sudarytą darbo sutartį Nr. 15-07 nuo 2015-03-10 dirbo UAB „Švytėjimas“ konstruktoriumi. Darbo sutartimi šalys sulygo dėl 1219,76 Eur darbo užmokesčio, mokamo du kartus per mėnesį 5 ir 20 mėnesio dienomis. Darbo sutartis nutraukta 2018-01-12 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 57 str. 1 d. 1 p. (darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės). Ieškovui 2017-12-01 buvo įteiktas pasirašytinai Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą (Darbo bylos psl. 16), tą pačią dieną jis parašė prašymus dėl kasmetinių atostogų jam suteikimo nuo 2017-12-04 iki 2017-12-31 ir nuo 2018-01-01 iki 2018-01-04 (el. b. t. 1 psl. 6-7), 2018-01-05 prašymu jis paprašė išleisti jį kasmetinių atostogų nuo 2018-01-05 iki 2018-01-11 (el. b. t. 1 psl. 8). Bylos duomenimis, darbdavys sutiko suteikti ieškovui jo prašomas atostogas. Su ieškovu sudaryta darbo sutartis nutraukta 2018-01-12 pagal DK 57 str. 1 d. 1 p. (Darbo bylos psl. 25). Ieškovui priskaičiuotos šios išmokos: darbo užmokestis (119,64 Eur), atostoginiai bei kompensacija už nepanaudotas atostogas (viso - 898,50), dviejų mėnesių išeitinė išmoka (2412,50 Eur), viso priskaičiuota 4430,64 Eur (neatskaičius mokesčių), išmokėjimui priskaičiuota suma - 3367,29 Eur (atskaičius mokesčius) (el. b. t. 1 psl. 14-17). Nurodyta suma sumokėta į ieškovo banko sąskaitą 2018-01-29 (Darbo bylos psl. 15).

2018-02-09 ieškovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją, prašydamas išieškoti iš darbdavio netesybas už pavėluotą atsiskaitymą bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas dėl uždelsto atostoginių išmokėjimo, viso 2761,02 Eur (Darbo bylos psl. 1-2). Darbo ginčų komisija 2018-03-01 sprendimu Nr. DGKS-1325 jo pareiškimą patenkino iš dalies – nusprendė išieškoti iš atsakovo ieškovo naudai 576,60 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų (vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką už 10 darbo dienų), likusioje dalyje ieškovo reikalavimus atmetė.

Dėl netesybų už delsimą atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju skaičiavimo.

Iš dalies sutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu patenkintų reikalavimų dalyje, ieškovas prašo teismą priteisti netesybas už 11 darbo dienų, laikydamas, kad jo darbo santykiai pasibaigė 2018-01-11 dieną ir kad sekanti po jo atleidimo iš darbo diena buvo 2018-01-12, todėl būtent nuo šios dienos turi būti skaičiuojamos netesybos.

Pagal DK 146 str. 2 d. nuostatas, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. DK 147 str. 2 dalyje numatyta sankcija darbdaviui už delsimą atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės su atleidžiamu iš darbo darbuotoju: netesybos, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Byloje nėra duomenų, jog atleidimo iš darbo dieną su ieškovu būtų visiškai atsiskaityta. 2018-02-21 raštu Nr. 20180221/1 darbo ginčų komisijai darbdavys pripažino, kad galutinis atsiskaitymas su darbuotoju buvo atliktas pavėluotai, nurodė, kad atsiskaitymo vėlavimą nulėmė iš UAB „Švytėjimas“ užsakovo gauta pretenzija dėl darbų, kuriuos asmeniškai atliko ieškovas, kokybės. Darbdaviui padaryta žala buvo vertinama, todėl su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną nebuvo atsiskaityta (el. b. t. 1 psl. 5). Teismo posėdžio metu darbdavys taip pat pripažino pavėluoto atsiskaitymo faktą, sutiko su darbo ginčų komisijos sprendimu priteista suma. Taigi, neatsiskaitydamas su darbuotoju darbo sutarties nutraukimo dieną (2018-01-12), darbdavys pažeidė minėtas DK 146 str. 2 d. nuostatas, todėl jam taikytina DK 147 str. 2 d. numatyta sankcija – iš jo darbuotojo naudai priteistinos netesybos. Ieškovo naudai iš atsakovo minėtu darbo ginčų komisijos sprendimu priteista 576,60 Eur netesybų (57,66 Eur x 10 darbo dienų) DK 147 str. 2 d. pagrindu.

Nesutiktina su darbuotojo argumentais, kad turėjo būti skaičiuotos ir išmokėtos netesybos ne už 10, o už 11 darbo dienų. VSDFV duomenimis, ieškovo draudiminio laikotarpio UAB „Švytėjimas“ pabaiga yra 2018-01-12, taigi, šalių sudaryta darbo sutartis nutraukta 2018-01-12 (Darbo bylos psl. 25). Pagal DK 146 str. 2 d. nuostatas, darbdavys šią dieną privalėjo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju, o sekanti po darbo sutarties nutraukimo darbo diena buvo 2018-01-15. Darbdavys atsiskaitė su darbuotoju 2018-01-29, už šią dieną netesybos neskaičiuojamos, o prieš ją buvusi darbo diena – 2018-01-26. Taigi, netesybos skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2018-01-15 (įskaitytinai) iki 2018-01-26 (įskaitytinai), viso 10 darbo dienų. Dėl nurodyto darytina išvada, kad priteisti ieškovui didesnes netesybas, nei priteistos darbo ginčų komisijos sprendimu, nėra pagrindo.

Dėl kompensacijos už laiku neišmokėtus atostoginius priteisimo.

DK 130 str. 2 d. numatyta, jog atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. DK 130 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu darbdavys uždelsė atsiskaityti už kasmetines atostogas, laikotarpis, kurį buvo uždelsta atsiskaityti, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų, jeigu darbuotojas pateikė prašymą per pirmas tris darbo dienas po kasmetinių atostogų.

Bylos duomenimis ieškovas jam įteikto 2017-12-01 įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą dieną, t.y., 2017-12-01 (penktadienį) parašė prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo nuo sekančios darbo dienos - nuo 2017-12-04 (pirmadienio) iki 2017-12-31 ir vėliau nuo 2018-01-01 (šventinė diena) iki 2018-01-04 (el. b. t. 1 psl. 6-7). 2018-01-05 jis pateikė prašymą jį išleisti atostogų nuo tos pačios 2018-01-05 iki 2018-01-11 (el. b. t. 1 psl. 8). Ieškovo teigimu, jis tokiu būdu išnaudojo sukauptas kasmetines atostogas iki jo atleidimo iš darbo dienos. Būtent toks buvo darbuotojo pasirinkimas, kurį darbdavys toleravo, t.y. sutiko išleisti jį atostogų faktiškai kitą darbo dieną.

Teismo posėdžio metu darbdavio atstovai paaiškino, kad sutiko suteikti ieškovui kasmetines atostogas neatsižvelgdami į tokį trumpą laikotarpį nuo prašymo pateikimo, atsižvelgdami į tai, jog ieškovas tikino, kad serga jo duktė ir jis ketina važiuoti su ja į sanatoriją į Baltarusiją. Įmonės direktoriau teigimu, ieškovas buvo įspėtas, kad įmonėje piniginės lėšos gruodžio mėnesį jau yra paskirstytos, todėl atostoginiai nebus išmokėti. Darbuotojas išeiti atostogų sutiko, pasibaigus pirmoms iš suteiktų atostogų (2017-12-04 – 2017-12-31), per tris darbo dienas nepateikė darbdaviui prašymo pridėti prie kitų kasmetinių atostogų laikotarpį, kurį buvo uždelsta atsiskaityti už kasmetines atostogas, o parašė sekantį prašymą dėl atostogų suteikimo, nesikreipė į darbdavį su prašymu išmokėti atostoginius už praėjusį atostogų laikotarpį. Nurodytos aplinkybės suteikia pagrindą manyti, jog labiau tikėtinas buvęs šalių susitarimas apie tai, kad ieškovui suteikiamos kasmetinės atostogos nuo sekančios darbo dienos (ar nuo prašymo pateikimo dienos, t.y. skubos tvarka) su sąlyga, kad atostoginiai bus išmokėti kitu laiku – atleidimo iš darbo dieną. Teismo manymu, šios aplinkybės rodo, kad tarp šio darbo teisinio santykio šalių buvo kitos susitarimas dėl atostoginių išmokėjimo laiko, ir pats ieškovas tai žinojo ir su tuo sutiko, nes jokių pretenzijų darbdaviui nereiškė nei po pirmojo prašymo išeiti atostogų, nei po kitų dviejų (DK 130 str.).

Ieškovas neneigė, kad darbdaviui prašymo pridėti prie kitų kasmetinių atostogų tą laikotarpį, kuriuo buvo uždelsta atsiskaityti už kasmetines atostogas, neteikė, nors tokią galimybę turėjo. Kaip minėta, darbdavys išmokėjo ieškovui atostoginius ir kompensaciją už likusias nepanaudotas kasmetines atostogas 2018-01-29, o ieškovui nesilaikius DK 130 str. 4 d. nustatyto reikalavimo - per tris darbo dienas po kasmetinių atostogų pateikti darbdaviui prašymą pridėti prie kitų kasmetinių atostogų laikotarpį, kurį buvo uždelsta atsiskaityti už kasmetines atostogas, teismo manymu, ieškovas prarado teisę į kompensaciją už nepanaudotas atostogas už tokį laikotarpį, nes jis prie jo kasmetinių atostogų nebuvo ir neturėjo būti prijungtas savaime, nesant darbuotojo išreikštos valios DK 130 str. 4 d. nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovo reikalavimas priteisti 2129,17 Eur sumą, kaip kompensaciją už nepanaudotas atostogas (laikant prijungtu prie kasmetinių atostogų laikotarpį, už kurį buvo uždelsta atsiskaityti už kasmetines atostogas), negali būti patenkintas.

Pažymėtina, kad už pavėluotą atostoginių, kaip ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimą, darbdaviui jau yra taikyta DK 147 str. 2 d. numatyta sankcija, kuri, šiuo atveju, ir yra atsakovui pritaikyta, priteisiant iš jo netesybas, todėl ieškovo šio reikalavimo tenkinimas sąlygotų dvigubą sankcijos taikymą, o tai nebūtų teisinga.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir susipažinęs su joje esančiais rašytiniai įrodymais bei šalių pateiktais argumentais savo pozicijai pagrįsti, mano, kad tenkinti ieškinį jame nurodytais motyvais ir pagrindu bei pritarti ieškovo išsakytai pozicijai nėra pagrindo (CPK 178-285 str. str.).

Šio ginčo nagrinėjimui taikomos DK, įsigaliojusio nuo 2017-07-01, nuostatos. Nagrinėjamoje byloje nėra tikrinamas Darbo ginčų komisijos priimto sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, nes Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK, įsigaliojusio nuo 2017-07-01, 231 straipsnio 4 dalis). Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK, įsigaliojusio nuo 2017-07-01, 231 straipsnio 7 dalis).

Tačiau šia prasme svarbu pastebėti, jog ginčo atveju DGK priimtas sprendimas dėl 576,60 Eur netesybų išieškojimo darbuotojo naudai jau yra įvykdytas (tą teisminio nagrinėjimo metu patvirtino abi ginčo šalys), todėl dėl minėtos DK nuostatos taikymo pasekmių priimdamas šį sprendimą jo rezoliucinėje dalyje teismas nepasisako (CK 1.5 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str.1 d. 6 p.).

Atmetus ieškovo ieškinį, nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo jam klausimą, o įrodymų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nepateikta, todėl jos nepriteistinos.

Šioje byloje susidarė viso 5,37 Eur procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų (el. bylos popierinio priedo l. 1). Kadangi tenkanti atlyginti pašto išlaidas valstybei suma yra nemažesnė, nei 2011-11-07 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymu Nr.1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3 Eur), tai atmetus ieškinį, šios pašto išlaidos priteisiamos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 92 str.) .

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 260 str., 307 str. nuostatomis,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 5,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų), valstybės naudai, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per šį apylinkės teismą.

Teisėja Natalija Daškovienė