Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, A. R. gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ teikimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pakeitimo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) tikslingumo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartimi A. R., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendrojo stebėjimo sąlygomis. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė pakeista, skirtas priverstinis ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis VšĮ Karoliniškių poliklinikos psichikos sveikatos centre, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė pratęsta.

2020 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktas Vilniaus savivaldybės VšĮ Karoliniškių poliklinikos psichikos sveikatos centro teikimas dėl taikomos priverstinio medicininės priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeitimo priverstiniu gydymu psichiatrijos stacionare. Teikime nurodoma, kad paskelbus karantiną Lietuvos Respublikoje, stebėjimo laikotarpiu buvo palaikomas kontaktas su pacientu. A. R. reguliariai teiktos nuotolinės konsultacijos telefonu (gyd. Psichiatro, soc. darbuotojo). Pasibaigus karantinui pacientas kviestas lankyti psichikos dienos stacionarą, tačiau atsisakė, motyvuodamas tuo, kad apsikrės virusu. Reguliariai kviestas į vizitus pacientas neatvyko. Gydytis psichiatrijos ligoninėje nesutiko. Psichinė būsena: stebimas sutrikęs realybės suvokimas, sumažėjęs gebėjimas bendrauti, ryškus darbinės veiklos sutrikimas, sutrikęs gebėjimas spręsti, sutrikusi nuotaika, didelis nesavarankiškumas, žemi adaptaciniai gebėjimai. Skirtas medikamentinis gydymas (tabletėmis), tačiau pacientas vaistų nevartoja (tai patvirtino pacientas ir jo mama). Iš paciento mamos sužinota, kad pacientas badauja, geria tik mineralinį vandenį, daugiausia laiko praleidžia gulėdamas lovoje. Prieš rengiant teikimą teismui, pakartotinai susisiekta su pacientu telefonu ir pakviesta atvykti į PSC. Pacientas atvykti atsisakė, „išreikšdamas protestą prieš sistemą“. Atsižvelgiant į tai, kad pacientas pažeidinėja priverstinio ambulatorinio stebėjimo sąlygas, nesilanko psichikos sveikatos centre, nevartoja vaistų, badauja, rekomenduoja priverstinio ambulatorinio gydymo pakeitimą priverstiniu gydymu psichiatrijos stacionare.

VšĮ Karoliniškių poliklinikos atstovė gydytoja psichiatrė Jūratė Kolomin teismo posėdžio metu teikimą palaikė. Nurodė, kad yra A. R. gydytoja. Jam nustatyta paranoidinė šizofrenija, būtinas medikamentinis gydymas. Šių metų pradžioje prasidėjus karantinui visiems pacientams poliklinikoje buvo teikiamos nuotolinės konsultacijos. Su A. R. buvo susisiekiama vasario, kovo, balandžio mėnesiais. Pacientas teigė, kad jaučiasi gerai, kad jis sveikas, vaistų nevartoja. Kai A. R. vaistų nevartoja, jo psichinė būklė tampa rizikinga. A. R. prižiūrinti komanda nusprendė, kad būtinas susitikimas. Buvo susisiekta su A. R. mama. Mama teigė, kad jis atsisako bendradarbiauti, atsisako vartoti vaistus. Mama informuota, kad A. R. paskirtas atvykimas, būtina pačiam atvykti į polikliniką. Toliau kontakto nebebuvo, nei su tėvais, nei su pacientu. Socialinis darbuotojas skambino, prašė, siūlė tęsti gydymą stacionare, t. y. respublikinėje psichiatrinėje ligoninėje, tačiau A. R. atsisakė, teigdamas, kad jis sveikas. Tai jau antras priverstinis gydymas, liga progresuojanti, dominuoja kritikos sutrikimai, mąstymo, elgesio sutrikimai. Todėl prašo teismo pratęsti priverstinį gydymą stacionare, Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Nes šiuo metu poliklinika ambulatoriškai negali užtikrinti jo gydymo, gydymas nevyksta. Esant ligos paūmėjimui, A. R. mąstymo ir elgesio sutrikimai yra labai liguisti, nevartojant vaistų, A. R. gali būti pavojingas visuomenei, elgtis neadekvačiai.

Prokuroras teismo posėdyje teikimą palaikė. A. R. nevartoja medikamentų, neatvyksta į medicinos įstaigą, jis gali būti pavojingas, liga progresuoja. A. R. pažeidžia teismo sprendimą. Todėl būtina skirti jam stacionarinį gydymą.

A. R. gynėja advokatė prašė teikimo netenkinti. Nurodė, kad kiek jai žinoma, jos ginamasis nenorėtų būti gydomas stacionare, todėl ji palaiko jo nuomonę.

Teikimas tenkintinas.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalį teismas ne rečiau, kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo sprendžia teismas pagal šios priemonės taikymo vietą (BPK 405 str. 4 d.).

Įvertinus byloje esančius duomenis, t.y. VšĮ Karoliniškių poliklinikos psichikos sveikatos centro specialistų komisijos išvadą, teismo posėdžio metu A. R. gydytojos psichiatrės pateiktus paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad A. R. sveikatos būklė per laikotarpį nuo paskutinio teismo sprendimo pratęsti priverčiamąją medicinos priemonę, ženkliai pasikeitė, pablogėjo. Iš gydytojos paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad A. R. paskutiniu metu daugiau kaip kelis mėnesius visiškai nebendradarbiauja, nevartoja jam paskirtų medikamentų, kurių vartojimas jam yra būtinas. Taigi akivaizdu, kad A. R. nevykdo teismo jam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės. Gydytojos teigimu, nėra kontakto ir su jo artimaisiais. Tokiomis aplinkybėmis akivaizdu, kad gydymo įstaiga ambulatoriškai negali užtikrinti priverstinio gydymo. Gydytoja taip pat nurodė, kad A. R. būklė progresuoja, t. y. blogėja, jo ligai būdingi liguisti elgesio ir mąstymo sutrikimai, nevartojantis vaistų jis gali būti pavojingas visuomenei. Todėl, įvertinus komisijos išvadoje nurodytus psichikos būklės apibūdinimus, gydytojos paaiškinimus teismo posėdyje, yra rizika, kad netaikant priverstinio gydymo psichiatrijos stacionare, A. R. psichinė būklė gali dar labiau pablogėti, jis gali kelti realų pavojų visuomenei. Atsižvelgiant į A. R. psichikos būseną, tai, kad jam būtinas gydymas, ambulatorinis gydymas nevyksta, yra neveiksmingas, tikslinga pakeisti A. R. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą priverstiniu gydymu psichiatrijos stacionare.

Pažymėtina, kad iš pirmiau nurodytų BPK nuostatų matyti, kad išnykus poreikiui taikyti A. R. stacionarinį gydymą, teismas turės galimybę įstaigos teikimu pakeisti ar panaikinti priverčiamąją medicinos priemonę.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 404, 405 straipsniais, 440 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti A. R. priverčiamosios medicinos priemonės rūšį: ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.