Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2011-05-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-143/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-05-30
Bylos Nr.
1A-143/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aloyzas Kruopys (pirm.), Albinas Bielskis, Valdimaras Bavėjanas
Nuteistasis
R. P., A. M., ir A
Advokatai
Ričardas Girdziušas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1A-143/2011Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.23.3; 2.4.6.4.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Albino Bielskio,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Pliopliui,

nuteistiesiems R. P. , A. M. .

gynėjams advokatams Ričardui Girdziušui, Sergejui Chiminui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos BK) 260 straipsnio 3 dalį (2008 m. rugsėjo mėnesio nusikalstama veika) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 10 metų ir 3 mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį (2009 m. sausio mėnesio nusikalstama veika) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 10 metų ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir nustatyta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. sausio 11 d. iki 2010 m. gegužės 31 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš nuteistojo R. P. nuspręsta konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus – 15 000 litų.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. M. , tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka neapskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas už tai, kad, žinodamas, jog A. M. susitarė su L. B. dėl labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų pardavimo, savo tėvo bute, esančiame Jonavoje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų - 248,90 gramus metamfetamino, kurio bendroji masė yra 83,133 gramai (33,4 %) ir 502 vienetus rausvos spalvos tablečių - MDMA, kurių bendroji masė yra 42,448 gramai (35,4 %), iš viso - 125,581 gramą psichotropinių medžiagų. 2008 m. rugsėjo 8 d. A. M. atvykus į minėtą butą, R. P. neteisėtai pardavė jam labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, t. y. 248,90 gramų metamfetamino, kurio bendroji masė yra 83,133 gramai (33,4 %) ir 502 vienetus rausvos spalvos tablečių - MDMA, kurių bendroji masė yra 42,448 gramai (35,4 %), iš viso - 125,581 gramus psichotropinių medžiagų.

Be to, R. P. nuteistas už tai, kad, žinodamas, jog 2008 m. lapkričio 14 d. A. M. susitarė su V. J. bei „Valerij“ ir „Artūr“, veikusiais pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį Nr. S2-20, dėl labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos – amfetamino – pardavimo, 2009 m. sausio 19 d. automobiliu „Mercedes Benz“ (valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno iki kavinės „Senas bebras“, esančios Karmėlavoje, kelyje Kaunas – Jonava, psichotropines medžiagas: 996,66 gramus metamfetamino, kurio bendroji masė 266,84 gramai (26,8 %), ir šias psichotropines medžiagas už 8000 litų pardavė A. M. , kuris jas automobiliu BMW (valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno iki Kauno miesto ir neteisėtai laikė paslėpęs sniege prie kelio ženklo, žyminčio Kauno miesto ribas įvažiuojant į Kauną nuo Babtų kaimo pusės už Užliedžių gyvenvietės. M. M. 2009 m. sausio 20 d., Kaune, netoli prekybos centro „Mega“ esančioje Vytėnų gatvėje, prie maršrutinio autobuso Nr. 35 žiedo, susitikęs su tariamais psichotropinių medžiagų pirkėjais „Valerij“ ir „Artūr“ kartu su jais nuvyko prie psichotropinių medžiagų slaptavietės, iš kurios paėmęs psichotropines medžiagas neteisėtai jas gabeno minėtu automobiliu BMW iki šalia Kauno esančio prekybos centro „Mega“, kur apie 14 val. 30 min. pardavė už 8000 Lt pirkėjams „Valerij“ ir „Artūr“ 996,66 gramus psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurio bendroji masė 266, 84 gramai (26,8 %).

Nuteistojo R. P. gynėjas advokatas Ričardas Girdziušas prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžio dalį, kuria R. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, panaikinti ir priimti šioje dalyje išteisinamąjį nuosprendį.

Šalies argumentai

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuoseklūs A. M. parodymai patvirtina, kad R. P. padarė 2008 m. rugsėjo 8 d. nusikalstamą veiką. Advokatas nurodo, kad skundžiamajame nuosprendyje cituojami A. M. parodymai, tariamai duoti 2008 m. rugsėjo 8 d., tačiau iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pastarasis buvo sulaikytas 2009 m. lapkričio 24 d., 14 val. (b. l. 149, t. 1), tą pačią dieną, 14 val. 30 min. - 15 val. 25 min. laikotarpiu jis buvo apklaustas (b. l. 183, t. 1). Vėliau M. M. davė parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją (b. l. 190-194, t. 1), buvo papildomai apklaustas tyrėjo (b. l. 195-196, 197-198, 200, t. 1) bei davė parodymus pirmosios instancijos teisme. Apeliantas teigia, kad 2008 m. rugsėjo 8 d. A. M. parodymų, kuriais remiamasis skundžiamajame nuosprendyje, šioje baudžiamojoje byloje nėra.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nuosprendyje įrodymai pradedami dėstyti nuo kaltinamojo parodymų, pirmiausiai nurodant, ar jis prisipažįsta kaltas padaręs tas nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo jis pripažįstamas kaltu šiuo nuosprendžiu; kaltinamojo parodymai išdėstomi glaustai ir konkrečiai apie visas bylos sprendimui reikalingas aplinkybes ir dėl visų padarytų nusikalstamų veikų, kartu nurodomi jo paaiškinimai dėl kitų byloje esančių įrodymų. Skundžiamajame nuosprendyje šios nuostatos yra pažeistos. Be neegzistuojančių A. M. parodymų, pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių kitų R. P. bendrininko parodymų, kurie patvirtintų, jog R. P. dalyvavo 2008 m. rugsėjo 8 d. A. M. ir L. B. darant nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje rašoma, kad apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, A. M. davė analogiškus parodymus apie šio nusikaltimo padarymą, o teisminio bylos nagrinėjimo metu jis parodė, kad neturi tikslo šmeižti R. P. , nes jie yra pusbroliai ir jų santykiai normalūs; kad už įgytus narkotikus, kuriuos jis perdavė L. B. , su R. P. atsiskaitė savais pinigais, nes L. B. jam nesumokėjo; kad narkotikus L. B. jis parduodavo už tokią kainą, kokią mokėjo juos įgydamas. Gynėjo nuomone, minėti pažeidimai rodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas byloje esančiais įrodymais.

Šalies argumentai

Apeliantas nesutinka ir su kita teismo išvada kad A. M. parodymai yra nuoseklūs. Advokatas, cituodamas A. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme (b. l. 183, 186-188, 190-194, 195-196, 197-198, 200, t. 1; 2010 m. kovo 9 d., 2010 m. balandžio 16 teisiamųjų posėdžių metu duoti parodymai), teigia, kad A. M. , kalbėdamas apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nebuvo nuoseklus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, taikant Lietuvos Respublikos BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą, nurodė, kad, kai kaltinamasis ar kitas asmuo keitė parodymus, teismas privalo nurodyti, kuriuos jo parodymus atmeta ir kodėl. Apelianto nuomone, tokios A. M. parodymų analizės pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra. Be to, pastarojo nurodytų aplinkybių nepatvirtina kiti byloje esantys ir teisme ištirti įrodymai, priešingai – kiti įrodymai patvirtina, kad A. M. parodymai yra neteisingi.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į A. M. parodymus, ikiteisminio tyrimo metu buvo paimta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje yra pardavėjo S. B. parašas (b. l. 6, t. 2). Tačiau su tuo susijusių A. M. parodymų patikimumas tikrinamas nebuvo: nebuvo atliktas specialus tyrimas, kas yra parašo, esančio sutartyje, autorius, sutartis net nebuvo parodyta S. B. , o pastarasis nebuvo parodytas atpažinti A. M. , nebuvo aiškinamasi, kieno vestuvėse R. P. buvo piršlys, toks asmuo nebuvo nustatytas ir ši aplinkybė apskritai nebuvo tiriama.

Gynėjas R. Girdziušas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog prieš A. M. ir R. P. buvo naudotos procesinės prievartos priemonės, tačiau jų metu neužfiksuoti nei L. B. skambučiai A. M. , siekiant gauti psichotropinių medžiagų, nei tokio pobūdžio A. M. skambučiai R. P. .

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad baudžiamojoje byloje yra operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas, surašytas vyriausiojo tyrėjo S. Rasimavičiaus (b. l. 69-70, t. 3). Tačiau šio sekimo metu nebuvo nustatyta, jog išeidamas iš buto, esančio Jonavoje, (duomenys neskelbtini), A. M. išsinešė kokius nors daiktus ar krepšį, kas duotų pagrindą galvoti, kad būtent ten jis gavo psichotropinių medžiagų. Be to, sekimo duomenys prieštarauja A. M. parodymams ir leidžia abejoti jo teiginiu, kad L. B. perduotas psichotropines medžiagas jis pirko iš R. P. .

Liudytojas A.Župinas, dalyvavęs 2008 m. rugsėjo 8 d. A. M. sekime, 2010 m. balandžio 29 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškė, kad jo manymu, A. M. tą dieną narkotikus gavo iš R. P. .

L. B. , iki jį nužudant, ikiteisminio tyrimo pareigūnų buvo apklaustas 4 kartus, tačiau duodamas parodymus, jis nei karto nepatvirtino A. M. duotų parodymų. Mirus įtariamajam, ikiteisminis tyrimas 2009 m. birželio 29 d. nutarimu buvo nutrauktas. 2010 m. sausio 6 d. tyrimas buvo atnaujintas ir sujungtas su kitu tyrimu, kuriame buvo aiškinamasi dėl A. M. ir R. P. padarytų veikų.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad ant įpakavimų, paimtų iš L. B. , nerasta jokių R. P. pėdsakų, nors identifikavimui tinkantys pirštų antspaudai buvo nustatyti (b. l. 55-56, t. 3).

Be to, kad byloje taip pat nebuvo patikrintas A. M. teiginys, jog jo brolis R. M. žinojo, kad R. P. platina psichotropines medžiagas. R. M. dėl tokių aplinkybių apklaustas nebuvo.

Advokato nuomone, aplinkybė, kad A. M. parodė apie žymiai didesnį L. B. parduotą psichotropinių medžiagų kiekį, o buvo teisiamas tik už vieną nusikalstamą veiką, leidžia galvoti, jog ir kaltinimui buvo aišku, kad neužtenka vien nuoseklių A. M. parodymų, kurių nepatvirtina kiti duomenys, kad asmuo būtų pripažintas kaltu. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgement of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kt.).

Apeliaciniame skunde pažymima, kad A. M. parodymuose minėtas V. S. nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šis asmuo, apklaustas kaip liudytojas, kategoriškai paneigė A. M. parodymus apie tai, kad jis (V. S. ) ir R. P. platino psichotropines medžiagas. Šis liudytojas taip pat parodė ir teisiamajame posėdyje.

Advokatas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surastas ir apklaustas R. J. . Jis taip pat paneigė A. M. duotus parodymus, o ikiteisminis tyrimas dėl jo nebuvo pradėtas. R. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Gynėjas pažymi, kad policijos darbuotojas S. Rasimavičius ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2008 m. Lietuvos kriminalinės policijos biure buvo atliekamas operatyvinis tyrimas dėl narkotinių medžiagų gaminimo bei platinimo. Jo metu buvo nustatyta, jog minėtas medžiagas platina broliai Raimondas ir A. M. , kurie šias medžiagas galimai gauna iš R. P. . Nustačius šias aplinkybes, 2008 m. rugsėjo 8 d. A. M. buvo sekamas. Liudytojas S. Rasimavičius pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad operatyvinio tyrimo metu buvo padaryta prielaida, kad A. M. narkotines medžiagas galimai gaudavo iš R. P. . Minėtas liudytojas taip pat paaiškino, kad, norint išsiaiškinti, iš ko R. P. gauna narkotines medžiagas, tyrimo metu buvo stebimas ir jis. Liudytojas S. Rasimavičius taip pat parodė, kad, jų manymu, R. P. narkotines medžiagas gaudavo iš Vitalijaus. Apelianto teigimu, byloje nėra procesinių dokumentų, kurie patvirtintų, kad R. P. buvo stebimas, be to, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad pastarasis apskirtai platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Minėto liudytojo S. Rasimavičiaus parodymai apie tai, kad R. P. važinėdavo į Tailandą, aptardavo situaciją bei platindavo narkotines medžiagas A. M. bei kitiems asmenims, advokato nuomone, yra tik šio liudytojo samprotavimai, kurie negali būti laikomi įrodymais baudžiamajame procese.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliantas nurodo, kad R. P. turėtų būti išteisintas dėl 2008 m. rugsėjo 8 d. nusikalstamos veikos.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad ir dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo R. P. kaltė skundžiamajame nuosprendyje grindžiama tik bylos baigtimi suinteresuoto A. M. parodymais, kurių nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Gynėjas nurodo, kad po to, kai A. M. pardavė psichotropines medžiagas, šios medžiagos iš karto buvo perduotos policijos pareigūnams. Tačiau ant psichotropinių medžiagų įpakavimo nebuvo rasta R. P. pėdsakų, nors pagal bylos medžiagą minėtos medžiagos beveik tą pačią dieną buvo gautos iš jo. Be to, pas R. P. nebuvo rasti ir policijos pareigūnų nukopijuoti pinigai, perduoti tariamiems psichotropinių medžiagų pirkėjams.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad liudytojas Nr. 1-09, kuriam taikomas anonimiškumas, ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad A. M. psichotropinių medžiagų ketino ieškoti dvejose vietose. Teisme šis liudytojas patvirtino, kad A. M. ketino važiuoti pas pažįstamus asmenis ieškoti psichotropinių medžiagų, šiam liudytojui susidarė įspūdis, kad A. M. pažįsta keletą tokių žmonių. Apeliaciniame skunde taip pat cituojami liudytojo V. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad A. M. buvo žinomas kaip narkotikų platintojas. 2008 m. lapkričio 14 d. vykusio susitikimo metu jis (A. M. ) sakė važiuosiąs į keletą vietų, kur visada gauna narkotikų, tačiau konkrečių tiekėjų neįvardijo (b. l. 117-119, t. 1). Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymų, susijusių su R. P. , šis liudytojas nedavė (b. l. 123-127, t. 1).

Advokatas nurodo, kad liudytojas S. Rasimavičiaus ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2008 m. lapkričio 14 d. A. M. buvo nuvykęs į Kaune, (duomenys neskelbtini) esantį namą, taip pat buvo Jonavoje, kur prie (duomenys neskelbtini) esančio namo susitiko su R. P. . S. Rasimavičius taip pat parodė, kad 2009 m. sausio 19 d. R. P. pats atvežė narkotines medžiagas A. M. į Karmėlavą. Liudytojas paaiškino, kad šie duomenys buvo gauti stebint minėtus asmenis. Apelianto teigimu, minėto liudytojo parodymai, ypač jų dalis apie narkotinių medžiagų perdavimą Karmėlavoje, kelia didelių abejonių. Gynėjas teigia, kad pažeidžiant Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 16 dalį bei 17 straipsnio 1 dalį, baudžiamojoje byloje nėra operatyvinių veiksmų atlikimą patvirtinančio protokolo, kuriame būtų užfiksuota, jog 2009 m. sausio 19 d. R. P. ir A. M. buvo stebimi bei kuriame būtų užfiksuotas psichotropinių medžiagų perdavimas prie kavinės „Senas bebras“.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuotų nusikaltimų tyrimo 3-osios valdybos vyriausiasis tyrėjas S. Rasimavičius 2009 m. sausio 29 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2008 m. spalio 29 d. buvo gauta informacija, jog A. M. galimai platina psichotropines medžiagas. Advokato nuomone, tokia informacija buvo gauta iš Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu vyriausiosios valdybos, kuri 2008 m. spalio 28 d. rašte pranešė, jog 2008 m. spalio 15 d., pasienyje buvo sulaikytas A. F. , gabenęs psichotropines medžiagas, kurias galimai įsigijo iš kauniečio A.. Advokato manymu, gavus šią informaciją, Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2008 m. lapkričio 12 d. buvo sankcionuotas nusikalstamos veikos imitacijos modelis nr. S2-20. Gynėjas pažymi, kad minėtame pranešime nenurodyta, jog turima operatyvinių duomenų ir apie R. P. . Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2008 m. lapkričio 12 d. teikime dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio R. P. taip pat neminimas. Šiame pranešime tik nurodyta, kad bus siekiama nustatyti kitus iki to laiko nenustatytus asmenis. Advokatas R. Girdziušas atkreipia dėmesį, kad 2009 m. sausio 30 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą R. P. jau nurodytas kaip A. M. bendrininkas. Pasak liudytojo S. Rasimavičiaus, tokia informacija buvo žinoma jau 2009 m. sausio 19 d., tačiau, apeliantas, remdamasis bylos medžiaga, tokiais minėto liudytojo parodymais abejoja.

Advokato nuomone, R. P. įtarimai šioje baudžiamojoje byloje pareikšti tik remiantis A. M. parodymais, kuris taip siekė palengvinti savo teisinę padėtį. Šį argumentą, apelianto teigimu, patvirtina ir byloje esantys dokumentai. 2009 m. lapkričio 24 d. A. M. įteiktame pranešime apie įtarimą rašoma, kad jis psichotropines medžiagas neteisėtai įgijo iš nenustatyto asmens (b. l. 182, t. 1). 2009 m. lapkričio 25 d. nutartyje skirti įtariamajam A. M. kardomąją priemonę – suėmimą, nurodyta, kad jis psichotropines medžiagas įgijo iš nenustatyto asmens (b. l. 172-173, t. 1). Kitame 2009 m. gruodžio 11 d. pranešime (b. l. 185, t. 1) bei 2009 m. gruodžio 23 d. prokuroro nutarime paskirti A. M. kardomąją priemonę – užstatą (b. l. 176, t. 1) taip pat nenurodyta, kad psichotropines medžiagas pastarasis nusipirko iš R. P. . Tik 2010 m. vasario 2 d. A. M. įteiktame pranešime apie įtarimą teigiama, kad abiem jam inkriminuotais atvejais psichotropines medžiagas jis įsigijo iš R. P. .

Gynėjas atkreipia dėmesį, kad 2009 m. lapkričio 24 d. A. M. , duodamas parodymus, neparodė, iš kur gavo psichotropinių medžiagų (b. l. 183, t. 1). 2009 m. gruodžio 11 d. apklausoje, pastarasis apie 2008 m. lapkričio mėnesio – 2009 m. sausio mėnesio įvykius parodė, kad jam paskambino pažįstamo A. rekomenduoto draugo iš Klaipėdos V. draugas V. iš Minsko, su kuriuo buvo susitikę prie prekybos centro „Mega“. 2009 m. sausio 19 d. jis (A. M. ) 1 kg psichotropinių medžiagų įsigijo iš R. P. . A. M. taip pat parodė, kad po šio įvykio jis nusprendė daugiau psichotropinių medžiagų neplatinti. Apeliantas mano, kad įtariamasis A. M. bei jo duoti parodymai nekėlė pasitikėjimo prokurorui, todėl buvo nuspręsta jį apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją (b. l. 189, t. 1). 2009 m. gruodžio 14 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją vykusios apklausos metu, pastarasis, pasakodamas apie psichotropinių medžiagų pardavimą baltarusiams, parodė, kad jo draugas A. davė savo draugui V. jo (A. M. ) telefono numerį, kuris paskambinęs paprašė amfetamino pavyzdžių jo pažįstamiems iš Baltarusijos. Taip pat A. M. paaiškino, kad Vitalijų matė du kartus: pirmą kartą kai padavė pavyzdį, o antrą – kai šis jį supažindino su baltarusiais. Šios apklausos metu A. M. jau kitaip parodė, t. y. jis teigė, kad baltarusiai buvo dar kartą atvažiavę ir prašė geresnės kokybės psichotropinių medžiagų. Po šių įvykių buvo atvykęs ir L. B. , kuris reikalavo psichotropinių medžiagų, nes norėjo toliau dirbti. Šios apklausos metu A. M. nedetalizavo, kada, kaip ir iš ko pirko baltarusiams parduotas medžiagas, bet papasakojo apie savo pažįstamą Andrių, gyvenantį Šilainių mikrorajone bei dirbantį Santakos policijos komisariate, nurodė, kad žino jo mobiliojo telefono numerį, taip pat parodė, kad Andriaus draugas gyvena Klaipėdoje.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad policijos tyrėjai, turėdami pakankamai informacijos apie asmenis, galinčius patvirtinti arba paneigti bylai svarbias aplinkybes, nei policijos komisariate dirbančio A., nei klaipėdiečio V. nerado (b. l. 166, t. 2). Advokatas taip pat pažymi, kad V. yra matę liudytojas Nr. 1-09 bei kiti 2008 m. lapkričio 14 d. susitikime dalyvavę asmenys. Tyrimo metu pavyko nustatyti tik V. S. bei V. J. . Apeliantas nurodo, kad šio tyrimo metu nebuvo atliktas A. M. parodymų patikrinimas vietoje, nebuvo atlikta jo ir asmenų, apie kuriuos parodė apklausų metu, akistata, taip pat nebuvo pašalinti byloje esantys prieštaravimai.

Gynėjas nurodo, kad 2009 m. gruodžio 21 d. A. M. buvo dar kartą apklaustas (b. l. 195-196, t. 1). Šioje apklausoje jis tik parodė, kad 2009 m. sausio 19 d. su R. P. susitiko Karmėlavoje, netoli kavinės „Senas bebras“, kur pastarasis jam perdavė 1000 g amfetamino; 2009 m. sausio 20 d. jis (A. M. ) gavęs iš baltarusių 8000 Lt, juos nuvežė į Jonavą ir atidavė R. P. . Kitoje 2010 m. sausio 14 d. vykusioje apklausoje A. M. nieko neparodė apie tai, kad 1 kg psichotropinių medžiagų nusipirko iš R. P. (b. l. 197-198, t. 1). Paskutinį kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno 2010 m. vasario 2 d. A. M. abstrakčiai pareiškė, kad 2009 m. sausio 19 d., Karmėlavoje, netoli kavinės „Senas bebras“ iš R. P. nusipirko 1 kg amfetamino (b. l. 200, t. 1). 2010 m. kovo 9 d., teisiamajame posėdyje A. M. paaiškino, kad narkotines medžiagas, susitaręs su R. P. , paėmė Karmėlavoje, prie kavinės „Senas bebras“, ir nuvežęs į Užliedžius, paslėpė prie kelio ženklo, žyminčio Kauno ribą. Taip pat patvirtino, kad R. P. atidavė už narkotikus gautus 8000 Lt. Apeliantas teigia, kad toks A. M. paaiškinimas nesiderina su jo teiginiais apie tai, kad psichotropines medžiagas jis laikė ne vieną dieną, nes sumažėjo jų svoris. Gynėjo nuomone, taip yra todėl, kad 2010 m. balandžio 16 d. posėdyje A. M. pareiškė, jog 2009 m. sausio 19 d. iš R. P. jis įsigijo tik 900 g narkotinių medžiagų, be to, į R. P. gynėjo klausimą atsakė, jog sniege narkotines medžiagas laikė trumpai, gal tą pačią dieną jas ir pasiėmė bei pabrėžė, kad narkotinių medžiagų gamyboje nedalyvavo, apie tai žinojo tik iš nuogirdų.

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas A. M. parodymus, per mažai skyrė dėmesio šio nuteistojo ir nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyvių pokalbio, vykusio 2008 m. lapkričio 14 d., įraše esančiai informacijai (b. l. 34-80, t. 1). Advokatas paaiškina, kad kalbėdamas su tariamais psichotropinių medžiagų pirkėjais, A. M. leido suprasti, jog gerai išmano narkotinių ir psichotropinių medžiagų verslą. Gynėjas teigia, kad iš jo pasakytų frazių galima daryti išvadą, jog iki susitikimo su baltarusiais, A. M. buvo nuvykęs pas kažkokį asmenį, kuris pasakė, kad prekė atsiras gal tik po mėnesio. Be to, kai vienas iš pirkėjų paklausė, ar psichotropinės medžiagos galėtų būti geresnės kokybės, A. M. pareiškė, kad iš vienos vietos jis galėtų gauti tokios geros kokybės medžiagų, kad geresnės nebūna. R. Girdziušo nuomone, tai rodo, kad A. M. turėjo ne vieną psichotropinių medžiagų tiekėją, tačiau tas kitas tiekėjas nebuvo V. S. , nes remiantis A. M. parodymais, R. P. ir V. S. buvo praktiškai vienas tokių medžiagų gavimo šaltinis. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad šiuose pokalbiuose A. M. pasakoja apie psichotropinių medžiagų kontrabandą, pervežimo kaštus, ankstesnį bendravimą su kitais pirkėjais iš Baltarusijos bei Ukrainos, automobilį su slėptuve, kur galima vežti 9 kg, aiškino, kaip laikui bėgant mažėja psichotropinių medžiagų svoris. Šios aplinkybes, gynėjo manymu, rodo, kad A. M. turėjo didelę patirtį platinant minėtas medžiagas, ir leidžia daryti išvadą, kad pastarasis vykdė daug didesnę veiklą nei parodė apklausų metu.

Advokato teigimu, A. M. , parodydamas, kad psichotropinių medžiagų gaudavo iš R. P. , sakė netiesą.

Gynėjas atkreipia dėmesį į A. M. pokalbį apie tai, kad „kažkokio žmogaus dabar nesimato, kad kažkoks vaikinas turėtų pasirodyti pirmadienį, kad savaitės pradžioj ir tada jam bus aiškiau“. Advokato nuomone, šis pokalbis bei A. M. tvirtinimas, kad minimas žmogus dirba savo laboratorijoje rodo, kad A. M. kalbėjo tikrai ne apie R. P. ar V. S. . Be to, A. M. minėto pokalbio metu pasakė, kad turi dar vieną psichotropinių medžiagų įgijimo šaltinį, tačiau iš jo gautos medžiagos kokybė bus tokios, koks buvo pavyzdys. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog pavyzdį A. M. gavo iš R. P. . Net ir pasakodamas apie tai, kaip su psichotropinėmis medžiagomis buvo sulaikytas L. B. , A. M. pabrėžė, kad gauti psichotropinių medžiagų jam padėjo iš kitur atvažiavęs jo kolega, o gynėjo teigimu, R. P. negalima laikyti „iš kažkur atvažiavusiu asmeniu“. Advokatas R. Girdziušas nurodo, kad pagal A. M. , jis dirbo su dviem asmenimis, todėl tai galėtų būti R. P. ir V. S. . Tačiau A. M. pasakymas, jog tie asmenys kontroliuoja Kaune vykstančią narkotinių bei psichotropinių medžiagų prekybą, rodo, kad A. M. kalba apie kitus asmenis. Be to, A. M. ne kartą parodė, kad jis iš V. S. psichotropinių medžiagų negaudavo; šis jį siųsdavo pas R. P. . Apeliantas cituoja kitą A. M. pasakymą, kad jis „buvo nuvažiavęs paklausti pas vieną, dabar važiuos pas kitą“, ir teigia, kad tai taip pat nepatvirtina, jog jis, bandydamas įsigyti psichotropinių medžiagų, vyko pas R. P. . Be to, A. M. akcentavo kad jis buvo pas kažką nuvykęs, ir tas asmuo žadėjo pranešti, kai turės tinkamą prekę. Palyginus šį pasakymą su kita byloje esančia medžiaga matyti, kad A. M. pas R. P. dar nebuvo nuvažiavęs. R. P. apibūdinti netinka ir kitas A. M. pasakymas, kad jo tiekėjas kartais piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais bei žaidžia dažasvydį. Pastarojo aiškinimas, kad ieškant psichotropinių medžiagų, jam reikės truputį pavažinėti po Kauną, taip pat nereiškia, kad tokias medžiagas turėjo pateikti R. P. .

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas per mažai skyrė dėmesio ir A. M. parodymų palyginimui su kita byloje esančia informacija.

Advokatas teigia, kad 2008 m. lapkričio 14 d., atliekant operatyvinius veiksmus, 12 val. 10 min. buvo užfiksuotas A. M. susitikimas su nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviu prie prekybos cento „Mega“. Nustatyta, kad maždaug po 25 min. A. M. automobiliu „VW Golf“ kažkur išvažiavo ir grįžo maždaug po 20 min. Po to, nuėjo į prekybos centrą „Mega“. Apie 13 val. 50 min. A. M. vėl kažkur išvažiavo ir grįžo 15 val. (b. l. 10, t. 1). Tą pačią dieną buvo atliekamas A. M. sekimas (b. l. 81-82, t. 1). Jo metu nustatyta, kad 13 val. A. M. atvažiavo prie Raudondvario pl. 228 esančio namo ir užėjo į pirmą laiptinę. Iš šios laiptinės jis išėjo po 9 min., ir 13 val. 16 min. atvyko į prekybos centrą „Mega“. Po to, 14 val. 44 min. A. M. atvažiavo į Jonavą, kur prie (duomenys neskelbtini) esančio namo susitiko su R. P. , su kuriuo išsiskyrė 14 val. 49 min. 15 val. 15 min. A. M. grįžo į prekybos centrą „Mega“. Pokalbio turinys su R. P. sekimo metu nustatytas nebuvo, todėl, apelianto teigimu, jų susitikimo tikslas lieka neaiškus.

Advokatas nurodo, kad, kontroliuojant A. M. pokalbiu telefonu, buvo užfiksuota, jog 2008 m. lapkričio 14 d., 14 val. 10 min. jis skambino R. P. , tačiau pastarasis telefonu neatsiliepė (b. l. 96, t. 1).

Atliekant operatyvinius veiksmus, 2009 m. sausio 20 d. buvo įrašytas A. M. pokalbis su nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviais - tariamais psichotropinių medžiagų pirkėjais (b. l. 68-80, t. 1). Advokatas teigia, kad pokalbio metu A. M. pasakytų žodžių analizė duoda pagrindą įtarti, kad pastarojo pasakymai apie R. P. , kaip apie psichotropinių medžiagų tiekėją, yra išgalvoti. Šio pokalbio metu A. M. pasakytos frazės leidžia suprasti, kad pastarasis turi galimybę įvairios kokybės psichotropinių medžiagų gauti iš kelių šaltinų. A. M. taip pat nurodė, kad psichotropines medžiagas yra paėmęs ankščiau ir jas kažkurį laiką laikė pas save, todėl galėjo sumažėti jų svoris. Šis jo teiginys, apelianto nuomone, rodo, kad A. M. parduodamas medžiagas įsigijo žymiai ankščiau nei 2009 m. sausio 19 d. ar 2009 m. sausio 20 d.

Advokatas pažymi, kad baudžiamojoje byloje yra A. M. ir R. P. pokalbių telefonu nuo 2009 m. sausio 3 d. iki 2009 m. sausio 16 d. stenogramos (b. l. 90-92, t. 1). Iš šių pokalbių nematyti, kad R. P. būtų labai suinteresuotas susitikti su A. M. , tuo labiau – į šių pokalbių nematyti, kad pastarieji kalbasi apie psichotropines medžiagas. Apeliantas teigia, kad byloje esanti 2009 m. sausio 5 d. tarp A. M. ir R. P. vykusio pokalbio stenograma. Iš jo matyti, kad pastarieji kalbasi apie slaptus dalykus, kad A. M. prašo užmesti į kūdrą tinklą ir duoti jam kilogramą kuojų, tačiau R. P. į tokį prašymą nieko konkretaus neatsako (b. l. 98, t. 1). Be to, pirmosios instancijos teisme liudytojas S. Rasimavičius patvirtino, kad šalia R. P. namų yra tvenkinys. Tuo tarpu 2009 m. sausio 13, 14 bei 15 d. telefoniniai pokalbiai tarp R. P. ir A. M. neduoda pagrindo tvirtinti, kad R. P. gavo psichotropinių medžiagų. Tokios išvados negalima padaryti ir atsižvelgiant į jų 2009 m. sausio 22 bei 23 d. pokalbius. Iš šių pokalbių tekstų negalima daryti išvados, kad R. P. gavo 1 kg psichotropinių medžiagų ir laukė, kada A. M. su juo atsiskaitys. Priešingai, 2009 m. sausio 23 d. A. M. pokalbyje su žmona užfiksuota, kad pastarajai jis pasakė, jog jam reikia nuvažiuoti į Jonavą bei kažką nuvežti. Iš sutuoktinės klausimo, ar jis pats iš bankomato paims 300 Lt, aišku, kad kalbama ne apie 8000 Lt, gautus realizavus psichotropines medžiagas. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad A. M. pokalbių su kitais asmenimis stenogramų, iš kurių galbūt būtų galima nustatyti tikruosius psichotropinių medžiagų tiekėjus, baudžiamojoje byloje nėra. A. M. pirkėjams iš Baltarusijos aiškino apie pavojų kalbant mobiliaisiais telefonais, todėl advokato teigimu, neatmetama galimybė, kad pastarasis naudojosi keliais mobiliaisiais telefonais.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje taip pat yra A. M. bei pirkėjų iš Baltarusijos pokalbio, vykusio 2009 m. sausio 3 d. suvestinė (b. l. 104-105, t. 1). Iš šio pokalbio matyti, kad A. M. domėjosi ir išsiaiškino, jog yra laisvų vietų, kas pagal jų susitarimą reiškią, kad yra 1 kg psichotropinių medžiagų. Tačiau iš bylos medžiagos nematyti, kad tą dieną A. M. būtų kalbėjęs su R. P. apie tokias medžiagas, nors šis pokalbis telefonu leidžia manyti, jog pastarieji 2009 m. sausio 3 d. buvo susitikę. Iš pokalbio su baltarusiais, vykusio 2009 m. sausio 15 d., aišku, kad tuo metu A. M. jau buvo išsprendęs visus klausimu dėl psichotropinių medžiagų gavimo. Tačiau pastarojo pokalbiai su R. P. nerodo, kad jis (R. P. ) kaip nors būtų prisidėjęs prie psichotropinių medžiagų gavimo, nors ir A. M. ir baltarusių pokalbio aišku, kad A. M. reikalingas medžiagas jau turėjo 2009 m. sausio 19 d., tik iš bylos medžiagos neaišku, iš kur jas gavo. Advokatas nurodo, kad byloje apskritai nėra duomenų, kad A. M. ir R. P. buvo susitikę 2009 m. sausio 19 d. Telefoniniai pokalbiai leidžia daryti tik prielaidą, kad toks susitikimas galėjo įvykti 2009 m. sausio 13-15 d; 2009 m. sausio 15 d. – prie kažkokio bariuko (b. l. 98-99, t. 1). Tačiau iš minėtų pokalbių nematyti, kad susitikimas galėjo įvykti 2009 m. sausio 19 d., t. y. tada, kai, pasak A. M. , jis iš R. P. gavo psichotropinių medžiagų.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad A. M. parodymai verčia abejoti pastarojo teiginiais, kad narkotines medžiagas jis platino neturėdamas savanaudiškų tikslų bei neturėdamas iš šios veiklos jokios materialinės naudos. Advokatui nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, kodėl A. M. nesiekė pelno, iš kur gaudavo lėšų atsiskaityti su R. P. , nes L. B. , gaunantis narkotines medžiagas už savikainą, su juo tinkamai neatsiskaitydavo.

Gynėjas nurodo, kad R. P. ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme neigė padaręs nusikalstamas veikas ir jo versijos nepaneigia kiti byloje esantys įrodymai.

Apeliantas teigia, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2009 m. vasario 2 d. nutartimi leido klausytis R. P. ir A. M. pokalbių. 2009 m. balandžio 29 d. bei 2009 m. liepos 29 d. nutartimis toks leidimas buvo pratęstas, tačiau jokios tyrimui naudingos informacijos, siekiant nustatyti R. P. nusikalstamas veikas, nebuvo gauta. Ši aplinkybė patvirtina, kad R. P. neplatino narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nors, tikint A. M. , tokie faktai turėjo būti nustatyti.

Gynėjas pažymi, kad minėto teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2009 m. vasario 2 d. nutartimi leido slapta sekti A. M. bei R. P. . Sekimo terminas buvo tęsiamas 2009 m. balandžio 29 d. ir 2008 m. rugpjūčio 10 d. nutartimis. Be to, dėl šių asmenų buvo leista naudoti nusikalstamos veikos imitacijos modelį, leista atlikti veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės bei slapta patekti į R. P. naudojamas patalpas ir transporto priemones. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad atlikus visus minėtus procesinius veiksmus, nebuvo gauta jokių duomenų, patvirtinančių, kad R. P. darė nusikalstamas veikas (b. l. 29-31, 63, t. 2). Advokatas teigia, kad net ir leidus klausytis R. P. artimųjų pokalbių telefonu, ši panaudota procesinė prievartos priemonė jokių bylai reikšmingų rezultatų nedavė.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu, atlikus kratas su R. P. susijusiose patalpose, nebuvo rasta jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų. Tokių pėdsakų taip pat nebuvo rasta nei ant R. P. drabužių, nei transporto priemonėje.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad byloje nenustatyta, iš kur R. P. galėjo gauti psichotropines medžiagas. A. M. nurodyti įsigijimo šaltiniai nepasitvirtino, jų negalėjo nurodyti ir operatyvinį tyrimą atlikę policijos pareigūnai. Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių R. P. finansines galimybes pirkti labai didelius psichotropinių medžiagų kiekius.

Gynėjas R. Girdziušas pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinimas nepateikė jokių faktinių duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog R. P. kaltas padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl R. P. turėtų būti panaikintas ir priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. P. ir jo gynėjas R. Girdziušas prašė apeliacinį skundą patenkinti, nuteistasis A. M. ir gynėjas advokatas S. Chiminas prašė šį klausimą spręsti teismo nuožiūra, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2008 m. rugsėjo 8 d.

Pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad R. P. savo tėvo namuose, esančiuose Jonavoje, Vilniaus g. 29-17, laikė ir vėliau perdavė A. M. labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, grindžiama beveik vien nuteistojo A. M. parodymais.

Iš baudžiamojoje byloje esančių dokumentų matyti, kad A. M. pirmą kartą buvo apklaustas 2009 m. lapkričio 24 d. (b. l. 183, t. 1). Šios apklausos metu jis parodė apie 2008 m. pabaigoje įvykusį susitikimą su V. J. , „Valerij“ ir „Artūr“. Išsamesnius parodymus apie neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis 2008 m. rugsėjo 8 d. A. M. davė 2009 m. gruodžio 11 d. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, A. M. parodymų, duotų 2008 m. rugsėjo 8 d., kuriais nuosprendyje grindžiama R. P. kaltė (nuosprendžio 2 lapas), byloje nėra. Šis netikslumas, nuosprendyje nurodant ne ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos, o nusikalstamos veikos padarymo datą, laikytinas rašymo apsirikimu, ir tai nereiškia, kad nuosprendyje cituojamų parodymų A. M. apskritai nedavė. Tačiau nėra pagrindo sutikti su kita skundžiamo nuosprendžio išvada kad tiek šie, tiek kiti byloje esantys A. M. parodymai yra nuoseklūs, nekeliantys abejonių, ir juos pagrindžia kiti byloje esantys įrodymai.

A. M. apklausiamas 2009 m. gruodžio 11 d. dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2008 m. rugsėjo 8 d. be kitų aplinkybių parodė, kad 2008 m. rudenį, Kaune, autobusų stotyje susitiko su L. B. , iš kur abu automobiliu BMW, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į jo (A. M. ) žmonos močiutės butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) A. M. teigė, kad į namus užėjo vienas, iš ten paėmė L. B. paruoštą paketą su psichotropinėmis medžiagomis ir šį paketą minėtame automobilyje perdavė L. B. . Po to jis nuvežė L. B. į Kauno autobusų stotį, iš kur pastarasis mikroautobusu išvyko į Vilnių, kur buvo sulaikytas. A. M. taip pat parodė, kad šias psichotropines medžiagas buvo gavęs iš R. P. (b. l. 186-188, t. 1).

Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. M. parodė, kad 2008 m., tikslaus laiko neprisimena, jis su L. B. susitiko Kaune, autobusų stotyje. A. M. negalėjo prisiminti, ar jis kartu su L. B. buvo nuvažiavęs pas R. P. , ar prieš tai pas jį nuvyko vienas. A. M. parodė tikrai prisimenantis, kad į Kaune, (duomenys neskelbtini) esantį butą atsivežė L. B. , ir pastarajam perdavė bute paimtą paketą su psichotropinėmis medžiagomis. Po to A. M. nuvežė L. B. į autobusų stotį, iš kur pastarasis išvyko į Vilnių. A. M. taip pat teigė, kad visais atvejais L. B. parduotos psichotropinės medžiagos buvo gaunamos iš R. P. (b. l. 190-194, t. 1).

2009 m. gruodžio 21 d. vykusios apklausos metu A. M. parodė, kad 2008 m. rugsėjo 8 d. nuvažiavo pas R. P. į Jonavą, kur iš pastarojo nusipirko psichotropinių medžiagų. Šias medžiagas A. M. teigė nuvežęs ir palikęs bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini). Po to, jis iš Kauno autobusų stoties paėmė L. B. , kartu su juo nuvažiavo į Sukilėlių pr., A. M. vienas iš minėto buto paėmė psichotropines medžiagas, kurias automobilyje perdavė L. B. . Vėliau A. M. nuvežė L. B. į autobusų stotį, iš kur pastarasis išvyko į Vilnių (b. l. 195-196, t. 1).

2010 m. sausio 14 d. A. M. parodė, kad pas jį buvo atvažiavęs R. P. ir jo tėvas, kurie klausė apie ankščiau duotus parodymus. Šios apklausos metus A. M. papasakojo apie automobilio su slėptuve pirkimą, taip pat parodė, kad psichotropinių medžiagų yra pirkęs iš V. S. , jo nuomone, pastarasis tiekdavo šias medžiagas ir R. P. (b. l. 197-198, t. 1).

2010 m. vasario 2 d. apklausos metu A. M. patvirtino ankščiau duotus parodymus. Taip pat teigė, kad V. S. ir R. P. jo klausė, kam jis ruošiasi parduoti psichotropines medžiagas. A. M. šiems pasakė, kad minėtos medžiagos yra reikalingos pažįstamam iš Vilniaus (b. l. 200, t. 1).

Pirmosios instancijos teisme A. M. parodė, kad 2008 m. rugsėjo mėnesį tarėsi su L. B. , kad šis atvažiuos. Prieš tai buvo susitaręs su R. P. , pas jį nuvyko, paėmė narkotikus, kuriuos Kaune, prie (duomenys neskelbtini) užkasė į žemę, vėliau atvažiavo, pasiėmė ir nunešė į butą. Po to A. M. teigė, kad šias medžiagas nuvežė iki autobusiuko ir perdavė L. B. . A. M. taip pat parodė, kad L. B. , atvykęs paimti narkotinių medžiagų, su savimi turėjo tamsų krepšį – kuprinę. Šios apklausos metu A. M. taip pat patvirtino ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotus parodymus (b. l. 8-10, t. 5).

Apeliacinės instancijos teisme, atliekant įrodymų tyrimą, A. M. parodė, kad iš Užliedžių gyvenvietės nuvyko į Jonavą, pas R. P. ir iš jo pasiėmė psichotropines medžiagas, kurias nuvežė ir padėjo žmonos močiutės bute, esančiame Kaune, Sukilėlių pr. 80-32. Vėliau A. M. teigė nuvykęs pasiimti L. B. , tačiau nepamena kur – gal prie autobusų stoties, gal prie parduotuvės „Maxima“. Po to kartu su L. B. grįžo į minėtą butą, į šį butą užėjo kartu, jis (A. M. ) pasiėmė narkotines medžiagas, paskui užėjo L. B. „ir jis pasiėmė narkotines medžiagas“. A. M. patikslino, kad narkotines medžiagas L. B. padavė bute, jas pastarasis įsidėjo į kartu su savimi turėtą kuprinę. Po to, A. M. parodė nuvežęs L. B. į autobusų stotį. A. M. taip pat teigė neprisimenantis, kada buvo susitaręs su R. P. , kad atvyks į Jonavą – tą pačią dieną ar ne. A. M. patvirtino kad narkotines medžiagas buvo pasidėjęs bute prie gulto ir jas vėliau šiame bute perdavė L. B. . Atsakydamas į pateiktus klausimus, A. M. teigė, kad gali būti, jog narkotines medžiagas L. B. perdavė automobilyje; gali būti, kad šias medžiagas jis atsivežė kartu su savimi, po to susitiko su L. B. ; galėjo būti ir taip, kad su L. B. susitiko Jonavoje, iš kur kartu važiavo į butą, esantį Kaune; kiek pamena, dėl psichotropinių medžiagų buvo susitikęs prie parduotuvės „Maxima“, šias medžiagas pasiėmė ir vežė jas į stotį; gali būti, kad duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme ėmė painiotis ir pasakė, kad narkotikus užkasė į žemę; gal narkotikus buvo pasidėjęs prie krūtinės. A. M. taip pat parodė, kad iš R. P. paimtus du paketus su narkotinėmis medžiagomis įsidėjo į rankinuką ir išsivežė. Nepamena, ar L. B. į kuprinę įsidėjo tuos pačius paketus.

Aptarti nuteistojo A. M. parodymai patvirtina, kad jis nebuvo nuoseklus. Šiose apklausose nesutampa ne tik psichotropinių medžiagų perdavimo aplinkybės L. B. , vienais atvejais teigiant, kad jos buvo perduotos bute, šiame bute esant jam (A. M. ) ir L. B. , kitais – kad į butą ėjo tik nuteistasis, o medžiagos L. B. perduotos automobilyje ar stotyje, bet taip pat ir šių medžiagų laikymo vieta: ikiteisminio tyrimo metu A. M. tvirtino, kad iš R. P. gautas minėtas medžiagas jis nuvežė ir padėjo bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), tuo tarpu pirmosios instancijos teisme parodė, kad šias medžiagas pirmiausia užkasė žemėje, o vėliau – padėjo minėtame bute. Apeliacinės instancijos teisme A. M. tokius savo parodymuose esančius neatitikimus aiškino tuo, kad nuo įvykio praėjo daug laiko, ir jis negali atsiminti detalių. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2009 m. gruodžio 14 d., po nusikalstamos veikos praėjus daugiau nei metams, A. M. buvo tikras dėl nusikalstamos veikos aplinkybių ir parodė, kad tikrai prisimena, jog į butą buvo atsivežęs L. B. , kur pastarajam perdavė bute jau buvusį paketą su psichotropinėmis medžiagomis.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. M. parodymai ne tik nėra nuoseklūs, tačiau jie prieštarauja ir kitiems byloje esantiems objektyviems įrodymams. Kaip minėta, pastarojo parodymuose nesutampa aplinkybės, kur buvo perduotos psichotropinės medžiagos L. B. bei kur jos buvo laikomos iki šio perdavimo. Tačiau visose A. M. apklausose nurodoma, kad gautas psichotropines medžiagas jis padėjo į Kaune, (duomenys neskelbtini) esantį butą, o vėliau perdavė L. B. . Tokia išvada padaryta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kuriame aprašant A. M. nusikalstamą veiką nurodyta, kad jis, nuvykęs pas R. P. į namus, esančius Jonavoje, (duomenys neskelbtini), įgijo labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, „ir įgijęs šias psichotropines medžiagas neteisėtai nugabeno jas iki Kauno m., kur paslėpė bute (duomenys neskelbtini), ir tą pačią dieną Kaune susitikęs su L. B. , kartu su juo nuvyko į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur perdavė L. B. psichotropines medžiagas“. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada, padaryta remiantis A. M. parodymais, prieštarauja operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuotai informacijai. Šiame dokumente nurodyta, kad 2008 m. rugsėjo 8 d. 18 val. 12 min. A. M. atvažiavo į butą, esantį Jonavoje, (duomenys neskelbtini); 18 val. 16 min. A. M. išėjo iš minėto buto, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo; 18 val. 42 min. A. M. privažiavo prie Kaune esančio prekybos centro „Maxima“, kur susitiko su vyriškiu, abu atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini) ir abu užėjo; 19 val. 49 min. A. M. su vyriškiu išėjo iš minėto buto, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Kartu su A. M. išėjęs vyriškis su savimi turėjo kuprinę, kuri buvo labai išsipūtusi (b. l. 69,t . 3). Atkreiptinas dėmesys, kad tą dieną A. M. buvo stebimas nuolat nuo tada, kai baigęs darbą 16 val. 13 min. pastebėtas važiuojantis Prienų r. Išlaužo k. iki tol, kol autobusų stotyje 19 val. 57 min. jis išleido L. B. . Minėtame operatyvinių veiksmų atlikimo protokole nėra jokių užuominų apie tai, kad kažkuriuo momentu A. M. nebuvo stebimas (pasislėpęs, dingęs). Todėl darytina išvada, kad pastarasis niekaip negalėjo 2008 m. rugsėjo 8 d. gauti iš R. P. psichotropinių medžiagų, jas atsivežti bei paslėpti bute, kaip jis tai nurodo ir kaip tai konstatuota skundžiamame nuosprendyje, nes į tą butą iki sutikdamas L. B. jis nebuvo užvažiavęs.

Apeliacinės instancijos teisme A. M. aiškino, kad „tikroji esmė parodymų liko, tik tos smulkmenos, kur galėjau padėti narkotines medžiagas, ar klausiant manęs apie atvejį, iš kur paėmiau B. galėjau klysti“. Kaip parodymų esmę apeliacinės instancijos teisme A. M. įvardijo tai, kad psichotropines medžiagas jis įsigijo iš R. P. ir jas perdavė L. B. . Tačiau ir tokių jo parodymų, t. y. minėtų medžiagų įgijimo iš R. P. , kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina.

Iš byloje esančio operatyvinio veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad, siekiant surinkti duomenų apie A. M. daromą nusikalstamą veiką, buvo atliekamas operatyvinis sekimas. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2008 m. rugsėjo 8 d. A. M. buvo užėjęs į R. P. butą, esantį Jonavoje, (duomenys neskelbtini). Po 4 minučių A. M. iš šio buto išėjo, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Šiame sekimo protokole nėra nurodyta, kad A. M. , išeidamas iš minėto buto, ką nors būtų išsinešęs (b. l. 69, t. 3).

Protokolą surašęs ir slaptame sekime dalyvavęs liudytojas S. Rasimavičius tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 169-170, t. 2), tiek pirmosios instancijos teisme (b. l. 6-8, t 5) taip pat neparodė, kad A. M. , išeidamas iš R. P. namų, su savimi būtų ką nors išsinešęs. Apeliacinės instancijos teisme apie šią aplinkybę minėtas liudytojas parodė, kad pats tikrai nematė, ką iš R. P. namų išsinešė A. M. , tai matė kažkas iš pareigūnų. S. Rasimavičius teigė, kad A. M. , jo žiniomis, išsinešė ar tai rankinę, ar tai krepšį, jis su tuo pačiu daiktu įėjo ir išėjo, tačiau liudytojas negalėjo pasakyti, ar tas daiktas pasikeitė savo dydžiu, tūriu. Liudytojas parodė, kad kiti pareigūnai jam taip pat nepasakė, kad Jonavoje, kai A. M. užėjo pas R. P. , jo kuprinė buvo vienokio dydžio, o kai išėjo – kitokio, apie kuprinės tūrio pasikeitimą jam niekas nepaminėjo; A. M. išėjo su ta kuprine, tačiau ji nebuvo didelė (b. l. 142-143, t. 5). Pats A. M. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad iš R. P. gautas psichotropines medžiagas – du paketus įsidėjo į rankinuką, vėliau parodė, kad „gal aš narkotikus buvau prie krūtinės pasidėjęs“ (b. l. 115-116, t. 5). Tuo tarpu jau minėtame operatyvinio veiksmų atlikimo protokole yra užfiksuota, kad L. B. į butą užėjo su kuprine; išeidamas su savimi taip pat turėjo kuprinę, „kuri buvo labai išsipūtusi“ (b. l. 69-70, t. 3). Apeliacinės instancijos teisme liudytojas S. Rasimavičius taip pat patvirtino, kad sekimo metu jis pastebėjo, kad L. B. kuprinė, šiam išeinant ir A. M. namų, buvo išsipūtusi (b. l. 142, t. 5).

Išvardintos aplinkybės patvirtina, kad atliekant slaptą sekimą, buvo kreipiamas dėmesys, ne tik į stebimus asmenis, jų judėjimą iš vienos vietos į kitą, tačiau ir į kitas konkrečias aplinkybes - ką, išeidami iš vieno ar kito buto, su savimi turėjo stebimi asmenys. Tai patvirtino ir liudytojas S. Rasimavičius, teigdamas, kad „pareigūnas stebėdamas sako, kad ,,išėjo du, išlipo du“, pasako, kas ką nešasi, kas ką turi“ (b. l. 142, t. 5). Juolab, kad. S. Rasimavičiaus teigimu, stebėjimas vyksta iš įvairių pusių, sekamą asmenį stebi ne vienas pareigūnas (b.l. 142-143, t. 5), o šis stebėjimas buvo vykdomas siekiant gauti konkrečios su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis susijusios informacijos, numanant, kad sekimo metu A. M. šias medžiagas įgis iš R. P. . Tačiau šio sekimo metu nebuvo užfiksuota, kad išeidamas iš R. P. namų A. M. būtų išsinešęs kokį nors daiktą su psichotropinėmis medžiagomis. Tuo tarpu L. B. iš A. M. žmonos močiutės buto išsinešė akivaizdžiai pasikeitusio tūrio kurpinę, kurioje, jį sulaikius tą pačią dieną, buvo rastos psichotropinės medžiagos, supakuotos į du paketus (b. l. 1, 33-34, t. 3). Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme A. M. parodė, kad l. B. perduotas psichotropines medžiagas gavo iš R. P. . Tačiau apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, jis negalėjo patvirtinti, ar į kuprinę L. B. įsidėjo tuos pačius paketus su psichotropinėmis medžiagomis, kurie A. M. teigimu buvo gauti iš R. P. . A. M. dėl šios aplinkybės parodė, kad „aš neatsimenu, ar B. tuos pačius paketus įsidėjo į kuprinę, nepamenu to“ (b. l. 116, t. 5). Be to, pirmosios instancijos teisme liudytojai S. Rasimavičius ir A. Župinas negalėjo konkrečiai nurodyti, kuo grindžia savo ne kartą nurodytą žinojimą, kad R. P. platina psichotropines medžiagas. S. Rasimavičius parodė, kad buvo padarytos išvados, jog A. M. narkotikus gaudavo iš R. P. ; kad R. P. platina narkotines medžiagas kitiems asmenims duomenų buvo, bet byloje nėra. Įvardinti tokių asmenų jis negalėjo (b. l. 6-7, t. 5). A. Župinas parodė, kad tai, jog A. M. narkotines medžiagas gavo iš R. P. , yra tik jo manymas (b. l. 42, t. 5).

Priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, R. P. kaltės dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2008 m. rugsėjo 8 d. nepagrindžia ir liudytojų, policijos pareigūnų R. Avulio, A. Demjanov, A. Stančiko bei D. Nalivaikos parodymai. Šie policijos pareigūnai dalyvavo Vilniuje sulaikant L. B. , gabenusį psichotropines medžiagas. Tačiau jie nieko neparodė apie tai, kad šios medžiagos A. M. buvo gautos iš R. P. (b. l. 5-6, 19-20, t. 5). Pastarojo kaltės taip pat neįrodo ir mikroautobuso vairuotojo A. Č. parodymai, kuris taip pat parodė tik apie keleivio (L. B. ) sulaikymo aplinkybes (b. l. 20, t. 5).

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl R. P. kaltės, padarius minėtą nusikalstamą veiką, taip pat yra grindžiamas ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais – 2008 m. rugsėjo 8 d. tarnybiniu pranešimu (b. l. 1, t. 3); 2008 m. rugsėjo 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentelėmis (b. l. 6-26, t. 3); 2008 m. rugsėjo 9 d. daiktų apžiūros protokolu (b. l. 27-29, t. 3); 2008 m. rugsėjo 9 d. specialisto išvada Nr. 140-( 7174 )- ISI-6826 (b. l. 33-34, t. 3); minėtu operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu (b. l. 69-70, t. 3). Visi šie dokumentai yra susiję su byloje nagrinėjamu įvykiu, t. y. šiuose dokumentuose, išskyrus operatyvinių veiksmų atlikimo protokolą, yra užfiksuota informacija, susijusi su L. B. sulaikymu ir jo gabentomis psichotropinėmis medžiagomis, tačiau nei viename iš jų nėra informacijos apie tai, kad šios medžiagos buvo gautos ir R. P. . Jau ankščiau aptartas operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas taip pat patvirtina tik A. M. ir R. P. susitikimo faktą, tačiau nepatvirtino, kad šio susitikimo metu R. P. A. M. būtų perdavęs psichotropines medžiagas.

Apeliaciniame skunde R. P. gynėjas advokatas R. Girdziušas teisingai nurodo, kad ant polietileninio maišelio, paimto 2008 m. rugsėjo 8 d., vienas rankos pėdsakas yra paliktas ne R. P. (b. l. 37-38, 55-56, t. 3). Be to, atlikus kratas su R. P. susijusiose patalpose, jo kaltės įrodymų taip pat nebuvo rasta (b. l. 91-97, t. 2). Tokių įrodymų nebuvo rasta ir jo sulaikymo metu atlikus asmens kratą (b. l. 115, t. 2).

A. M. parodymų apie tai, kad R. P. disponavo narkotinėmis medžiagomis nepatvirtino ir jo (A. M. ) nurodyti asmenys – V. S. ir R. J. (b. l. 8, 19, t. 5), kurie paneigė A. M. parodymus apie tai, kad šie asmenys yra susiję su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis.

Tikėti A. M. neduoda pagrindo ir jo parodymai, kad L. B. psichotropines medžiagas žadėjo tiekti už savikainą, pelno ne tik negavo, bet ir atsiskaitydavo už L. B. patiektas psichotropines medžiagas iš savo darbo uždirbtų pinigų, t. y. iš algos (b. l. 9, 117, t. 5). Tokia A. M. versija, kad jis be jokios naudos sau platindamas psichotropines medžiagas rizikuotų ir dar pats iš savo asmeninių lėšų sumokėtų kelių tūkstančių litų dydžio kito asmens įsiskolinimą, nėra įtikinama.

Iš aptartų duomenų kolegija daro išvadą, kad R. P. parodymai, kuriais labiausiai grindžiama R. P. kaltė dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2008 m. rugsėjo 9 d., nėra nuoseklūs, juose nurodytos esminės aplinkybės neatitinka byloje esančių objektyvių įrodymų, jų taip pat nepatvirtina ir kitų byloje apklaustų asmenų parodymai. Nuteistojo A. M. parodymai, kad psichotropines medžiagas jis gavo iš R. P. bei pareigūnų S. Rasimavičiaus ir A. Župino manymas, kad R. P. disponuoja minėtomis medžiagomis nelaikytini pakankamais pastarojo kaltės įrodymais. Todėl nuosprendžio dalis, kuria R. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį (2008 m. rugsėjo mėnesio nusikalstama veika) panaikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo R. P. dėl nurodyto kaltinimo išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2009 m. sausio mėnesį

Skundžiamu nuosprendžiu R. P. taip pat nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio 19 d. neteisėtai gabeno iki Karmėlavoje esančios kavinės „Senas bebras“, esančios kelyje Kaunas - Jonava labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų ir šias medžiagas už 8000 Lt pardavė A. M. . Nuteistojo kaltė dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra grindžiama nuteistojo A. M. , įslaptinto liudytojo Nr. 1-09, liudytojų V. D. , S. Rasimavičiaus parodymais, įslaptinto liudytojo Nr. 1-09 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais, tarp A. M. ir R. P. vykusių pokalbių suvestinėmis, tarnybiniais pranešimais bei specialisto išvada Nr. 140-(460)-ISI-438. Ir šioje nuosprendžio dalyje svarbiausiu R. P. kaltės įrodymu yra laikomi A. M. parodymai, kurie nuosprendyje įvertinti kaip nuoseklūs ir atitinkantys kitus įrodymus. Tačiau su tokiu minėtų parodymų vertinimu sutikti taip pat nėra pagrindo.

A. M. , pasakodamas apie psichotropinių medžiagų pardavimą tariamiems pirkėjams iš Baltarusijos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šias medžiagas 2009 m. sausio 19 d. prie kavinės „Senas bebras“ gavo iš R. P. , kuriam 2009 m. sausio 20 d. sumokėjo iš pirkėjų gautus 8000 Lt (b. l. 186-188, 200, t. 2; b. l. 8-10, t. 5). Tačiau tokių jo parodymų nepatvirtina kita byloje esanti medžiaga.

Liudytojas S. Rasimavičius ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš telefoninių pokalbių tarp A. M. bei R. P. bei slapto stebėjimo buvo nustatyta, kad 2009 m. sausio 19 d. R. P. pats atvežė psichotropines medžiagas A. M. . Jų susitikimas įvyko Karmėlavoje (b. l. 169-170, t. 2). Pirmosios instancijos teisme, nenurodydamas konkrečios informacijos šis liudytojas teigė, kad išvadą, jog A. M. gavo narkotikus iš R. P. , jis daro remdamasis pokalbiais, stebėjimais (b. l. 7, t. 5). Tokiais parodymais rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, tačiau neįsigilino, ar kas tokią informaciją patvirtina. Apeliacinės instancijos teisme S. Rasimavičius, atsakydamas į kolegijos pirmininko klausimus, parodė, jog nematė, kad 2009 m. sausio 19 d. R. P. gabeno psichotropines medžiagas iki Karmėlavos ir prie kavinės ,,Senas bebras“ pardavė jas už 8 000 Lt. A. M. ir R. P. sekimas, S. Rasimavičiaus teigimu, šią dieną nebuvo daromas. Tačiau apie šiuos įvykius jis sužinojo iš kitų kolegų, kurie pasiklausė pokalbių, sekė, kaip judėjo R. P. . Minėtas liudytojas patikslino, kad nebuvo žmogaus, kuris matė, ką veikė R. P. ir A. M. , nes jų sekimas nebuvo daromas.

Šioje nuosprendžio dalyje buvo remtasi byloje esančiais operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais.

2009 m. sausio 3 d. bei 2009 m. sausio 30 d. protokoluose dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, naudojant garso įrašymo įrenginį, užfiksuoti 2008 m. lapkričio 14 d. ir 2009 m. sausio 20 d. pokalbiai, vykę tarp tariamų psichotropinių medžiagų pirkėjų ir A. M. . Šiuose susitikimuose R. P. nedalyvavo, pokalbių metu A. M. jo neįvardijo kaip asmens, iš kurio jis gauna psichotropines medžiagas (b. l. 10-55, 68-80, t. 1). 2008 m. lapkričio 14 d. vykusio susitikimo metu taip pat buvo vykdomas A. M. slaptas sekimas, aprašytas 2009 m. rugpjūčio 12 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole (b. l. 81-82, t. 1). Šiame protokole be kitų aplinkybių nurodyta, kad susitikęs su tariamais narkotikų pirkėjais 14 val. 18 min. A. M. išėjo iš prekybos centro „Mega“ ir išvažiavo savo automobiliu „VW Golf“. 14 val. 44 min. pastarasis atvažiavo į Jonavą ir sustojo prie namo, esančio Vilniaus g. 29, kur susitiko su R. P. . 14 val. 49 min. R. P. įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo nesekamas, o A. M. įsėdo į savo automobilį ir taip pat išvažiavo. 15 val. 15 min. A. M. atvažiavo į Kauną, prie prekybos centro „Mega“, kur užėjęs vėl susitiko su tariamais narkotikų pirkėjais. Šiame protokole nėra duomenų, kad susitikęs su A. M. , R. P. jam būtų ką nors perdavęs. Atliekant šį operatyvinį sekimą, vaizdo ir garso įrašai nebuvo daromi.

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartimi Nr. SD – 3843, 2008 m. lapkričio 21 d. nutartimi Nr. SD – 4106 ir 2008 m. lapkričio 21 d. nutartimi Nr. SD – 4107 buvo sankcionuota slapta A. M. ir R. P. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas 2008 m. spalio 31 d. – 2009 m. sausio 31 d. bei 2008 m. lapkričio 21 d. – 2009 m. vasario 21 d. laikotarpiais (b. l. 85-87, t. 1). Iš protokolų dėl operatyvinių veiksmų atlikimo ir pokalbių suvestinių matyti, kad R. P. telefoninių pokalbių kontrolė buvo vykdyta 2009 m. sausio 3 d. – 2009 m. sausio 16 d. (b. l. 88-89, 90-92, t. 1), o A. M. telefoninių pokalbių kontrolė buvo vykdoma 2008 m. lapkričio 14 d. – 2009 m. sausio 23 d. (b. l. 93-94, 95-101, t. 1) bei 2009 m. sausio 3 d. 2009 m. sausio 19 d. laikotarpiu (kitas mobiliojo ryšio telefono numeris) (b. l. 102-103, 104-108, t. 1). Kontroliuojant R. P. mobiliojo ryšio telefonu perduodamą informaciją, nustatyta, kad jis su A. M. telefonu bendravo 2009 m. sausio 3 d. , 11 – 14 d. bei 16 d. Iš užfiksuotų pokalbių ar siųstų SMS žinučių nenustatyta, kad šie asmenys būtų taręsi dėl psichotropinių medžiagų įgijimo ar perdavimo. Kontroliuojant A. M. mobiliojo ryšio telefonu perduodamą informaciją, nustatyta, kad pastarasis su R. P. telefonu susisiekti bandė 2008 m. lapkričio 14 d. (R. P. į skambutį neatsiliepė), bendravo 2009 m. sausio 5 d., 13 - 15 d., 22 – 23 d. Šių pokalbių metu taip pat nebuvo nustatyta, kad A. M. su R. P. kalbasi apie disponavimą psichotropinėmis medžiagomis. 2009 m. sausio 5 d. pokalbio metu A. M. R. P. pasakė „jeigu važiuotum tenais, pas save į tą prūdą tinklą užmesti, tai man kuosų būtum palikęs jau kokį kilogramą, aš ant aliejuko būčiau pasižmoginęs. Tai nesvarbu, taip kitą dieną gal važiuosi tada“ (b. l. 98, t. 1). Iš šio pokalbio turinio galima nuspėti, kad žodžiais „prūdas“, „kilogramas kuosų“ A. M. bando užmaskuotai kalbėti apie kitokius dalykus nei apie žuvies gaudymą. Apeliacinės instancijos teisme liudytojas S. Rasimavičius taip pat parodė, kad pokalbis apie žuvies gaudymą reiškia, kad buvo kalbama apie narkotikus (b. l. 143, t. 5). Pirmosios instancijos teisme A. M. parodė, kad 1 kilogramas žuvies reiškė 1 kilogramą narkotinių medžiagų; „prūdas“ – maskuotė, kad nesuprastų, apie ką jie šneka (b. l. 8, t. 5). Tačiau šių asmenų parodymus patvirtinančių įrodymų byloje nėra - pats R. P. į minėtą pasakymą niekaip nesureagavo, nieko nepažadėjo, o liudytojas S. Rasimavičius patvirtino, kad šalia R. P. namų tvenkinys yra, t. y. „šalia tos valdos kelių šimtų metrų atstumu yra vandens tvenkinys ar tai užtvenktas upelis, ar vandens karjerai“ (b. l. 143, t. 5).

Remiantis jau minėtų pokalbių turiniu, taip pat nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad psichotropines medžiagas, kurias A. M. pardavė tariamiems jų pirkėjams 2009 m. sausio 20 d., pastarasis prie kavinės „Senas bebras“, esančios Karmėlavoje, gavo iš R. P. 2009 m. sausio 19 d. Tokią išvadą pagrindžiančių A. M. ir R. P. telefoninių pokalbių byloje nėra, nes telefoniniai skambučiai tarp šių asmenų 2009 m. sausio 16 - 22 d. neužfiksuoti. Be to, iš pokalbių, vykusių 2009 m. sausio 22 ir 23 d., matyti, kad A. M. skambina R. P. ir klausia, ar šis jau grįžęs. Išgirdęs, kad R. P. grįš tik rytoj, A. M. pasako paskambinsiąs jam, kai atsilaisvins. Paskambinęs sausio 23 d. A. M. iš R. P. sužino, kad šiam iki namų liko 80 kilometrų, važiuoja jis ne iš Klaipėdos, nes plaukė iš Rygos (b. l. 100, t. 1). Šio pokalbio turinys bei tai, kad 2009 m. sausio 16 – 22 d. laikotarpiu nebuvo užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp A. M. ir R. P. , duoda pagrindo manyti, kad tą dieną, kuri nurodyta nuosprendyje, kaip laikotarpis, kurio metu R. P. A. M. perdavė psichotropines medžiagas (2009 sausio 19 d.), jie susitikę nebuvo, ir tikėtinai, kad R. P. tuo metu net nebuvo Lietuvoje.

A. M. parodymai, kad 2009 m. sausio 20 d. realizuotas psichotropines medžiagas jis gavo iš R. P. , nes be R. P. kitų tiekėjų neturėjo, visais atvejais psichotropines medžiagas gaudavo tik iš jo, prieštarauja kitoms objektyviai nustatytoms bylos aplinkybėms. Iš pokalbio, vykusio tarp A. M. ir tariamų psichotropinių medžiagų pirkėjų bei šių asmenų parodymų matyti, kad A. M. psichotropines medžiagas tiekdavo ir kiti asmenys. Pats A. M. , kalbėdamas apie psichotropines medžiagas, sakė, kad „aš, trumpai, štai turiu du žmones, su kuriais aš dirbu“ (b. l. 46, 47, t. 1). Ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat parodė, kad psichotropines medžiagas gauna ne tik iš R. P. , bet ir iš V. S. (b.l. 200, t. 1). Įslaptintas liudytojas Nr. 1-09 pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad jam susidarė įspūdis, jog A. M. pažįsta keletą žmonių, kurie disponuoja narkotinėmis medžiagomis (b. l. 37, t. 5). Liudytojas V. D. , veikiantis pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, pas ikiteisminio tyrimo teisėją taip pat parodė, kad A. M. sakė, jog turi daug pažįstamų, iš kurių gali įsigyti amfetamino (b. l. 123-127, t. 1). Šie byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. M. minėtų medžiagų galėjo gauti ir iš kitų asmenų, kurie nėra nustatyti.

R. P. kaltės taip pat neįrodo ir A. M. telefoninis pokalbis su R. M. 2009 m. sausio 23 d., kurio metu pastarasis pasako, kad jam reikia nuvažiuoti į Jonavą, „atiduoti ten tuos“. Po šio pasakymo R. M. klausia, ar jis pats nusiims pinigų – 300 Lt. Tokia jos nurodyta suma labai skiriasi nuo 8000 Lt sumos, kurią nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviai už psichotropines medžiagas sumokėjo A. M. , o šis, jo teigimu, atidavė R. P. (b. l. 101, t. 1).

Taigi, aptarti įrodymai nepatvirtina R. P. kaltės dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2009 m. sausio mėnesį. Įslaptintas liudytojas Nr. 1-09 ir liudytojas V. D. , dalyvavę susitikime su A. M. , kai buvo aptariamas psichotropinių medžiagų pirkimas ir kai buvo įsigyjamos šios medžiagos, nieko neparodė apie tai, kad minėtos medžiagos buvo gautos iš R. P. . Tokių aplinkybių nepatvirtino ir liudytojas S. Rasimavičius, teigdamas, jog nebuvo žmogaus, kuris matė, ką veikė R. P. ir A. M. 2009 m. sausio 19 d., nes jų sekimas nebuvo daromas. Dokumentai, kuriais nuosprendyje taip pat yra grindžiama R. P. kaltė - operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, tarp A. M. ir R. P. vykusių pokalbių suvestinės, tarnybiniai pranešimai bei specialisto išvada Nr. 140-(460)-ISI-438 yra susiję su byloje nagrinėjamu įvykiu, kad A. M. pardavė psichotropines medžiagas tariamiems jų pirkėjams, tačiau nei viename iš jų nėra informacijos apie tai, kad šios medžiagos buvo gautos iš R. P. . Šie dokumentai patvirtina tik A. M. ir R. P. bendravimo bei vieno susitikimo faktą, tačiau nepatvirtino, kad R. P. būtų atvežęs psichotropines medžiagas ir perdavęs jas A. M. prie kavinės „Senas bebras“. Be to, ir po byloje nagrinėjamų įvykių prieš R. P. buvo atliekami operatyviniai veiksmai - leista naudoti nusikalstamos veikos imitacijos modelį, leista atlikti veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės bei slapta patekti į R. P. naudojamas patalpas ir transporto priemones. Tačiau ir atlikus minėtus procesinius veiksmus, nebuvo gauta jokių duomenų, patvirtinančių, kad R. P. darė nusikalstamas veikas (b. l. 29-31, 63, t. 2).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8. punkte išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Atsižvelgiant į šiame nuosprendyje išvardintus duomenis, patvirtinančius A. M. parodymų nenuoseklumą ir prieštaravimą kitiems bylos įrodymams, jais, kaip R. P. kaltės įrodymais teismas nesiremia, net ir atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyta aiškių priežasčių, kodėl A. M. tokius parodymus duoda prieš savo giminaitį

A. M. parodymų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Kaip minėta, A. M. ir R. P. stebėjimas 2009 m. sausio 19 d. nevyko, liudytojo S. Rasimavičiaus teiginys, kad R. P. 2009 m. sausio 19 d. psichotropines medžiagas atvežė prie kavinės „Senas bebras“, esančios Karmėlavoje, yra tik manymas, kurio įstatymų nustatyta tvarka surinkti įrodymai nepatvirtina, o esami įrodymai neginčijamai nepatvirtina R. P. kaltės. Todėl ir kita nuosprendžio dalis, kuria R. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį (2009 m. sausio mėnesio nusikalstama veika) panaikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo R. P. dėl nurodyto kaltinimo išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Nenustačius, kad R. P. dalyvavo padarant 2008 m. rugsėjo 8 d. ir 2009 m. sausio mėnesio nusikalstamas veikas, iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina nuoroda, kad A. M. platintas psichotropines medžiagas įgijo iš R. P. . Dėl šios priežasties pakeistina ir ši skundžiamo nuosprendžio dalis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžio dalį, kuria R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį (2008 m. rugsėjo mėnesio nusikalstama veika) ir Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį (2009 m. sausio mėnesio nusikalstama veika) ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

R. P. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį (2008 m. rugsėjo mėnesio nusikalstama veika) ir pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį (2009 m. sausio mėnesio nusikalstama veika) išteisinti, neįrodžius kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. R. P. iš suėmimo paleisti.

Iš Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nuorodą, kad A. M. 2008 m. rugsėjo 8 d. ir 2009 m. sausio 20 d. platintas psichotropines medžiagas įgijo iš R. P. .

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkasTeisėjaiAloyzas Kruopys Valdimaras BavėjanasAlbinas Bielskis