- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-21
- Bylos Nr.
- I-2642-162/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01827-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- N. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.21Bylos dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo ar vidaus administravimo srityje
- 3.21Teismo sprendimas
2015 m. lapkričio 30 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas N. M. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, kildinamą iš pareiškėjo laikymo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 23 d. iki 2013 m. vasario 14 d. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Pareiškėjas skunde (b. l. 5-10) ir jo patikslinimuose (b. l. 42-44, 56-60) nurodo, kad įvairiais laikotarpiais nuo 2012 m. lapkričio 23 d. iki 2013 m. vasario 14 d. buvo laikomas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK) areštinėje, pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildina iš Tauragės AVPK areštinės pareigūnų neteisėtų veiksmų, patalpinant jį į areštinės kameras, neatitinkančias higienos normų reikalavimų. Teigia, kad Tauragės AVPK areštinėje buvo laikomas pažeidžiant minimalų areštinės kamerų plotą vienam asmeniui. Kameros nebuvo tinkamai vėdinamos, jose trūko šviesos (nebuvo langų) bei inventoriaus (spintelių, suoliukų, kėdžių, veidrodžio, pakabų), kameros drėgnos, šaltos, nevalytos (tvarkytis ir prižiūrėti tvarką kameroje buvo sudėtinga, nes grindys padengtos sunkiai valoma medžiaga), o sienos nutrintos. Teigia, jog netinkamai įrengtas tualetas, kadangi jame nebuvo unitazo, o tik „skylė“, tualetas atitvertas mažesne nei 1,5 m aukščio pertvara. Mano, kad tai prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. lapkričio 18 d. išaiškinimui, kuriame nurodoma, kad netgi 1,5 m aukščio pertvara neužtikrina asmens privatumo. Be to, į kamerą nebuvo tiekiamas šiltas vanduo. Pažymi, jog Tauragės AVPK areštinėje įrengti per maži pasivaikščiojimo kiemeliai. Maistas buvo patiekiamas atšalęs. Teigia, jog 2012 m. lapkričio 29-30 d. ir 2013 m. vasario 5-12 d. buvo laikomas kartu su nuteistais asmenimis, nors pagal teisės aktų nuostatas negalėjo būti laikomas kartu su tokiais asmenimis. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad Tauragės AVPK nėra patalpų medicininės apžiūros atlikimui.
Tvirtina, jog tokiu būdu buvo laikomas nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis, dėl to patyrė pažeminimą, nepatogumus, pablogėjo sveikata (nusilpo regėjimas). Mano, kad buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, Konstitucijos 21 straipsnis bei Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą įvertina 3 000 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas N. M. skundą ir jo patikslinimus palaikė bei prašė tenkinti nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepimuose (b. l. 13-17, 75-80) nurodė su pareiškėjo skundu nesutinkantis.
Atsiliepimuose nurodo, kad Tauragės AVPK areštinėje pareiškėjas buvo laikomas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir laikantis higienos normų reikalavimų. Nurodo, jog pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 4, kurios plotas 12,60 kv. m., nuo 2012 m. lapkričio 29 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. su trimis asmenimis (pareiškėjui kameroje Nr. 4 teko 3,15 kv. m. gyvenamojo ploto), kameroje Nr. 2, kurios plotas 13,60 kv. m., nuo 2013 m. vasario 5 d. iki 2013 m. vasario 12 d. su dviem asmenimis (pareiškėjui kameroje Nr. 2 teko 4,37 kv. m. gyvenamojo ploto). Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų su skundais ar prašymais į Tauragės AVPK nesikreipė, taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl laikymo sąlygų areštinėje būtų sukeltos neigiamos pasekmės, sveikatos sutrikimai ir kt. Be to, pareiškėjas areštinės kamerose skirtingais laikotarpiais buvo laikomas neilgą laiko tarpą, todėl tai negalėjo sukelti neigiamų išgyvenimų, diskomforto, psichologinės kančios, streso ir sumenkinti pareiškėjo žmogiškojo orumo.
Nurodo, jog Tauragės AVPK periodiškai yra atliekami Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimai, o rasti neesminiai trūkumai yra nedelsiant pašalinami. Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimai dėl higienos normų reikalavimo atitikimo buvo atlikti 2011 m. kovo 31 d. ir 2013 m. rugpjūčio 26 d., kurių metu jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. 2012 metais ir 2013 metų pirmame pusmetyje Tauragės visuomenės sveikatos centras patikrinimų neatliko, tačiau tuo metu buvo atliekamas areštinės remontas, todėl mano, kad areštinės sąlygos neblogėjo, o gerėjo. Nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad Tauragės AVPK areštinės kamerose nebuvo langų, veidrodžio, vėdinimo sistemos, kad dieną trūko šviesos, kamerose buvo šalta ir drėgna, nes Tauragės visuomenės sveikatos centras minėtų pažeidimų nenustatė. Be to, Tauragės visuomenės sveikatos centras 2011 m. kovo 31 d. patikrinimo akte Nr. AK-31 nurodyta, kad sanitariniame mazge įrengta šalto vandens tiekimo sistema, jame yra unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų lentynėlė. Pažymi, kad šiuo metu Tauragės AVPK areštinės languose yra įrengtos orlaidės, jos yra skaidraus stiklo, atsidaro.
Nurodo, kad pareiškėjui buvo skiriama viena valanda per dieną pasivaikščiojimams gryname ore. Pasivaikščiojimo kiemelio plotas yra 16,78 kv. m. Pagal pasivaikščiojimo grafiką, kamerai yra skirtas atitinkamas pasivaikščiojimo laikas per savaitę. Kadangi pareiškėjas kameroje Nr. 2 buvo su dviem asmenimis, o kameroje Nr. 4 su trimis asmenimis, todėl pasivaikščiojimo kiemelio ploto turėjo pakakti visiems kartu pasinaudojus šia suteikta teise.
Nurodo, jog visose kamerose sanitariniai mazgai įrengti remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punktu (kamerose sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara) ir kitais teisės aktais. Pagal teisės aktų nuostatas nėra numatyta atskirti tualetą nuo kameros gyvenamosios patalpos 1,50 cm pertvara.
Pažymi, kad pareiškėjas pats yra teistas, todėl jis ir buvo laikomas kartu su teistais asmenimis.
Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad pareigūnai su pareiškėju kalbėjosi grubiai ar nepagarbiai elgėsi. Atkreipia dėmesį, jog areštinės kamerose dažniausiai laikomi nusikaltimus padarę asmenys, kurie pažeidinėja teisės aktus bei Lietuvos Respublikos įstatymus, todėl griežtesnis pareigūno žodis ar pakeltas balso tembras dar nereiškia, kad asmenį norima pažeminti.
Nurodo, kad 2012 m. pradžioje buvo pradėtas areštinės remontas, tuomet ir buvo įrengtas medicinos punktas, o pareiškėjas buvo laikomas areštinėje 2012 m. pabaigoje ir 2013 m. pradžioje, todėl pareiškėjo teiginys dėl medicinos kabineto nebuvimo nepagrįstas.
Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad kameros grindys nebuvo valomos, o tvarkytis ir prižiūrėti tvarką kameroje labai sudėtinga, kadangi tai nėra lengvai valomos medžiagos. Šie teiginiai nepasitvirtina, nes patikrinimo aktuose nurodyta, kad areštinės patalpų grindų, sienų, lubų, vidaus apdailai naudojamos medžiagos yra lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Patikrinimo aktuose yra nurodyta, kad valymo inventorius kameroje esantiems asmenims yra suteikiamas, todėl išsivalyti kriaukles, unitazą, grindis bei baldus pareiškėjas turėjo visas galimybes.
Taip pat pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintomis Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklėmis, visi areštinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu, karšto vandens tiekimas kamerose nenumatytas.
Nesutinka ir su tuo, kad tiekiamas maistas buvo atvėsęs. Teigia, jog pardavėjo tiekiamas maistas atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“, kitų teisės aktų reikalavimus.
Pabrėžia, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jo fizinei sveikatai kaip nors pakenkė laikymo sąlygos areštinėje, o tik apsiribojo abstraktaus pobūdžio teiginiais, todėl mano, kad nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo sveikatos būklė, kitos fizinės ar psichinės savybės galėjo sąlygoti didesnį nei įprastą, išskirtinai neigiamą poveikį. Pagal Sveikatos priežiūros ir medicininės pagalbos suteikimo žurnalo duomenis, pareiškėjui periodiškai buvo tikrinama sveikata ir nustatyta, kad pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo.
Šalies argumentai
Dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas kreipėsi į teismą praėjus daugiau nei dviem metams nuo paskutinio buvimo areštinėje. Mano, kad šiuo atveju laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b. l. 36). Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau – ir Tauragės AVPK) areštinėje įvairiais laikotarpiais nuo 2012 m. lapkričio 23 d. iki 2013 m. vasario 14 d. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Dėl teisės aktų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje A662-2009/2013).
Dėl ieškinio senaties termino
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 26, 2014) 143 punkte nurodyta, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios nepriimtinų kalinimo sąlygų metu, atlyginimo taikomas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjo skundas surašytas 2015 m. spalio 8 d., Klaipėdos apygardos administraciniame teisme gautas 2015 m. spalio 9 d. Pareiškėjas prašo priteisti patirtą neturtinę žalą už atitinkamus laikotarpius nuo 2012 m. lapkričio 23 d. iki 2013 m. vasario 14 d., t. y. pareiškėjas savo pažeistas teises ėmėsi ginti nepažeisdamas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino.
Dėl minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimo
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina inter alia iš jo laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos. Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimą draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Minėto įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.
Areštinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 182, 7 punkte nurodyta, jog areštinės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiomis taisyklėmis. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktas nustato, kad policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).
Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės viršininko T. M. 2015 m. spalio 22 d. tarnybiniame pranešime Nr. 85-RR2-20333 „Dėl informacijos suteikimo“ (b. l. 19) pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 29 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. kameroje Nr. 4, kurios plotas 12,60 kv. m. kartu su 3 asmenimis (vienam asmeniui tenkantis plotas 3,15 kv. m.) bei laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 5 d. iki 2013 m. vasario 12 d. kameroje Nr. 2, kurios plotas 13,12 kv. m. kartu su 2 asmenimis (vienam asmeniui tenkantis plotas 4,37 kv. m.). Pagal minėtus duomenis, pareiškėjas 10 dienų buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui plotas buvo mažesnis nei 5 kv. m.
Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktas.
Dėl kitų sveikatos saugos reikalavimų neužtikrinimo
Areštinėse laikomų asmenų teises ir pareigas, policijos pareigūnų veiklą ir darbo organizavimą užtikrinant teritorinių policijos įstaigų areštinėse laikomų asmenų apsaugą ir areštinės vidaus tvarką reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 5-V-677 patvirtinta Areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.
Pareiškėjo teigimu, areštinės kamerose buvo prastas apšvietimas, jos buvo drėgnos, šaltos bei nevėdinamos, jose nebuvo inventoriaus (veidrodžio, spintelių, suolelių, kėdžių), kameros nevalytos (tvarkytis ir prižiūrėti tvarką kameroje buvo sudėtinga, nes kameros grindys buvo padengtos sunkiai valoma medžiaga), o sienos nutrintos. Pareiškėjas teigia, jog netinkamai buvo įrengtas tualetas, kadangi jame nebuvo unitazo, o tik „skylė“, tualetas atitvertas mažesne nei 1,5 m aukščio pertvara.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir Higienos norma HN 37:2009) nustato policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą. Higienos normos HN 37:2009 5-15 punktuose pateikiamos bendrosios nuostatos, numatančios, kad policijos areštinėje laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas); Higienos normos HN 37:2009 20 punktas nustato, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą. Higienos normos HN 37:2009 21 punktas numato, kad policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Areštinių kamerų ir karcerio dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Policijos areštinės kameroje ir karceryje įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. (22 punktas); Higienos normos HN 37:2009 23 punktas numato, kad policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Higienos normos HN 37:2009 24 punkte nurodyta, jog policijos areštinės kamerų ir karcerio pakankama oro temperatūra šiltuoju metų periodu turi būti – 18–28 °C, santykinė drėgmė – 30–75 %, oro judrumas – 0,15–0,5 m/s; šaltuoju metų periodu oro temperatūra – 18–26 °C, santykinė drėgmė – 30–75 %, oro judrumas – 0,05–0,2 m/s. Higienos normos HN 37:2009 27 punkte nurodyta, kad policijos areštinės patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Higienos normos HN 37:2009 52 punktas nustato, kad policijos areštinėse laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu kamerose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas jokių skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų bei kitų skunde dėl žalos atlyginimo nurodytų pažeidimų nėra teikęs, todėl teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumą bei atsakovo atsikirtimus į pareikštą skundą, vadovaujasi byloje pateiktu Tauragės visuomenės sveikatos centro 2011 m. kovo 31 d. patikrinimo aktu Nr. AK-31, 2013 m. rugpjūčio 29 d. patikrinimo aktu Nr. AK-115, 2015 m. birželio 17 d. patikrinimo aktu Nr. AK-74, 2015 m. gegužės 19 d. patikrinimo aktu Nr. AK-59 ir kita į bylą pateikta rašytine medžiaga.
Tauragės visuomenės sveikatos centras 2011 m. kovo 31 d. atliko Tauragės AVPK areštinės patikrinimą, siekdamas įvertinti areštinės atitiktį Higienos normos HN 37:2009 reikalavimams (b. l. 21-23). Patikrinimo metu nustatyta, kad policijos areštinės patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos yra lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Dušinės sienos ir grindys yra lygios, nelaidžios vandeniui, lengvai valomos, atsparios naudojamiems valikliams ir dezinfekcijos priemonėms. Nurodyta, kad policijos areštinės kameroje įrengtas sanitarinis mazgas, kuris atskirtas nuo gyvenamosios paskirties pertvara. Sanitariniame mazge įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge yra unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų lentynėlė. Policijos areštinėse laikomi asmenys aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Minėtame patikrinimo akte konstatuota, kad Higienos normos HN 37:2009 pažeidimų nerasta.
Tauragės visuomenės sveikatos centras 2013 m. rugpjūčio 26 d. atlikto neplaninio patikrinimo metu siekė įvertinti, ar Tauragės AVPK areštinė atitinka Higienos normos HN 37:2009 6 punkto (dėl sudaromos saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos), 23 punkto (kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema), 48 punkto (patalpose ant sienų ir lubų paviršių neturi būti pelėsių), 53 punkto (policijos areštinėje neturi būti graužikų ir buitinių parazitų), 58 punkto (lovos skalbiniai, rankšluosčiai ir kiti skalbiniai skalbiami viešojoje skalbykloje) reikalavimus. 2013 m. rugpjūčio 29 d. patikrinimo akte Nr. AK-115 konstatuota, kad atlikus neplaninį patikrinimą Higienos normos HN 37:2009 6, 23, 48, 53, 58 punktų pažeidimų nenustatyta. (b. l. 24-25).
Tauragės visuomenės sveikatos centras 2015 m. gegužės 12 d. atliko Tauragės AVPK areštinės patikrinimą (kontrolės metu patikrintos kameros Nr. 2, 5, 6 ir 8), siekdamas įvertinti areštinės atitiktį Higienos normos HN 37:2009 20, 21, 24, 48, 52, 53, 57, 58 punktų reikalavimams (b. l. 51-52). 2015 m. gegužės 19 d. patikrinimo akte Nr. AK-59 konstatuota, kad sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara, t. y. atitinka Higienos normos HN 37:2009 20 punktą. Dirbtinis apšvietimas areštinės kameroje Nr. 6 atitinka Higienos normos HN 37:2009 reglamentuojamą rodiklį, kamera Nr. 8 neatitinka Higienos normos HN 37:2009 21 reikalavimų. Kamerose Nr. 2, 5 ir 8 yra neskaidraus stiklo langai, t. y. nustatyta neatitiktis Higienos normos HN 37:2009 21 punktui. Tauragės AVPK areštinės kamerose Nr. 2, 5 ir 6 oro temperatūra, santykinė drėgmė ir judrumas atitinka Higienos normos HN 37:2009 24 punkto reikalavimus. Nustatyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi, t. y. Higienos normos HN 37:2009 52 neatitiktis nenustatyta.
Apibendrinus faktines aplinkybes, užfiksuotos aptartuose patikrinimo aktuose, konstatuotina, jog pažeidimas dėl neskaidrių stiklo langų buvo nustatytas Tauragės AVPK areštinės kamerose Nr. 2, 5 ir 8. Kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų, o būtent, dėl kamerų prasto apšvietimo, drėgmės, temperatūros, vėdinimo, inventoriaus nebuvimo, netinkamo tualeto įrengimo ir netinkamų medžiagų, kurios buvo naudojamos areštinės patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai, nebuvo nustatyta. Be kita ko, pagal Higienos normos HN 37:2009 52 punktą, policijos areštinėse laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu kamerose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas Tauragės AVPK administracija būtų prašęs išduoti valymo inventorių.
Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas kameroje Nr. 2 laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 5 d. iki 2013 m. vasario 12 d. buvo laikomas pažeidžiant Higienos normos HN 37:2009 21 punktą (areštinės kameroje nebuvo skaidraus stiklo langų).
Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nors ir nurodo, kad tualetai nuo gyvenamosios patalpos turėtų būti atskirti ne mažesne nei 1,5 metrų pertvara, tačiau Higienos normos HN 37:2009 20 punkte aiškiai reglamentuota, kad sanitarinis mazgas turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Tauragės visuomenės sveikatos centras atlikto patikrinimo metu nustatė, Tauragės AVPK areštinėje sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atitvertas netinkamo aukščio pertvara.
Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildina ir iš Tauragės AVPK areštinėje įrengto per mažo pasivaikščiojimo kiemelio.
Higienos normos HN 37:2009 16-17.4 punktuose nustatyti reikalavimai policijos areštinių pastatams, teritorijai. Higienos normos HN 37:2009 17 punkte nurodyta, kad policijos areštinių teritorija turi būti tvarkinga, apželdinta ir aptverta, periodiškai valoma, šienaujama, jeigu dulka – drėkinama (17.1 punktas); teritorijoje turi būti įrengtas dirbtinis apšvietimas; tamsiuoju paros metu apšvietimo lygis žemės paviršiuje turi būti ne mažesnis kaip 20 lx (17.2 punktas); teritorijoje turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai; juose turi būti šiukšlių dėžės; pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi; pasivaikščiojimo kiemuose neturi būti stovinčio gendančio vandens (17.3 punktas).
Aptartoje teisės normoje nėra reglamentuoti areštinių pasivaikščiojimo kiemelių dydžiai, todėl pareiškėjo argumentas, kad pasivaikščiojimo kiemelio dydis vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų, laikytinas nepagrįstu. Tauragės AVPK atsiliepime nurodyta, kad pasivaikščiojimo kiemelio plotas yra apie 16,78 kv. m. Byloje pateiktas areštinėje laikomų asmenų pasivaikščiojimo grafikas (b. l. 20) leidžia spręsti, kad atitinkamai kamerai (toje kameroje laikomiems asmenims) yra skirtas kasdien atitinkamu laikotarpiu vienos valandos pasivaikščiojimo laikas. Pareiškėjas kameroje Nr. 2 buvo laikomas su dviem asmenimis, kameroje Nr. 4 – su trim asmenimis, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė pajudėti ir pasivaikščioti gryname ore.
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog buvo tiekiamas atšalęs maistas.
Higienos normos HN 37:2009 8 punkte nustatyta, jog policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas. Policijos areštinėse laikomų asmenų maitinimo tvarka turi atitikti teisės akto reikalavimus (Higienos normos HN 37:2009 9 punktas). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 59 punkte nustatyta, jog asmenims, laikomiems policijos areštinėje, turi būti užtikrinta jų teisė tinkamai maitintis. Policijos areštinės viršininkas turi imtis priemonių nustatytu laiku duoti policijos areštinėje laikomiems asmenis tinkamai paruoštą maistą, kurio kokybė ir kiekis turi atitikti mitybos ir šiuolaikinės higienos reikalavimus. Geriamasis vanduo turi būti prieinamas kiekvienam policijos areštinėje laikomam asmeniui. Taisyklių 62 punkte nustatyta, kad asmenys, laikomi policijos areštinėje, maitinami 3 kartus per dieną (maitinimo intervalai, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi viršyti 7 valandų). Taisyklių 66 punkte nustatyta, kad karštas maistas turi būti išduodamas ne vėliau kaip per 2 valandas nuo jo paruošimo, įskaitant ir pristatymo laiką. Asmenims, kurie negali pavalgyti laiku, maistas gaminamas ir patiekiamas atskirai.
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog Tauragės AVPK su UAB „Girupis“ 2012 m. balandžio 30 d. sudarė viešojo pirkimo areštinėje laikomų asmenų maitinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 85-4-ST2-30, kuria UAB „Girupis“ įsipareigojo savo transportu ir fizinėmis galimybėmis už savo lėšas pristatyti savo pagamintus (paruoštus naudoti) patiekalus į Tauragės AVPK (b. l. 82-84). Sutarties 2.3 punkte numatyta, kad pardavėjo tiekiamas maistas turi atitikti Lietuvos Respublikos maisto įstatymo, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo, Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ kitų teisės aktų reikalavimus, deklaruojamus Lietuvos standartus arba įmonės standartus. Sutarties 2.5 punktas nustato, kad tuo atveju, jeigu UAB „Girupis“ pateiktas maistas turi trūkumų ar nekokybiškas, UAB „Girupis“ privalo neatlygintinai pakeisti kokybišku be trūkumų maistu.
Aptartos viešojo pirkimo areštinėje laikomų asmenų maitinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos leidžia daryti išvadą, kad Tauragės AVPK užtikrino teisę areštinėje laikomiems asmenims į tinkamą ir kokybišką maitinimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „Girupis“ netinkamai vykdė sutartį ir tiekė atšalusį ar teisės aktų neatitinkantį maistą. Todėl pareiškėjo argumentas, kad jis gaudavo šaltą maistą, laikytinas nepagrįstu.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad kameroje nebuvo šilto vandens.
Higienos normos HN 37:2009 20 punkte numatyta, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Higienos normos HN 37:2009 26 punkte nustatyta, kad policijos areštinės medicinos punkte, sanitarinėje švarykloje, indų plovykloje turi būti įrengta šalto ir karšto vandens tiekimo sistema. Higienos normos HN 37:2009 60 punkte numatyta, kad policijos areštinėse laikomi asmenys privalo prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (taip pat Taisyklių 7.12 punktas). Atkreiptinas dėmesys, jog Higienos normos HN 37:2009 bei Taisyklių nuostatos nenumato šilto vandens tiekimą į areštinės kameras. Pareiškėjas neteigia, kad jam nebuvo suteikta teisė kartą per savaitę pasinaudoti dušu, todėl argumentas dėl teisių pažeidimo, nesant kameroje šilto vandens, laikytinas nepagrįstu.
Pareiškėjas nurodo, kad jo teisės buvo pažeistos, nes laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 5 d. iki 2013 m. vasario 12 d. buvo laikomas kartu su nuteistais asmenimis.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 5-V-677 „Dėl policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos (akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. spalio 18 d. iki 2015 m. vasario 12 d.) (toliau – ir Instrukcija) 22 punkte nustatyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys į policijos areštinės kameras uždaromi, laikantis šių izoliavimo reikalavimų: <...> 22.5. sulaikyti asmenys, įtariami padarę nusikalstamą veiką, – atskirai nuo kitų asmenų; 22.7. nuteistieji – atskirai nuo kitų asmenų.
Iš Ataskaitos apie policijos areštinėje laikomus asmenis bei jų apsaugos organizavimą matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 23 d. iki 2013 m. vasario 14 d. buvo uždarytas į kamerą Nr. 4 kartu su teistais asmenimis, nors jis nebuvo teistas (b. l. 85). Vadinasi, buvo pažeistas Instrukcijos 22.7 punktas. Tačiau laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 5 d. iki 2013 m. vasario 12 d. pareiškėjas buvo laikomas nepažeidžiant Instrukcijos 22 punkto, nes pareiškėjas tuo metu pats buvo teistas (b. l. 86-97).
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad Tauragės AVPK nebuvo patalpų medicininei apžiūrai atlikti.
Taisyklių 70 punktas numato, kad policijos areštinėse laikomų asmenų sveikatos priežiūra organizuojama ir atliekama vadovaujantis sveikatos priežiūrą reglamentuojančiais įstatymais ir teisės aktais bei pagrįsta sveikatos priežiūros paslaugų teisėtumo, priimtinumo, prieinamumo bei tinkamumo principais. Asmenims, laikomiems policijos areštinėje, turi būti užtikrintas tokios pačios kokybės bei lygio gydymas kaip ir esantiems laisvėje asmenims. Taisyklių 72 punkte nustatyta, kad policijos areštinės bendruomenės slaugytojas privalo: 72.1. per 24 val. apžiūrėti ir įvertinti sulaikytų ir į policijos areštinę uždarytų asmenų sveikatos būklę jų sutikimu (suimti ir nuteisti asmenys, atvežti iš kitos kardomojo kalinimo vietos ar policijos areštinės apžiūrimi tik šių pageidavimu); 72.2. kasdien aplankyti asmenis, kuriems paskirtas ambulatorinis gydymas, išduoti jiems vaistų ir įsitikinti, kad jie suvartoti pagal paskirtį; Taisyklių 79 punkte numatyta, kad policijos areštinėje yra pildomas sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnalas (3 priedas), kuriame kaupiama informacija apie policijos areštinėje laikomų asmenų apžiūras bei jiems suteiktą medicinos pagalbą.
Atsakovo atstovas Tauragės AVPK nagrinėjamoje byloje nurodė, kad 2012 metų pradžioje po Tauragės AVPK areštinės remonto buvo įrengtas medicinos punktas. Iš Tauragės AVPK areštinės sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnalo matyti, kad pareiškėjas Tauragės AVPK areštinėje laikymo laikotarpiu buvo apžiūrimas ir buvo tikrinama jo sveikata (b. l. 26-33). Pažymėtina, kad areiškėjas Tauragės AVPK areštinėje laikymo laikotarpiu nusiskundimų sveikata neturėjo (b. l. 26, 28, 30, 32).
Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad Tauragės AVPK areštinėje yra įrengtas medicinos punktas ir pareiškėjo sveikatos apžiūra buvo tinkamai užtikrina.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 26, 2014) aptarė neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, įrodinėjimo taisykles, pagal kurias pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Tai bendroji įrodymų instituto taisyklė, kuri reiškia, kad kiekviena šalis ar proceso dalyvis turi pareigą pagrįsti savo poziciją įrodymų visuma, o kai nepakanka įrodymų patvirtinti, šiuo atveju atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.
Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjo laikymo areštinėje sąlygas, aptartas įrodinėjimo taisykles, darytina išvada, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 29 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. kameroje Nr. 4 ir laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 5 d. iki 2013 m. vasario 12 d. kameroje Nr. 2 buvo laikomas pažeidžiant Taisyklių 80 punktą (minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimas), be to, laikotarpiu 2013 m. vasario 5 d. iki 2013 m. vasario 12 d. buvo laikomas pažeidžiant Higienos normos HN 37:2009 21 punktą (areštinės kameroje nebuvo skaidraus stiklo langų), o laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 29 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. pažeidžiant Instrukcijos 22.7 punktą (kameroje laikomas kartu su teistais asmenimis).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pareiškėjas prašo priteisti 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą teigdamas, kad dėl kalinamo nepriimtinomis ir nežmoniškomis sąlygomis patyrė pažeminimą, nepatogumus, sveikatos pablogėjimą.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad dėl kalinimo perpildytoje kameroje asmuo gali patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis (2008 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444–619/2008, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 4 (14), 2008).
Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871//02). Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) yra konstatavęs, kad valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui. Ta aplinkybė, kad kalėjimas yra perpildytas ir jame trūksta vietų, neatleidžia kalėjimo administracijos nuo pareigos pasirūpinti kalinio sveikata.
Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama, kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).
Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais: 1) teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą; arba 2) už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina inter alia iš to, jog Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio taikymas, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Teismas atsižvelgdamas į pateiktus išaiškinimus, pažymi, jog administracinėje byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra pateikta duomenų, kad nagrinėjamu atveju buvimas pažeidžiant nustatytą minimalaus ploto reikalavimą pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimus.
Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos, t. y. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo kalinimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę bei mastą, sprendžiama, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotą minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis būtų nepatyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Jau minėta, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti žalą.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).
Pareiškėjas 10 dienų buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, be to, kameroje Nr. 2 laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 5 d. iki 2013 m. vasario 12 d. buvo laikomas pažeidžiant Higienos normos HN 37:2009 21 punktą (areštinės kameroje nebuvo skaidraus stiklo langų), o kameroje Nr. 4 laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 29 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. pažeidžiant Instrukcijos 22.7 punktą (laikomas kartu su teistais asmenimis).
Įvertinus tai, konstatuojama, kad šiuo atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
Teismas pažymi, jog minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje taip pat yra įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Nurodytas teisinis reguliavimas iš esmės atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo pateiktus išaiškinimus. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat formuoja praktiką, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą).
Teismas nesutinka su atsakovo atstovo atsiliepime pateiktais argumentais, kad laiko veiksnys ar tai, kad Tauragės AVPK administracija nesiekė pažeminti pareiškėją, sumenkina patirtas dvasines kančias, psichologinius išgyvenimus ir dėl to menksta neturtinės žalos dydis. Europos Žmogaus Teisių Teismas tokius argumentus įvertino kritiškai ir konstatavo, kad tokie argumentai atsakovui atsakomybės nelengvina (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimas byloje Mironovas ir kt. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 konstatavo, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad teismo proceso greitumas ir šalies pragyvenimo lygis gali būti svarbūs kompensacijos dydžio nustatymo kriterijai (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimas byloje Mironovas ir kt. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.). Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat pripažino, jog 2 400 Eur suma dėl 361 dienas trukusio kalinimo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus yra priimtina.
Teismas, vertindamas minėtas aplinkybes bei atsižvelgdamas į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą, pažeidimo trukmę bei intensyvumą į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką į tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 615 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2015 m. liepos 1 dienos patvirtintas minimali mėnesinė alga 352 eurai (1,97 – valandinis atlygis), vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima įvertinti pareiškėjo nurodyta suma, t. y. 3 000 Eur, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 60 Eur (6 eurai už dieną.).
Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 60 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo straipsniais, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo N. M. skundą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjui N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 60 Eur (šešiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.