Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Loretos Masiulionytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. 2015m. spalio 6 d., apie 21.30 val., name, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,59‰ girtumo laipsnis), konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai - motinai E. D. į dešinį petį ir vieną kartą koja spyrė jai į kairę šlaunį, taip smurtaudamas prieš artimą giminaitį, sukėlė nukentėjusiajai E. D. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Šiais veiksmais L. D. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

L. D. kaltė padarius jam inkriminuojamą nesunkų nusikaltimą įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo L. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino ir parodė, kad gyvena su motina E. D. jai priklausančiame name. Gyvena dviese, jų santykiai geri, šaunūs. 2015-10-06, apie 21.30 val., buvo namuose, buvo girtas. Tuo metu dėl kažko susiginčijo su mama, dėl ko, nepamena. Ginčo metu vieną kartą spyrė jai į užpakalį, davė „pendelį“ ir vieną kartą stumtelėjo jai į ranką, į kurią – nepamena. Į ranką stipriai nemušė, kaip ir sakė, tik stumtelėjo. Sutinka, kad savo veiksmais galėjo sukelti jai fizinį skausmą. Dėl savo elgesio labai gailisi ir pilnai prisipažįsta. Grįžęs namo atsiprašys motinos dėl tokio savo poelgio. Tokiam jo elgesiui įtakos turėjo alkoholis, blaivas nebūtų jos mušęs (b. l. 16, 17).

Nukentėjusiosios E. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jos santykiai su sūnumi L. D., gim. 1995 m., yra labai geri, jie gražiai sutaria, jis labai geras žmogus, tačiau susidėjo su bloga kompanija, pradėjo gerti alkoholį, o alkoholio poveikyje tampa agresyvus. Namas (duomenys neskelbtini) priklauso jai, jame gyvena kartu su sūnumi L. D.. 2015-10-06 pas sūnų Luką atėjo nepilnamečiai draugai, jie vartojo alkoholinius gėrimus. Ji juos varė iš kiemo, tačiau jie jos neklausė. Jie kartu su jos sūnumi Luku sėdėjo garaže, esančiame šalia namo. Kai jo draugai išsiskirstė, sūnus grįžo namo. Namuose, apie 21.30 val. sūnus L. D., būdamas girtas, pradėjo prie jos kabinėtis. Ji jam priekaištavo dėl gėrimo, tarp jų kilo žodinis konfliktas, pasipylė priekaištavimai. Tuo metu buvo kambaryje. Priekaištaudamas sūnus L. D. vieną kartą kumščiu trenkė jai į dešinį petį ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą, po to iš karto vieną kartą koja spyrė jai į kairę šlaunį, tuo sukėlė jai stiprų fizinį skausmą. Nuo smūgio į šlaunį ji atsisėdo ant sofos. Tuo metu bijojo atsikelti, nes manė, kad sūnus dar ją muš. Po to, kai jis kažkiek apsiramino, ji išėjo iš kambario ir paskambino 112 telefonu. Atvykę policijos pareigūnai sūnų sulaikė. 2015-10-06 sūnus L. D. sudavė jai du smūgius, daugiau jos nemušė, fiziniu susidorojimu jai negrasino. Jokių sužalojimų, smurto žymių ant jos kūno po 2015-10-06 fizinės jėgos panaudojimo nėra, į gydymo įstaigą ir teismo medicinos nesikreipė ir nesikreips, kūno tyrimo nedarys, nes nėra jokių smurto žymių. Sūnus L. D. būdamas blaivus niekada prieš ją nesmurtauja, elgiasi su ja gražiai. Anksčiau jis prieš ją smurtavo, tačiau į policiją nesikreipė. Parodo, kad tuo metu, kai 2015-10-06 sūnus prieš ją smurtavo, jie namuose buvo dviese, kitų liudininkų nebuvo. Jokio civilinio ieškinio sūnui L. D. neteiks. Sukelto jai fizinio skausmo pinigine išraiška įvardinti negali. Prašo jos sūnų L. D. paleisti, nori, kad jau šiandien grįžtų namo ir toliau su ja gyventų. Ji jį myli, jis neturi kur daugiau eiti (b. l. 10).

Blaivumo patikrinimo testo rezultatais, kurie patvirtina, kad alkotesteriu 2015 m. spalio 6 d. 22.38 val. L. D. nustatytas 2.59‰ girtumo laipsnis (b. l. 42).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Jie patvirtina, kad kaltinamasis L. D. sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui – motinai E. D., t. y., kad 2015m. spalio 6 d., apie 21.30 val., name, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,59‰ girtumo laipsnis), konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai - motinai E. D. į dešinį petį ir vieną kartą koja spyrė jai į kairę šlaunį, taip smurtaudamas prieš artimą giminaitį sukėlė jai fizinį skausmą. L. D. dėl padarytos nusikalstamos veikos visiškai prisipažino ir gailėjosi. Remdamasis minėtais įrodymais teismas kaltinimo faktines aplinkybes pripažįsta įrodytomis. Veika baigta. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ji kvalifikuota teisingai.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, L. D. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu bei jos dydžiu (b. l. 45-47).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš artimąjį giminaitį - motiną), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį L. D. – neteistas (b. l. 26, 27), baustas administracine tvarka (b. l. 28-34), psichiatrinėses įstaigose nesigydė (b. l. 39, 40), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b. l. 38), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „ECOFON“. Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmė yra parinkta tinkamai, todėl mažinti ar didinti jos terminą nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, L. D. skirtina bauda mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, kaltinamasis L. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-10-06, 22:24 val., iki 2015-10-07, 12.50 val. (b. l. 41, 43). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena para), įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam L. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 18, 19) - paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

L. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

Įskaityti į bausmę L. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-10-06, 22:24 val., iki 2015-10-07, 12.50 val. (1 parą), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

L. D. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarką: laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; 4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Jei neturite nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, Jūs turėtumėte nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 261 0339; +370 5 276 0159). Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Kaltinamajam L. D. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.