- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-02-24
- Bylos Nr.
- e1-1081-1017/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30512-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Kaltinamasis
- A. T.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Tomo Danylos pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Lietuvos Respublikoje neteistas, baustas administracine tvarka; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. T. 2021 m. rugsėjo 3 d., apie 19.40 val., Vilniuje, Vytenio gatvėje, ties pastatu Nr. 59, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,50 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. T., kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltę pripažįsta. Nurodė, jog 2021 m. rugsėjo 4 d., apie 17.00 val., susitiko su draugais (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Jų buvo 8 žmonės. Susitikęs su draugais vartojo alkoholį, gėrė viskį ,,Jack Daniels'“. Visi kartu išgėrė 6 butelius, 0,7 l. talpos. Maždaug apie 19.00 val. nuėjo iki jam priklausančio automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir juo važiavo link (duomenys neskelbtini) mikrorajono. Važiavo iki savo sugyventinės, kuri tuo metu buvo pas draugę. Automobiliu važiavo vienas. Jam važiuojant Vytenio g. pamatė, kad už jo važiuoja policijos pareigūnai, pamatė, kad jie stabdo jo automobilį, todėl iš karto pakluso reikalavimui sustoti. Pareigūnams jį sustabdžius bendravo su jais, jie pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Du kartus pūtė į alkotesterį, kiek parodė alkotesteris neprisiminė. Nėra turėjęs vairuotojo pažymėjimo. Dėl to, kad vairavo automobilį neblaivus, gailisi (b. l. 75, 85).
BIRT žiūryklės duomenimis, 2021 m. rugsėjo 3 d. registruotas įvykis – link stoties, galimai neblaivus vairuotojas, automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), blaškosi po kelią (b. l. 5).
Vyr. patrulis O. G. (O. G.) tarnybiniame pranešime nurodė, kad automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas Vilniuje, Vytenio g. 59, 19.40 val. Vairuotojas pateikė automobilio registracijos liudijimą ir paaiškino, kad neturi teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės. Nustatytas vairuotojas – A. T.. Bendraujant su vairuotoju nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Asmeniui buvo nustatytas 2,50 promilių neblaivumas (b. l. 7).
Liudytojas O. G. nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 3 d., apie 19.30 val., tarnybiniu automobiliu kartu su vyriausiuoju patruliu A. Š. patruliavo Vilniaus miesto gatvėse, kai gavo Vilniaus AVPK OVS budėtojo pranešimą, kad Vilniuje, Drujos g. važiuoja automobilis „Peugeot“ mėlynos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Jie pradėjo judėti Drujos g. link. Aukščiau minėtas automobilis buvo pastebėtas Vilniuje, Švitrigailos – Kauno gatvių sankryžoje. Automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo stabdomas įjungus tarnybinio automobilio mėlynųjų ir raudonųjų švyturėlių signalus. Automobilis nesustojo, jo vairuotojui per garsiakalbį buvo išreikštas nurodymas sustabdyti automobilį. Automobilis buvo sustabdytas Vilniuje, Vytenio g. ties 59 pastatų. Automobiliui sustojus, jis nuėjo bendrauti su automobilio vairuotoju. Prisistačius ir paaiškinus sustabdymo priežastį, jis paprašė pateikti patikrinimui jo ir automobilio dokumentus. Patikrinus asmens dokumentus, buvo nustatyta, kad automobilį vairuoja A. T.. Bendraujant su A. T., buvo nustatyta, kad jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. A. T. buvo pasiūlyta patikrinti jo blaivumą alkotesteriu. A. T. sutiko. Alkotesterio pagalba 2021 m. rugsėjo 3 d. 19.42 val., jam buvo nustatytas 2,50 promilės, 20.04 val. – 2,64 promilių girtumas. A. T. bendravimo metu paaiškino, kad vartojo alkoholį prieš pusvalandį. Patikrinus A. T. asmenybę duomenų bazėje, buvo nustatyta, kad jam nesuteikta teisė vairuoti transporto priemonė (neturi vairuotojo pažymėjimo). Automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra išregistruotas, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikęs valstybinės techninės apžiūros (b. l. 33).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pridėtos foto nuotraukos (b. l. 8-13).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0369 2021 m. rugsėjo 3 d.. 19.42 val., patikrinus A. T. neblaivumą nustatytos 2,50 promilės, o 20.05 val., nustatytas 2,64 promilių neblaivumas. Patikros sertifikatas Nr. 1486115, galioja iki 2021 m. spalio 20 d. (b. l. 14-17).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Peugeot 307“, 1.6, 2002 metų laidos, kaina su PVM 1 000 eurų (b. l. 22).
VĮ „Regitra“ duomenų bazėje nurodyta, kad automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra E. J., naujas savininkas nuo 2020 m. gruodžio 13 d. A. T. (b. l. 23).
Pateikta (duomenys neskelbtini) transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad A. T. įsigijo automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 27).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad byloje įrodyta, jog A. T. tyčia vairavo transporto priemonę „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore nustatyta 2,50 promilės alkoholio, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Tai įrodo paties kaltinamojo paaiškinimai, liudytojo O. G. paaiškinimai, alkoholio kiekio matuoklio rodmenys, neblaivumo nustatymo aktas, kiti bylos įrodymai. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamajam nustatytu neblaivumo laipsniu, kadangi matavimas buvo atliktas metrologiškai patikrintu (LMI patikros sertifikatas Nr. 1486115, metrologinė patikra galioja iki 2021 m. spalio 20 d.) alkoholio matavimo prietaisu. Šiais savo veiksmais A. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Kaltinamasis nurodė, kad susitikęs su draugais vartojo alkoholį, gėrė viskį ,,Jack Daniels“, visi kartu išgėrė 6 butelius, po ko kaltinamasis jam priklausančiu automobiliu „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo iki savo sugyventinės. Taigi kaltinamasis suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Įvertinus tai, jog Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.
Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad A. T. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.
Kaltinime dėl techninės rašymo apsirikimo klaidos nurodytas netikslus automobilio valstybinis numeris – vairavo automobilį „Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)“ todėl ši aplinkybė patikslintina. Byloje įrodyta, jog kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl skirtinos bausmės
Kaltinamasis A. T. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko. Prašė leisti sumokėti baudą per ilgesnį laikotarpį (b. l. 89).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą sunkų girtumą – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia itin didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, sąmoningai šio draudimo nepaisė ir, pavartojęs didelį kiekį stipraus alkoholio, faktiškai iš karto sėdo už automobilio vairo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. T. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – A. T. darbingo amžiaus, nevedęs, vaikų neturi (b. l. 61), Lietuvoje neteistas, tačiau registro išrašo duomenimis, buvo teistas Italijoje už transporto priemonės vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų (b. l. 51-52), per 3 metus baustas administracine tvarka, taip pat yra baustas už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, nėra informacijos apie baudų sumokėjimą (b. l. 54-57), SODROS duomenimis šiuo metu niekur nedirba (b. l. 60), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 59), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam, už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 90 MGL bauda, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, A. T. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas A. T. taikyto laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. rugsėjo 3 d.,19.42 val. (b. l. 65) iki 2021 m. rugsėjo 4 d., 9.42 val. (viena diena) (b. l. 66), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 58 MGL, t. y. 2 900 EUR (du tūkstančiai devyni šimtai eurų) dydžio.
Teismas netenkina kaltinamojo prašymo leisti baudą sumokėti per metus laiko, kadangi kartu su prašymu nėra pridėta jokių įrodymų, pagrindžiančių tokio prašymo pagrįstumą. Be to, teismas neturi pagrindo manyti, jog net ir mokėdamas dalimis kaltinamasis geranoriškai įvykdys savo įsipareigojimus, kai iki šiol nėra sumokėjęs nedidelių (pavyzdžiui, 16 Eur) baudų, paskirtų administracinių nusižengimų byloje.
Prokuroras siūlo paskirti A. T. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
A. T., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytos 2,50 promilės, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Jis vairavo automobilį 17.00 val., Vilniaus mieste, savaitgalį. Nėra abejonių, kad A. T. savo veiksmais šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles. Tokią išvadą sustiprina ir ta aplinkybė, kad A. T. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Be to, įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro duomenų išraše nurodyta, kad jis 2017 metais, Italijoje, teismo procesiniu dokumentu, buvo nuteistas už tai, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, kaltinamasis 2020 metais buvo baustas už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones. Pažymėtina, kad BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).
Pažymėtina tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise termino nustatymas priskiriamas teismo prerogatyvai. Nustatant uždraudimo naudotis specialia teise terminą atsižvelgtina į visumą aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą griežtesnį nei siūlomas prokuroro, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, nustatytą neblaivumo laipsnį, bet ir į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą teisiamas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, be to, buvo baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą neturint tam teisės. Kaltinamojo antivisuomenines nuostatas ir piktybišką taisyklių nesilaikymą patvirtina ir tai, kad jis neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, (duomenys neskelbtini) nusipirko automobilį, kuriuo, akivaizdu, jog naudojosi. Taigi A. T. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2021 m. rugsėjo 4 d.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).
A. T. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone.
VĮ „Regitra“ duomenų bazėje nurodyta, kad automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. T. (b. l. 23). Tuo tarpu, baudžiamojoje byloje pateikta (duomenys neskelbtini) transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, jog A. T. įsigijo automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 27). Todėl laikytina, kad minima transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam. Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, A. T. priklausantis automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas valstybės naudai.
Pažymėtina, kad, automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 1 000 Eur (su PVM), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. T. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
A. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 78-79). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas turtui – automobiliui „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) (b. l. 29). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL (4 500 EUR) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. T. paskirti 60 MGL (3 000 EUR) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. T. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugsėjo 3 d., 19.42 val. iki 2021 m. rugsėjo 4 d., 9.42 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 58 MGL, t. y. 2 900 EUR (du tūkstančiai devyni šimtai eurų) dydžio.
Paskirti A. T. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 4 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti A. T. baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio turto – automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.
A. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
1) bauda privalo būti sumokėta per 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:
a) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;
b) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;
c) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;
d) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;
e) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar
f) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.
Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;
2) sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;
3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Taip pat išaiškinti A. T., kad, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.