- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-21
- Bylos Nr.
- II-1061-716/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01260-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus tyrėjos 2023 m. rugpjūčio 24 d. surašytu administracinio nusižengimo protokolu S. L. buvo kaltinama tuo, kad ji 2023 m. rugpjūčio 23 d. apie 11.40 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį sustojo ir paliko jį stovėti ten, kur tai trukdė kitų transporto priemonių eismui.
2023 m. spalio 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (toliau ir – nutarimas) pradėta teisena buvo nutraukta nenustačius pakankamai duomenų, patvirtinančių S. L. kaltę.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. spalio 24 d. gautas pareiškėjo P. G. (toliau ir – pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma peržiūrėti Institucijos 2023 m. spalio 10 d. priimtą nutarimą, priimti teisingą sprendimą ir tinkamai nubausti administracinio nusižengimo bylos piktybinį pažeidėją. Skunde teigiama, kad Sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija) vidaus tvarkos taisyklių (toliau ir – Taisyklės) 15 punktas numato, kad nuolat laikyti automobilius ant viešo kelio draudžiama. Konfliktas buvo registruotas, nes V. L. ir jo žmona S. L. paromis/savaitėmis palikdavo automobilį Bendrijos keliuke ir atvykus automobiliui su prekėmis ar atvykus statybininkams su savo įrankiais, nebuvo galimybės netrukdomai dirbti/privažiuoti/išsikrauti prekes. Tiek pats pareiškėjas, tiek siuntų kurjeriai turi nepatogumų pasiekti savo garažą. Pareiškėjas kreipėsi į Bendrijos pirmininkę, iš kurios buvo gautas atsakymas kviesti policiją dėl transporto priemonės laikymo draudžiamojoje teritorijoje, remiantis Bendrijos Taisyklėmis arba išsipirkti dalį kelio ir prisijungti jį prie savo sklypo bei apsitverti. Pareiškėjas prideda fotonuotraukų, kuriose matosi, ties kur baigiasi viešas keliukas ir kur prasideda pareiškėjo sklypo zona. Pažymima, kad S. L. kartu su vyru automobilį palieka stovėti viešajame Bendrijos keliuke. Kai pas S. L. atvyksta svečiai, pareiškėjo įvažiavimas/išvažiavimas yra užblokuojamas. Tai, kad keliukas baigiasi ir už jo yra miškas, o ne tolesnis pravažiavimas, šis faktas nesuteikia teisės palikti automobilio Bendrijos teritorijoje. Automobilį S. L. stato piktybiškai, pareiškėjas prašė patraukti automobilį, tačiau į prašymus niekas nereagavo.
Atsiliepimo į pareiškėjo skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta organo (pareigūno), turinčio teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo (taip pat ir neskyrimo) tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. To paties kodekso straipsnio 2 dalyje numatyta, jog administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Pažymėtina, jog bet kuriam bylos dalyviui nepriimtinos teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančių institucijų (pareigūnų) išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.
ANK 565¹ straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima. Pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, t. y. kai trūksta bent vieno iš privalomo administracinio nusižengimo sudėties elementų. .
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad P. G. 2023 m. rugpjūčio 23 d. per e-policija pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini), automobilis „Dacia Duster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savaitę statomas gatvėje, kuri priklauso sodo bendrijai ir ja negalima naudotis asmeniniams parkavimo poreikiams, trukdo įvažiuoti į garažą, atvežti prekes (b. l. 33-34).
Institucija, gavusi P. G. pareiškimą, 2023 m. rugpjūčio 24 d. išsiuntė transporto priemonės „Dacia Duster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkei S. L. pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo (b. l. 25-26) ir surašė S. L. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-38803-2023. Protokole nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 23 d., apie 11.40 val., (duomenys neskelbtini), S. L., vairuodama automobilį sustojo ir paliko jį stovėti ten, kur tai trukdė kitų transporto priemonių eismui. Protokole pažymėta, kad šiais veiksmais S. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 150.10 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje (b. l. 22-23).
Pažymėtina, kad ANK 417 straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė numatyta tam, kas sustojo ir stovėjo vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojo ir stovėjo nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose.
KET 150.10 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
Apklaustas nagrinėjant skundą teisme pareiškėjas P. G. parodė, kad automobilio statymas toje vietoje vyko dvi savaites. Nei iki to, nei po to piktybinis parkavimas nevyko. Kaimynai turi aikštelę iš kitos namo pusės, kur daugelį metų buvo statomi automobiliai. Kitoje namo pusėje kaimynai turėjo didelį baseiną, kuris trukdė įvažiuoti į jų kiemą. Keliukas skirtas naudotis gyventojams, ten galima atvažiuoti ir sustoti. Atvažiuoja kurjeriai, tarnybos, paštininkai. Jis kreipėsi į policiją ir į teismą, nes automobilis buvo paliekamas tiek dieną, tiek naktį. Po jo prašymo ir dialogo niekas nepasikeitė. Tada jis kreipėsi į sodų bendrijos pirmininkę su prašymu padėti. Jam buvo atsakyta, kad nepavykus susitarti gražiuoju bandyti kviesti policiją dėl automobilio laikymo draudžiamoje vietoje. Nebuvo taip, kad automobilis būtų paliekamas trumpiems poreikiams. Nori pasikartoti, kad po to tokie incidentai nevyko. Tai vyko po tam tikro konflikto, turbūt norint parodyti savo teritoriją ar teisę. Jeigu tai būtų tik dieną ar kelioms valandoms, šio teismo nebūtų. Teismo prašo nubausti kaimynę už piktnaudžiavimą parkuojant automobilį. Su kaimynais nebendrauja, sutaria blogai, yra kitų teisminių procesų, kuriuose jis yra pareiškėjas. Pateiktoje nuotraukoje (b. l. 31) eismas nėra trukdomas, tačiau jeigu prie garažo turėtų atvažiuoti meistrai, jiems būtų sudėtinga, dėl to yra apsunkinamas privažiavimas prie garažo. Tuo metu toje vietoje jis negyveno, ten tuo metu ir dabar vyksta statybos. Per dvi savaites atvažiuodavo vidaus apdailos darbuotojai, atveždavo buitinę techniką, daug įvairaus transporto, jiems reikėjo patogesnio privažiavimo. Šie asmenys kreipėsi į jį teigdami, kad jiems sudėtinga privažiuoti. Sodų bendrija turi vidaus tvarkos taisykles, kurių 15 punktas numato, kad tuo keliuku galima važinėti, tačiau juo negalima naudotis kaip parkavimo vieta.
Apklausta teisme buvusi patraukta atsakomybėn S. L. aiškino, kad P. G. yra jų kaimynas, kuris negyvena, o dar tik statosi namus. Jie negalėjo įvažiuoti į savo kiemą ir privažiuoti prie savo vartų. Kaimynas yra susipykęs su jos vyru, dėl to pradėjo rašyti į įvairias instancijas. Ji neneigia, kad pasistatė automobilį. To priežastis tai, kad kitas kelias dėl statybos darbų buvo išdaužytas. Tuo metu ji po 2-3 kartus per dieną turėjo važiuoti pas savo mamą, todėl pasirinko geresnį kelią. Piktybiškumo nebuvo. Byloje yra vienos dienos (rugpjūčio 23 d., 11 val. 40 min.) nuotrauka, kurią pateikė pareiškėjas. Ji nežinojo sodo bendrijos taisyklių, kad negalima statyti automobilių ant bendro kelio. Jeigu būtų paskambinus bendrijos pirmininkė, automobilio būtų nestatę. Buvo gavusi įspėjimą iš P. G. nestatyti automobilio, šiam pasakė, kad tai laikinai. Tuo metu kieme negalėjo statyti automobilio, nes įvažiavimas buvo užimtas. Dėl trukdymo į ją jokie darbininkai nesikreipė.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą. Viena iš pagrindinių administracinės atsakomybės nuostatų yra tai, kad Asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo (ANK 2 straipsnio 3 dalis).
Teismas įvertinęs byloje surinktus duomenis ir teismo posėdžio metu kaipo naujus įrodymus gautus P. G. ir S. L. paaiškinimus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu pripažįsta, kad skundžiamame Institucijos nutarime pareigūnė pagrįstai nenustatė, kad S. L. yra kalta dėl savo veiksmų, kad akivaizdžiai pažeidė jau minėtą KET 150.10 punktą. Priimtame nutarime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo pateiktose nuotraukose užfiksuotas automobilio „Dacia duster“ pastatymas nešalino galimybės privažiuoti ar išvažiuoti prie arba iš pareiškėjo statomo namo garažo, kad automobilis buvo pastatytas taip, jog liktų pakankamai vietos įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) garažą (-o), kiemą (-o). , teritoriją (-os), kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
Teismas pastebi ir pažymi, kad automobilių statymas nurodytoje vietoje nėra apribotas draudžiamųjų ar stovėjimo vietą nurodančių kelio ženklų, automobilis buvo statomas kiek įmanomai arčiau pastatytos tvoros, ant kelio ir toje vietoje, kur KET statyti automobilio nedraudžia. Tai, kad sodų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ vidaus tvarkos taisyklėse numatė, jog transporto priemonės bendrijos teritorijoje turi būti laikomos / statomos sodo sklype, ir jas laikyti pakelėse (ant kelio) draudžiama, nėra pagrindas S. L. taikyti atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, nes ši administracinį nusižengimą apibrėžianti teisės norma numato atsakomybę už transporto priemonių sustojimą ir stovėjimą draudžiamose vietose, nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimus, kurie prieštarauja Kelių eismo taisyklėse numatytiems draudimams. Už privataus pobūdžio tam tikram subjektų ratui skirtus susitarimus ir jų pažeidimus pagal sodų bendrijos vidaus tvarkos taisykles taikyti visiems subjektams skirtos ir privalomos viešojo reguliavimo administracinės atsakomybės nėra pagrindo.
Teisme deklaratyvūs pareiškėjo teiginiai apie pastatyto automobilio trukdymą kitoms transporto priemonėms liko neįrodyti, pareiškėjas negalėjo nurodyti asmenų, kurie skundėsi dėl tokių trukdymo, duomenų, dėl ko teismas neturėjo galimybės išsiaiškinti kam ir kokiu būdu S. L. pastatytas automobilis trukdė galimo eismo metu. Jokie oficialūs pranešimai apie automobilio trukdymą konkrečiu metu atvykus prie namo ne pareiškėjui, bet kitiems asmenims nebuvo fiksuoti. Dėl to teismas neturi pagrindo netikėti ir S. L. teiginiais apie tai, kad jokių pranešimų, jog atvykę asmenys negalėtų įvažiuoti ar išvažiuoti iš pareiškėjo garažo, arba kad jos automobilis trukdo kitiems eismo dalyviams - ji negavo, dėl to į ją niekas nesikreipė. Dėl to visas abejones dėl pareiškėjo teigiamo trukdymo kitiems asmenims ir jų eismui teismas pagal privalomą principą vertina S. L. naudai. Tuo tarpu pareiškėjo siekis priversti kitus asmenis elgtis jo patogumui ir pagal jo norus nėra pagrindas šiuo atveju taikyti atsakomybę S. L. nenustačius teigiamo administracinio nusižengimo požymių.
Atsižvelgiant į išdėstytą bei nenustačius pakankamų duomenų, patvirtinančių S. L. kaltę, teismas sutinka su priimtame nutarime išdėstytais motyvais, jog visos abejonės ir neaiškumai turi būti vertinami jos naudai, tuo užtikrinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos ir iš jo išplaukiančio in dubio pro reo principų įgyvendinimą.
Teismas patikrinęs Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą konstatuoja, kad Institucija pagrįstai S. L. suformavo kaltinimą, nes pagal pareiškėjo pateiktos ir nurodytus duomenis buvo pagrindas įžvelgti galimą KET pažeidimą ir galimą administracinį nusižengimą. Visgi išnagrinėjus bylą pagal tokį kaltinimą ir teisėtai bei teisingai įvertinus visus surinktus duomenis, dalis kurių paneigė pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie tai, kad pastatytas automobilis trukdė eismui ir stovėjo draudžiamoje vietoje, buvo priimtas pagrįstas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.
Nagrinėjamu atveju Institucija spręsdama dėl S. L. kaltės atsižvelgė į visus šiam klausimui spręsti reikšmingus bylos duomenis, teisingai įvertino tai, kad S. L. statomas pastatytas automobilis netrukdė pareiškėjui patekti į savo namus/ garažą. Tas pačias aplinkybes nustatė ir teismas, kurias patvirtino ir teisme apklaustas pareiškėjas nurodydamas, jog tuo metu jis nurodytoje vietoje negyveno, o minėtame garaže buvo laikomi ne automobiliai, bet įvairūs daiktai, medžiagos, kurių iškrovimui S. L. pastatytas automobilis neva trukdė privažiuoti prie garažo. Abejones dėl tokių pareiškėjo deklaratyvių teiginių sustiprina pareiškėjo pripažįstamas ir paties nurodytas reikšmingas jo elgesio motyvas apie tai, kad P. G. yra su kaimynais susipykęs, su jais nebendrauja ir turi ne vieną teisinį ginčą.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus teismas konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 10 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną yra teisėtas ir pagrįstas. Institucija tinkamai įvertino visas įvykio aplinkybes, pagrįstai nenustatė, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, kad S. L. nėra kalta dėl jai pareikštų kaltinimų, dėl ko teisėtai nutraukė pradėtą administracinę teiseną, naikinti ar keisti tokio priimto nutarimo pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutarė:
P. G. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 10 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.