- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-20
- Bylos Nr.
- 2-31-794/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11132-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Atsakovas
- AB „Klaipėdos mediena“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Trečiasis asmuo
- UAB „Ekonovus“, L. I.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, dalyvaujant atsakovės AB „Klaipėdos mediena“ atstovei Eglei Šiškinai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei AB „Klaipėdos mediena“, tretiesiems asmenims UAB „Ekonovus“, L. I. (L. I.) dėl nuostolių atlyginimo regreso teise,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-09-30 teisme priimtas ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinys atsakovei AB „Klaipėdos mediena“, tretiesiems asmenims UAB „Ekonovus“, L. I. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 29.269,79 Lt nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-10-13 Liepų g., Klaipėdoje, dėl atsakovei priklausančios transporto priemonės TEREX, valst. Nr. T3179B, vairuotojo L. I. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė MERCEDES BENNZ ACTROS 2636, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) L. I. buvo samdomas atsakovės ir minėtas eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas. Transporto priemonė TEREX, valst. Nr. T3179B, nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nurodė, kad ERGO Insurance nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį, išmokėdamas 29.269,79 Lt draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas paslaugų teikimo sutarties 2.1.3. p. nuostatas, kompensavo Ergo Insurance SE Lietuvos filialui išmokėtą 29.2569,79 Lt draudimo išmoką, o vėliau kreipėsi į atsakovę reikalaudamas grąžinti sumokėtus pinigus, tačiau atsakovė reikalaujamos sumos nesumokėjo.
Atsiliepimas
Atsakovė AB „Klaipėdos mediena“ atsiliepimu prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad AB „Klaipėdos mediena“ gavo ieškovo siųstas pretenzijas, tačiau atsakovė atsakydama į jas išsiuntė prašymus pateikti visus žalos apskaičiavimą ir jos atlyginimą pagrindžiančius dokumentus. Atsakovei pateiktuose dokumentuose eismo įvykis buvo aprašytas neišsamiai, nenubraižyta įvykio schema, nepridėti dokumentai patvirtinantys teisę pasirašyti dokumentus juridinių asmenų vardu, kuriems jie atstovauja. Atsakovė taip pat nurodė, kad jai nebuvo suteikta galimybė susipažinti su transporto priemonės sugadinimais, pareikšti pastabas,. 2012-11-08 remonto sąmata Nr. 104 parengta nedalyvaujant atsakovės atstovui. Teigia, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, kad visos keičiamos dalys sugadintos būtent nagrinėjamo įvykio metu. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas neturėjo atlyginti visų nurodytų išlaidų, jei dalys buvo pakeistos naujomis, o jų vertė turėjo būti apskaičiuota pagal būtinas remonto išlaidas.
Procesiniai dokumentai tretiesiems asmenims UAB „Ekonovus“ ir L. I. įteikti tinkamai (Civilinio proceso kodekso 122 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tretieji asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu atsakovės AB „Klaipėdos mediena“ atstovė paaiškino, kad ginčo dėl to, kad transporto priemonė, priklausanti atsakovei, nebuvo apdrausta ir vairuotojas padarė eismo įvykį, ginčo nėra. Parodė, kad ginčas yra dėl žalos dydžio, kadangi žalos dydis nebuvo derintas su atsakove, sąmata parengta nedalyvaujant atsakovės atstovei, nebuvo pateikti įrodymai, kad sugadintos dalys buvo sugadintos būtent šio eismo įvykio metu. Taip pat paaiškino, kad prarado teisę reikalauti nepriklausomos ekspertizės. Nepateikti įrodymai ar buvo būtina visas dalis keisti naujomis, ar buvo galima jas remontuoti. Nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies ir prašo sumažinti žalos dydį.
Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovas ir tretieji asmenys UAB „Ekonovus“ ir L. I. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį informuoti tinkamai (b.l. 122, 123). Teisme gauti ieškovo atstovo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl byla nagrinėtina ieškovės atstovui ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2012-10-13 Liepų g. , Klaipėdoje, dėl L. I., vairavusio transporto priemonę TEREX, valstybinis Nr. T3179B, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė MERCEDES BENZ ACTROS 2636, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio dieną transporto priemonės TEREX, valstybinis Nr. T3179B, savininkė buvo AB „Klaipėdos mediena“, o transporto priemonę TEREX, valstybinis Nr. T3179B, vairavo AB „Klaipėdos mediena“ darbuotojas L. I.. Minėta transporto priemonė eismo įvykio dieną nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 2002-03-29 transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuras ir UAB „ERGO Lietuva“ sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 11, pagal kurią UAB „ERGO Lietuva“ įsipareigojo atlikti Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme ir Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse Biuro kompetencijai priskirtų žalų administravimą ir draudimo išmokos trečiajam asmeniui mokėjimą. "ERGO Insurance ŠE" Lietuvos filialas, veikdamas ieškovo vardu, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdamas 29.269,79 Lt dydžio draudimo išmoką.
Transporto priemonių draudimą reglamentuoja Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Šio įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos, funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 1 str. 1 d.). Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių ir asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Biuras (17 str. 1 d. 1 p.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad žala buvo padaryta, t.y. 2012-10-13, Liepų g., Klaipėdoje, eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė MERCEDES BENZ ACTROS 2636, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šią aplinkybę patvirtina ieškovo pateikta eismo įvykio deklaracija, kurioje aprašytos eismo įvykio aplinkybės bei nurodytas eismo įvykio kaltininkas. Atsiliepime į ieškinį atsakovė kėlė abejones dėl pateiktos eismo įvykio deklaracijos, kadangi ji nepasirašyta atsakovės įgalioto atstovo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad eismo įvykio deklaraciją pasirašo eismo įvykyje dalyvavę transporto priemonės valdytojai (Kelių eismo taisyklių 3 ir 232 punktai). Nagrinėjamu atveju eismo įvykio deklaracija buvo užpildyta laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, t.y. eismo įvykio deklaraciją pasirašė eismo įvykio metu atsakovei priklausančią transporto priemonę TEREX, valstybinis Nr. T3179B, vairavęs L. I., kuris eismo įvykio metu dirbo pas atsakovę, bei apgadintos transporto priemonės MERCEDES BENZ ACTROS 2636, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas T. D., todėl atsakovės abejonės dėl eismo įvykio deklaracijos laikytinos nepagrįstomis. Teismo posėdžio metu atsakovės AB „Klaipėdos mediena“ atstovė žalos padarymo fakto nebeginčijo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad transporto priemonė MERCEDES BENZ ACTROS 2636, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta neapdrausta transporto priemone TEREX, valstybinis Nr. T3179B. Atsakovės AB „Klaipėdos mediena“ atstovė teismo posėdžio metu neginčijo ir šios aplinkybės. 2002-03-29 transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuras ir UAB „ERGO Lietuva“ (šiuo metu „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas) sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 11, pagal kurią UAB „ERGO Lietuva“ (šiuo metu „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas) įsipareigojo atlikti Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme ir Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse Biuro kompetencijai priskirtų žalų administravimą ir draudimo išmokos trečiajam asmeniui mokėjimą. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas pagrįstai išmokėjo apgadintos transporto priemonės MERCEDES BENZ ACTROS 2636, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei UAB „Ekonovus“ reikalaujamą žalos atlyginimą. Draudikų biuras kompensavo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui jo išmokėtą draudimo išmoką.
Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d. numatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad eismo įvykio dieną transporto priemonės TEREX, valstybinis Nr. T3179B, savininkė buvo atsakovė AB „Klaipėdos mediena“. Pareiga sudaryti draudimo sutartį yra nustatyta savininkui (Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d.). Vadinasi, ieškovas pagrįstai prašo transporto priemonės MERCEDES BENZ ACTROS 2636, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei UAB „Ekonovus“ išmokėtą žalą priteisti iš atsakovės AB „Klaipėdos mediena“, kadangi atsakovė būdama transporto priemonės TEREX, valstybinis Nr. T3179B, savininke, turėjo pareigą sudaryti draudimo sutartį, tačiau jos neįvykdė. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 3 d. nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Atsakovė minėtame įstatyme nustatytos pareigos nepaisė ir naudojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą transporto priemonę TEREX, valstybinis Nr. T3179B.
Ieškovas nurodė, kad apgadintos transporto priemonės MERCEDES BENZ ACTROS 2636, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei UAB „Ekonovus“ buvo išmokėtas 29.269,79 Lt žalos atlyginimas. Teismo posėdžio metu atsakovės AB „Klaipėdos mediena“ atstovė paaiškino, kad nesutinka dėl žalos dydžio, kadangi žalos dydis nebuvo derintas su atsakove, sąmata parengta nedalyvaujant atsakovės atstovei, nebuvo pateikti įrodymai, kad sugadintos dalys buvo sugadintos būtent šio eismo įvykio metu. Eismo įvykio metu padarytos žalos dydis turi būti nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau - Taisyklės), Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymu patvirtintų Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos (toliau - Instrukcija) nuostatomis. Taisyklių 13 punktas nustato, kad nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato ieškovas, vadovaudamasis ieškovo įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus. Taisyklių 15 p. numato, jog žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo numatytu būdu. Sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Ginčo eismo įvykio metu transporto priemonės MERCEDES BENZ ACTROS 2636, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei UAB „Ekonovus“ padaryta žala buvo nustatyta atsižvelgiant į ieškovo atstovo surašytą transporto priemonės techninės apžiūros protokolą, sugadinto automobilio fotonuotraukas, transporto priemonės remonto vertės sąmatą, bei realiai atliktus remonto darbus pagrindžiančią PVM sąskaitą-faktūrą (b.l.18-19, 20-30, 31-33). Ieškovo pateiktoje remonto sąmatoje nurodyti būtini remonto darbai, bei remontuojamos/keičiamos detalės yra analogiški transporto priemonės techninės apžiūros protokole nurodytiems. Taip pat pažymėtina, kad nuotraukos yra pagalbinė priemonė nustatant žalos dydį, o apgadinto automobilio detalių sugadinimo laipsnis nustatomas apžiūrint automobilį. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovas padarytos žalos dydį nustatė vadovaudamasis aukščiau minėtais teisės aktais tinkamai, kadangi ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį, yra leistini ir jokiais įrodymais nepaneigti. Teismo vertinimu, atliktų darbų kaina visiškai atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo principams, neprieštarauja aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatoms. Atlygintinos žalos dydžio nepagrįstumą turi įrodinėti žalos dydį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009). Nei atsiliepime į ieškinį, nei teismo posėdžio metu atsakovė nenurodė, kurie, jos manymu, remonto darbai nebuvo būtini, nepateikė savo skaičiavimų apie patirtos žalos dydį, nenurodė, kiek ieškovo nurodytas žalos dydis turėtų būti mažinamas, ir savo argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Kaip aukščiau buvo nurodyta atsakovė teigė, kad žalos dydis nebuvo derintas su atsakove, sąmata parengta nedalyvaujant atsakovės atstovei, todėl prarado galimybę prašyti nepriklausomos ekspertizės. Įstatymo 12 straipsnio 3 dalis numato, kad atsakingas už neapdrausta transporto priemone padarytą žalą asmuo privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos padarymą raštu pranešti Biurui, priešingu atveju žalos administravimo ir atlyginimo klausimas bus sprendžiamas jam nedalyvaujant. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė nepateikė duomenų, kad būtų įvykdžiusi įstatyme numatytą pareigą. Kelių transporto priemonių vertinimo tvarkos 22 punktas numato, kad apžiūra paprastai atliekama dalyvaujant transporto priemonės savininkui (jo atstovui) ar užsakovui arba asmeniui, turinčiam patikėjimo teisę. Ši norma nereikalauja, kad apžiūroje dalyvautų už žalą atsakingas asmuo, kad jam būtų pranešta apie apžiūrą. Vienos pusės parengti ir pateikti įrodymai dėl nuostolių dydžio teisiniu požiūriu yra tinkami ir gali būti nuneigiami kitais įrodymais, o ne atmetami dėl to, kad skolininkas nedalyvavo juos renkant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-730/2002). Atsakovė yra juridinis asmuo, todėl turėjo prisiimti didesnę atsakomybę ir pati domėtis žalos administravimo ir atlyginimo procedūra. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovės darbuotojui L. I. buvo siųstas kvietimas dėl autoavarijos susipažinti su transporto priemonės techninės apžiūros protokolu ir apskaičiuota draudimo išmokos suma. Nors kvietimas buvo siųstas atsakovės darbuotojui, tačiau L. I. taip pat turėjo pareigą informuoti atsakovę, kaip savo darbovietę, apie minėtą kvietimą. Darytina išvada, kad atsakovei buvo suteikta galimybė susipažinti su nustatytais transporto priemonės sugadinimais ir žalos dydžiu, tačiau atsakovė šia galimybe nepasinaudojo.
Atsakovė pažeidė pareigą sudaryti transporto priemonės draudimo sutartį, ieškovas dėl atsakovės kaltės patyrė nuostolius išmokėdamas draudimo išmoką nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui. Kadangi išmokėjus draudimo išmoką, ieškovui atsirado atgręžtinio reikalavimo teisė į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės priteistina 29.269,79 Lt nuostolių (CK 6.280 str., Įstatymo 4 str.).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 str. 1 ir 2 d.). Todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2014-09-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).
Ieškovas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistina ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str.). Ieškovas byloje pateikė duomenis, jog sumokėjo 878,00 Lt žyminį mokestį ir 283,00 Lt už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą, iš viso patyrė 1.161,00 Lt bylinėjimosi išlaidas, todėl iš atsakovės priteistina ieškovui 1.161,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 8 p., 93 str.). Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 3,00 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).
Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2014-10-01 teismo nutartimi, paliktinos galioti iki visiško sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 260, 265 - 270, straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovės AB „Klaipėdos mediena“ 8.477,12 Eur (29.269,79 Lt) nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2014-09-30, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 336,25 Eur (1.161,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-01 nutartimi, palikti galioti iki sprendimo įvykdymo.
Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 %% žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (LR CK 1.5 str., 1.137 str., 6.145 str. - 6.153 str., CPK 7 str., 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 150 str. 2 d., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str.).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.