- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-09
- Bylos Nr.
- II-778-859/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01997-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. P., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. (toliau – ir pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės N. J. 2021 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-14202-2021 (toliau – ir Nutarimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Skundžiamo Nutarimo esmė
Institucijos vyriausioji specialistė Nutarimu konstatavo, kad A. P. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 418 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes 2021 m. liepos 3 d. 15.57 val. Vilniuje, Barboros Radvilaitės g. 5A, pastatė automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių stovėjimo vietoje, kurioje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 taikoma nustatyta vietinė rinkliava ir iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdamas trumpąja mobiliojo ryšio žinute arba naudodamasis mobiliųjų įrenginių programomis, šį administracinį nusižengimą padarė pakartotinai. A. P. buvo paskirta administracinė nuobauda – 70 EUR dydžio bauda.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas pateikė skundą, kuriame nurodo, kad atžvilgiu priimtas Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas, o administracinio nusižengimo byla nutraukta. Nurodė, kad specialistė neteisingai kvalifikavo patį įvykį, neatsižvelgė į kitas aplinkybes. Nebuvo nustatinėjama ar automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytas žymėtoje apmokamoje stovėjimo vietoje, nors automobilių vietos yra sužymėtos ir rinkliava yra renkama už automobilių stovėjimą tose pažymėtose vietose. Nepažymėta vieta, kurioje stovėjo automobilis yra pravažiuojamoje kelio dalyje ir ji negali būti apmokestinama.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Nutarimą. Nurodo, kad transporto priemonių vairuotojai ties Barboros Radvilaitės g. 5A, apie automobilių statymo tvarką yra informuojami kelio ženklais Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ su lentelėmis Nr. 840 „Mokamos paslaugos“ ir 838 „Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas“. Pareiškėjo automobilis pastatytas minėtų kelio ženklų galiojimo zonoje, todėl už automobilio stovėjimą turėjo būti sumokėta vietinė rinkliava. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu 3-82 patvirtintų Kelių, horizontaliojo ženklinimo taisyklių 100 punktu, transporto priemonių stovėjimo vietų horizontalusis ženklinimas yra rekomendacinio pobūdžio, todėl stovėjimo vietos neprivalo būti sužymėtos, o ir ne visada yra galimybė tai padaryti. Pažymėjo. Kad tuo atveju, jei pareiškėjui iškilo abejonė dėl mokamos stovėjimo vietos (dėl to, kad ji nesubraižyta/nesužymėta), reikėjo vadovautis anksčiau Kelių eismo taisyklių 8 punktu. Nuotraukose taip pat aiškiai matyti, kad skiriasi įvažiavimo į kiemą kelio danga (išklota kitos formos trinkelėmis) ir automobilis nestovi ant įvažiavimo. Jeigu būtų paliktas automobilis ant įvažiavimo, tuomet būtų užfiksuotas KET 150.10 punkto pažeidimas. Barboros Radvilaitės gatvėje automobilis stovi kelio ženklų Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ su lentelėmis Nr. 840 „Mokamos paslaugos“ ir 838 „Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas“ galiojimo zonoje ir todėl už automobilio stovėjimą buvo privaloma sumokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą.
III. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados
Teismo posėdžio metu A. P. skundą palaikė ir paaiškino, kad toje vietoje, kur pastatė automobilį yra įvažiavimas, nėra pažymėta, kad ten „parkingas“. 2021 m. liepos 3 d. reikėjo pasiimti dokumentą, paliko mašiną prie įvažiavimo. Atėjo jaunuolis, kuris sakė, kad neteisingai pastatė automobilį. Sakė jam, kad nėra ženklo, o jis parodė, kad ten yra ženklas, todėl privalėjo sumokėti. Galvoja, kad paskyrė baudą neteisėtai. Ta vieta, kuri yra apmokama, yra paženklinta. Vieta, kur jis stovėjo nėra paženklinta. Manė, kad nėra pakankamai atskleistas stovėjimo vietos įrengimas. Toje vietoje yra pažymėtos automobilio stovėjimo vietos, o kur jis pastatė automobilį stovėjimo vieta nepažymėta.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Automobilis buvo pastatytas mokamoje stovėjimo vietoje. Byloje yra pateikta nuotrauka, iš kurios matyti, kad transporto priemonė stovi mokamoje vietoje, įvažiavimas atskirtas trinkelėmis, netgi žiūrint parametrus automobilio, nekyla abejonių, kad automobilis stovi mokamoje stovėjimo vietoje. Automobilio statymo vieta įeina į zoną už kurią reikia susimokėti. KET 8 punktas reglamentuoja, kad eismą Lietuvos Respublikoje reguliuoja kelio ženklai. Ta vieta yra mėlyna zona. Ji yra mokama.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, įskaitant ir paskirtos nuobaudos, bei skirtos administracinio poveikio priemonės adekvatumą.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
ANK 418 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas. Aptariamo straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės atsakomybės kvalfikuojantis požymis, ir numato atsakomybę tam, kas padarė aptariamo straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pakartotinai.
Aptariamo straipsnio dispozicija yra nukreipiančioji. Todėl būtina vadovautis ir kitais teisės aktais. Taip, rinkliava už automobilių statymą Vilniaus mieste yra nustatyta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas. Minėtas tarybos sprendimas yra galiojantis. Jame aiškiai išdėstyta nustatytos rinkliavos mokėjimo tvarka, atsakomybė už rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimus bei rinkliavos taikymo zonos. Sprendimo 16.1. punkte nurodyta, kad vairuotojas pastatęs automobilį mokamoje stovėjimo vietoje, privalo iš karto sumokėti nuostatų 11.1–11.4 papunkčiuose nustatyto dydžio vietinę rinkliavą į bilietų automatą, naudodamasis mobiliojo ryšio operatorių paslaugomis siunčiant trumpąsias žinutes arba naudodamasis Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ sukurtomis mobiliųjų įrenginių programomis. Nuostatų 11.5 papunktyje nustatyto dydžio vietinę rinkliavą privalo sumokėti per 72 valandas nuo tos dienos pabaigos nuostatų 15.4 arba 15.5 papunkčiuose nustatytais būdais, privalomai nurodydamas automobilio valstybinį numerį ir gauto pranešimo registracijos numerį. Taigi minima informacija yra skelbiama viešai ir prieinama kiekvienam.
Be to, Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Tuo tarpu 8 punktas numato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat taisyklių reikalavimų atžvilgiu.
KET 1 priedo 528 punktas žymi „Stovėjimo vietą“ (Transporto priemonių stovėjimo vieta); 824 punktas žymi „Savaitės dienos“ (Nurodo savaitės dienas, kurias galioja kelio ženklas); 838 punktas „Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas“ (Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik lengviesiems automobiliams be priekabos ir motociklams. Transporto priemonė turi stovėti palei pat šaligatvio kraštą, esantį arčiausiai prie važiuojamosios dalies); 840 punktas „Mokamos paslaugos“ (Nurodo, kad už paslaugas reikia mokėti. Lentelė, pastatyta kartu su kelio ženklu „Kelio arba dviračių trasos numeris“, pažymi vietą, nuo kurios kelias mokamas. Jeigu lentelėje nurodytas galiojimo laikas, už paslaugas reikia mokėti nurodytu laiku).
Tiek bylos duomenys, tiek viešai prieinama informacija (https://www.arcgis.com/home/webmap/viewer.html?webmap=8af9f4c00e514e9197a47f4cb47e69f2&extent=25.2333,54.6674,25.3387,54.6985) patvirtina, kad visa Barboros Radvilaitės gatvė patenka į Mėlynos zonos ribas.
Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad prieš automobilių stovėjimo aikštelę (b. l. 20) yra pastatytas ženklas „P“ su papildomomis lentelėmis „Savaitės dienomis ir mokamos paslaugos“ ir „M zona“ bei „Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas“. Už pastatyto ženklo su papildomomis lentelėmis yra sužymėtos automobilių stovėjimo vietos. Kitoje nuotraukoje (b. l. 16) matyti, kad taip pat, prieš automobilių stovėjimo aikštelę pastatytas ženklas „P“ su papildomomis lentelėmis „Savaitės dienomis ir mokamos paslaugos“ ir „M zona“ bei „Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas“. Taigi transporto priemonių vairuotojai informuoti ne tik apie automobilių stovėjimo būdą minėtoje aikštelėje, bei ir apie tai, kad už automobilio stovėjimą privalu susimokėti nustatyto dydžio mokestį nepriklausomai nuo paros laiko. Ženklas su papildomomis lentelėmis įrengtas gerai matomoje vietoje, prieš prasidedant parkavimo vietoms ir jokių abejonių jame nurodoma informacija nekelia.
Kitoje pateiktoje nuotraukoje (b. l. 19) matyti, kad automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytas ne ant įvažiavimo į namo kiemą, o ant vienodos kelio dangos (plytelių) kaip ir sužymėtose aikštelės vietose. Pastebėtina, kad įvažiavimas yra išgrįstas kitokia kelio danga – smulkiomis trinkelėmis, kurios atskiria įvažiavimo kelią nuo stovėjimo aikštelės, kurios ribose yra kvadrato tipo didelės plytelės. Gi visas kitas plotas, kuriame galioja jau aptarti ženklai, reguliuojantys automobilių stovėjimą, yra grįstas vienodomis plytelėmis.
Nors pareiškėjas ginčija faktą, kad jam pastačius automobilį, reikėjo susimokėti vietinę rinkliavą, tuo, kad toje vietoje nėra sužymėtų stovėjimo aikštelės linijų, tačiau kaip teisingai pažymėjo Institucija tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu, tuo atveju, jei kelio ženklinimas skiriasi nuo kelio ženklo, reikia vadovautis kelio ženklais (KET 8 punktas). Taigi šiuo nagrinėjamu atveju, pareiškėjas būdamas eismo dalyviu, turėdamas vairuotojo teises ir privalėdamas išmanyti KET, turėjo vadovautis ne automobilių stovėjimo ženklinimu, o būtent kelio ženklais, kurie net iš abiejų pusių įspėjo vairuotojus apie mokamas paslaugas, t. y. kad už automobilio pastatymą turi būti sumokėta vietinė rinkliava.
Teismas pažymi, kad eismo dalyviai privalo, kaip jau buvo minėta aukščiau, išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, Kelių eismo taisykles. Todėl pareiškėjas, kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, turėjo pareigą įsitikinti kur stato automobilį (automobilių stovėjimo aikštelėje ar įvažiavimo pusėje) bei atkreipti dėmesį į minimos atkarpos reguliavimą kelio ženklais ir papildomomis lentelėmis.
Be to, pareiškėjas jau buvo baustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 418 straipsnio 1 dalyje, padarymą (2021 m. gegužės 12 d. protokolu su administraciniu nurodymu, paskiriant 40 eurų baudą už ANK 418 straipsnio 2 dalyje padarytą administracinį nusižengimą bei 2021 m. kovo 17 d. protokolu su administraciniu nurodymu, paskiriant 10 eurų baudą už ANK 418 straipsnio 1 dalyje padarytą administracinį nusižengimą), todėl Institucija teisingai kvalifikavo A. P. veiksmus pagal ANK 418 straipsnio 2 dalį, nes nustatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė sumažinti jam paskirtą baudą tuo atveju, jei teismas nustatytų, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta šio ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje, kurioje teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pripažįstama, jog pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama tik esant ypatingoms, išskirtinėms aplinkybėms.
Teismas, nagrinėjamu atveju atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, konkrečias jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo kaltę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą (švelnesnės nuobaudos skyrimui yra būtinas prisipažinimas, o šiuo atveju pareiškėjas tiek paduodamas skundą, tiek teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir neigė padaręs administracinį nusižengimą), be to, pareiškėjas ne pirmą kartą yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 418 straipsnyje, padarymą, taip pat atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę. Pareiškėjas prašydamas sumažinti jam paskirtą baudą, nurodė atsižvelgti į tai, kad yra pensininkas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra svarbus ne pareiškėjo asmeninis interesas, o siekis užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, todėl labai svarbu, kad asmuo jau nekartą baustas už analogiško nusižengimo padarymą, neišvengtų neigiamų pasekmių, susijusių su padarytu nusižengimu. Dėl aptarto, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų sumažinti A. P. paskirtą nuobaudą, todėl konstatuotina, kad pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda yra proporcinga ir teisinga, o mažinti jos, nėra teisinio pagrindo.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad Nutarimą priėmusi Institucija atsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisingą bei pagrįstą išvadą dėl A. P. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 418 straipsnio 2 dalyje, todėl Nutarimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės N. J. 2021 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-14202-2021 palikti nepakeistą, ir A. P. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.