Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Vaidotės Žižienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-25737-18,

kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, vykdo individualią veiklą, laikinai gyvena deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) ., neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. V. 2018 m. kovo-balandžio mėnesių laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, apie 05.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš šeimos narį – kartu gyvenantį sutuoktinės tėvą A. N. - gulinčiam ant sofos-lovos nukentėjusiajam tyčia sudavė koja ne mažiau kaip tris smūgius į dešinę šlaunį ir pilvą - tuo sukėlė nukentėjusiajam A. N. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, E. V. 2018 m. gegužės 31 d. apie 22.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – kartu su juo gyvenančiu sutuoktinės tėvu A. N. - metu, tyčia sudavė nukentėjusiajam A. N. smūgį koja į dešinę šlaunį, po to, nukentėjusiajam sėdint kambaryje ant sofos-lovos, tyčia sudavė jam kumščiu du smūgius į viršugalvį ir vieną smūgį į veidą - tuo sukėlė nukentėjusiajam A. N. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis E. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad maždaug penkiolika metų su šeima - sutuoktine A. V. ir sūnumi, o anksčiau ir dukra - gyvena sutuoktinės tėvams priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Butas dviejų kambarių. Viename kambaryje gyvena uošviai A. ir B. N., kitame – jo šeima. Jis alkoholio nuolatos nevartoja, tačiau pavartojęs ir apsvaigęs, pasitaiko, jog elgiasi netinkamai ir pats to neprisimena. 2018 m. pavasarį, datos neprisimena, buvo laikotarpis, kuomet vartojo alkoholį. Vieną rytą sutuoktinė pasakė jam atsiprašyti jos tėvo. Nežino, ką tą kartą padarė. Su A. N. kurį laiką nesutaria, nes uošvis jį nuolatos žemina. Suprato, kad apsvaigęs nuo alkoholio jis, greičiausiai, padarė kažką netinkamo, bet ką, neprisimena. Bet kadangi žmona sakė, kad turi atsiprašyti, jis ir atsiprašė ne tik uošvio, bet ir uošvės, savo sutuoktinės. Numano, kad naktį galėjo A. N. suduoti, bet ar sudavė ir kokiomis aplinkybėmis, visiškai nieko neprisimena ir papasakoti negali. Žino, kad taip pasielgti tikrai galėjo, todėl pripažįsta visas pranešime apie įtarimą nurodytas aplinkybes. Po šio nutikimo suprasdamas, kad alkoholis įtakoja jo elgesį, kurį laiką alkoholio nevartojo visiškai. Dėl nusikalstamos veikos padarymo labai gailisi (b. l. 63-64, 67).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. V. kaltę be jo visiško prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga:

Nukentėjusiojo A. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2018 m. kovo mėnesio pabaigoje, tikslios datos nepamena, apie 5.00 val., jį miegantį užsipuolė girtas žentas E. V.. Žentas nutraukė nuo jo antklodę ir gulinčiam sudavė koja ne mažiau kaip tris smūgius: du į dešinę šlaunį ir vieną į pilvo sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Tuomet jis į policijos pareigūnus ir medikus nesikreipė, E. V. dovanojo, nes jis atsiprašinėjo, žadėjo taip nebesielgti (b. l. 32-33).

Liudytojos A. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini), priklauso jos tėvams A ir B. N.. Jie naudojasi vienu kambariu, o kitame kambaryje jau 15 metų gyvena jos šeima – sutuoktinis E. V. ir sūnus D. Tikslios datos neprisimena, bet tai galėjo būti maždaug prieš savaitę iki Motinos dienos, t. y. maždaug 2018 m. balandžio 26-27 dienomis, bet tikrai ne kovo mėnesio pabaigoje, paryčiais, apie 3.00-4.00 val., laiko tiksliai nepamena, kai visi miegojo, sutuoktinis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, užsipuolė tėtį jo kambaryje. Visi prabudo nuo triukšmo. Kokius veiksmus sutuoktinis tada prieš jos tėtį atliko, negali pasakyti, bet, sprendžiant iš girdėto garso, mano, jog sudavė smūgius kojomis. Iš tėčio pasakojimo žino, kad E. V. jam koja sudavė į koją. Po šio įvykio su sutuoktiniu labai susipyko. Jis ilgai ne tik tėčio, bet ir kitų šeimos narių atsiprašinėjo už tokį savo poelgį, žadėjo, kad daugiau tai nepasikartos, todėl tėtis jam atleido, apie smurtą nepranešė. Kurį laiką E. V. net alkoholį buvo liovęsis vartoti, tačiau tai truko neilgai ir 2018-05-31 smurtas prieš jos tėvą pasikartojo (b. l. 36-37).

Kaltinamasis E. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad 2018 m. gegužės 30 ir 31 d. jis vartojo alkoholį. 2018-05-31 vakare, laiko nepamena, ėjo parūkęs iš balkono per uošvių kambarį. Uošvis sėdėjo ant savo lovos kambario kairėje. Gal balkono durų neuždarė, ar dėl kokių tik jam žinomų priežasčių, uošvis jį pavadino „pederastu“. Supykęs sudavė uošviui. Prisimena, kad sudavė vieną smūgį, bet galėjo suduoti ir daugiau. Į kur sudavė, kumščiu ar delnu, nepamena, bet matė, jog A. N. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Ar prieš tai su uošviu konfliktavo virtuvėje, dėl girtumo neprisimena. Kadangi buvo apsvaigęs ir prisimena šio įvykio tik atskirus momentus, savo kaltę pripažįsta visiškai, nes galėjo suduoti savo uošviui smūgius ir koja, ir kumščiu, tiek į galvą, tiek ir į kojas. Dėl nusikalstamos veikos padarymo labai gailisi (b. l. 63-64, 67).

Kaltinamojo E. V. kaltę be jo visiško prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga:

Nukentėjusiojo A. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jo ir žmonos bute, adresu (duomenys neskelbtini), viename kambaryje gyvena jis su žmona, kitame – dukra A. V. su sutuoktiniu E. V. ir sūnumi D. Keletą dienų E. V. nedirbo, vartojo alkoholinius gėrimus. 2018-05-31 E. V. į namus grįžo apie 19.00 val. stipriai apsvaigęs. Apie 22.00 val., kai B. N. jau miegojo, jis atėjo į virtuvę, kur rado sėdintį E. V.. Dukra su sūnumi buvo savo kambaryje. Jis žentui papriekaištavo dėl girtavimo, nes dėl tokio jo elgesio gėda prieš žmones. Priėjęs E. V. koja sudavė jam vieną smūgį į dešinę šlaunį, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Iš karto po to į virtuvę atėjo dukra A. V.. Po smūgio jis (A. N.) nuėjo į savo kambarį ir atsisėdo ant sofos. Netrukus E. V., virtuvėje pasibaręs su A. V., atėjo į jo kambarį ir sudavė jam tris smūgius kumščiu į galvą: du smūgius į viršugalvį ir smūgį į kairį skruostą, kliudydamas ir nosį. Po šio smūgio iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Dukra savo sutuoktinį nuo jo patraukė ir išsivedė. Nenorėjo apie smurtą pranešti policijai, nes smurtavo šeimos narys, bet po to apsisprendė daugiau to nebekentėti ir paskambino telefonu 112. E. V. ne pirmą kartą prieš jį smurtavo. Kadangi jam sukeltas fizinis skausmas, bet sužalojimų nepadaryta, vykti pas teismo medicinos ekspertą atsisako. Civilinio ieškinio nereikš. Sutinka, kad šis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 31, 32-33).

Liudytojos A. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dvi dienas iš eilės sutuoktinis E. V. vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėręs jis būna piktas, triukšmingas. 2018-05-31 prieš 20.00 val. ji grįžo po darbo į namus. E. V. buvo namuose, miegojo. Nubudęs apie 21.00 val. ėmė triukšmauti, ant visų šaukti. Maždaug 22.30 val., tiksliai laiko nepamena, su sūnumi buvo savo kambaryje, kai E. V. iš kambario nuėjo į virtuvę. Tuo metu virtuvėje buvo jos tėtis. Netrukus po to, kai E. V. nuėjo į virtuvę, ji išgirdo tėtį šūktelint „ką darai, nesistumdyk, nesimušk“. Supratusi, jog kažkas vyksta, nuėjo į virtuvę raminti sutuoktinio, o tėtis nuėjo į savo kambarį. Ar virtuvėje E. V. sudavė jos tėčiui, nematė, bet, sprendžiant iš tėčio žodžių, sudavė. Manydama, kad tuo konfliktas pasibaigė, grįžo į savo kambarį ir po 5 min. išgirdo triukšmą, sklidusį iš tėvų kambario – sutuoktinis šaukė jos tėčiui, kad jo vieta senelių namuose, kiek jis dar gali gyventi ir panašiai. Tarpe šių žodžių girdėjo kelis pliaukštelėjimo garsus, todėl mano, kad E. V. vėl mušė jos tėvą. Kai atskubėjo į tėvų kambarį, matė, kad tėtis sėdėjo ant savo sofos-lovos, jam iš nosies bėgo kraujas, o greta jo stovėjo E. V.. Nors mama buvo tame pačiame kambaryje, ji miegojo savo lovoje. Netrukus po šio įvykio tėtis telefonu išsikvietė policijos pareigūnus. Tėčiui jokių išoriškai matomų sužalojimų nebuvo padaryta, tik iš nosies bėgo kraujas, bet tėtis skundėsi, kad nuo suduotų smūgių skauda galvą (b. l. 36-37).

2018-05-31 Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK RS vyr. patrulio J. K. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2018-05-31 23.00 val. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje – bute (duomenys neskelbtini). Policiją kvietė A. N., kuris pareigūnams nurodė, jog žentas E. V. konflikto metu jam sudavė ranka į nosį, spyrė į koją, tuo sukėlė fizinį skausmą. Smurtą galinčių rodyti požymių neužfiksuota (b. l. 17-20).

2018-06-01 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas butas adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta (b. l. 21-28).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo įrašu nustatyta, kad 2018-05-31 atlikus asmens blaivumo testus, 23.21 val. A. N. buvo blaivus (0,00‰), 23.38 val. E. V. nustatytas 2,88‰ (promilės) girtumas (b. l. 68-69).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui ar artimam giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis E. V. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis E. V. 2018 m. kovo-balandžio mėnesių laikotarpiu kartu gyvenančiam sutuoktinės tėvui A. N. tyčia sudavė koja ne mažiau kaip tris smūgius į dešinę šlaunį ir pilvą, tuo sukeldamas fizinį skausmą bei 2018 m. gegužės 31 d. tyčia sudavė nukentėjusiajam A. N. smūgį koja į dešinę šlaunį bei kumščiu du smūgius į viršugalvį ir vieną smūgį į veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad E. V. kaltė įrodyta, jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos veikų padarymui.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. E. V. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais (b. l. 84–86).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis E. V. padarė du nesunkius, tyčinius, smurtinius nusikaltimus prieš savo šeimos narį (kartu gyvenantį sutuoktinės tėvą) (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis praeityje neteistas (b. l. 74–75), administracine tvarka baustas (b. l. 82), vykdo individualią veiklą (b. l. 79–81), Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 77).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam E. V. už nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, skiriant įpareigojimus ir draudimus.

Atsižvelgiant į tai, kad byla baudžiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, vadovaujantis BK 64¹straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, atsižvelgęs į tą aplinkybę, jog kaltinamasis smurtinę nusikalstamą veiką padarė šeimos nariui, taiko baudžiamojo poveikio priemonę, susijusią su dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis). Manytina, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turės teigiamos įtakos E. V. elgesiui ir pasieks bausmės tikslus, kad ateityje E. V. nebevartotų fizinio smurto ar nedarytų kitų nusikalstamų veiksmų, siekdamas išspręsti tarpusavio nesutarimus su savo esamais ar buvusiais artimaisiais šeimos nariais, kitais asmenimis.

E. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nurodytu atstumu - paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikintinos.

Kaltinamasis E. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018-05-31 23.00 val. iki 2018-06-01 15.07 val., todėl šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena para) įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

Civilinio ieškinio, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nevartoti alkoholio bei uždraudžiant lankytis A. N. gyvenamojoje vietoje ir su juo bendrauti.

E. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nevartoti alkoholio bei uždraudžiant lankytis A. N. gyvenamojoje vietoje ir su juo bendrauti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti E. V. subendrintą 1 (vienerių) metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nevartoti alkoholio bei uždraudžiant lankytis A. N. gyvenamojoje vietoje ir su juo bendrauti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. V. galutinę bausmę - 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant nevartoti alkoholio bei uždraudžiant lankytis A. N. gyvenamojoje vietoje ir su juo bendrauti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, E. V. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šio įpareigojimo įvykdymui nustatyti 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į E. V. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-05-31 23.00 val. iki 2018-06-01 15.07 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

E. V. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nurodytu atstumu - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam E. V., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.