Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini) nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nuo 2018-04-16 dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, 2016-05 20 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str., administracine tvarka nebaustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent jis:

2017 m. gruodžio 20 d. apie 1.26 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo sūnėną A. P., tai yra tyčia du kartus sudavė kėde jam į galvą, tokiu būdu ir šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu K. P. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2017-12-19 visą dieną gėrė su sūnėnu alkoholį. Buvo abu visiškai girti ir susiginčijo. Muštynių metu sudavė sūnėnui du kartus kėde per galvą ir jam pradėjo bėgti kraujas Tada nustojo muštis. Po to jis nuėjo miegoti. Po kažkiek laiko jį pažadino policija ir greitoji pagalba. Sūnėną, kiek žino, išvežė į ligoninę, o jį - į policijos komisariatą. Dėl savo veiksmų gailisi (b. l. 29,35, 39-42).

Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

-nukentėjusiojo A. P. informaciniu pranešimu (b. l. 4) ir paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu, kad įvykio dieną abu su dėde gėrė alkoholį. Buvo abu pakankamai girti. Tarp jų įvyko konfliktas ir dėde jam su kėde trenkė per galvą. Pas gydytojus nesikreipė. Dėl jam suduotų dviejų smūgių į galvą su kėde jis savo dėdei jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš, dėdė jo atsiprašė, jis šiam atleido, jie susitaikė (b. l. 11, 13, 14, 20-22);

-2017-12-20 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. Č. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2017-12-20 patruliuodamas kartu su vyr. patruliu G. K. apie 01.26 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini)pranešėją sumušė dėdė K. P. – trenkė per galvą kėde, sumušta galva, kada sumušta, neaišku, praradęs laiko nuovoką, vyksta GMP. Atvykę minėtu adresu rado pranešėją A. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo sumuštas, keliose vietose praskelta galva, buvo visas kruvinas. Vyras paaiškino, kad tą dieną vyko konfliktas tarp jo ir dėdės. Konflikto metu K. P. pradėjo mušti pranešėją, grasino, kad užmuš, po to paėmė kėdę ir daug kartų trenkė jam per galvą. Kas vyko po to, pranešėjas neprisiminė, nes galbūt prarado sąmonę. Atsipeikėjęs A. P. iškvietė policiją ir GMP. A. P. buvo neblaivus, todėl daugiau įvykio aplinkybių paaiškinti nesugebėjo, taip pat pasakė, kad norės rašyti pareiškimą, bet rašys vėliau, nes šiuo metu dėl stiprių sumušimų nesugebės. Paklausus K. P. kodėl sumušė sūnėną, šis pasakė, kad su jais (pareigūnais) bendrauti nenori, bet neneigė sudavęs kėde per galvą, dėl ko, nepamena ( b. l. 7);

-įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis, kuriais užfiksuota įvykio vieta – namas esančiuose (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-10);

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis sumušė nukentėjusįjį ir tuo sukėlė jam fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ją sunkina tai, kad nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumą ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiajam sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, kuris dirba, anksčiau baustas administracine tvarka (b. l. 46-47), neteistas, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį susitaikius su nukentėjusiuoju, todėl esant po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę bei tai, kad jis ir nukentėjusysis sutinka jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skirtina prokuroro pareiškime teismui siūlomos rūšies ir dydžio bausmė, kuri BK 64¹ straipsniu pagrindu mažintina 1/3 dalimi.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 30 (trisdešimtis) parų areštu, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę mažinti 1/3, t. y. iki 20 (dvidešimties) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.