Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, susipažinusi su I. O. (I. O.) skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. O. per atstovę 2010-10-15 išsiuntė skundą, kuriame prašo: 1) atnaujinti terminą Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikti trūkstamus dokumentus, reikalingus nuosavybės teisių atkūrimui į A. Z. nuosavybę; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Z. ir dukra E. Z. (po santuokos O.) turėjo ir valdė iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise 5,6786 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone; 3) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti projektavimo darbus (duomenys neskelbtini) kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone, uždraudžiant atlikti bet kokias administracines procedūras, susijusias su nuosavybės teisių atkūrimu ir/ar asmeniniam ūkiui skitų žemės sklypų pardavimu (duomenys neskelbtini) kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone.

Skundą atsisakytina priimti.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 22 str. 1 d. asmuo, manantis, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, turi teisę paduoti skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo). Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Atstovų įgaliojimai turi būti nurodyti įgaliojime ( ABTĮ 49 str. 1 ir 3 d.). Pagal ABTĮ 23 straipsnio 3 dalį, prie atstovo paduodamo skundo turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. ABTĮ 49 straipsnio 3 dalis numato, kad įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) teisme paprastai būna advokatai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.756 straipsnį, pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Įgaliotojo suteiktos įgaliotiniui teisės bei jas patvirtinantis rašytinis dokumentas vadinamas įgaliojimu. Įgaliojimo terminą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.142 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu terminas įgaliojime nenurodytas, tai įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos.

Pareiškėjo atstovė padavė skundą I. O. vardu. Prie skundo pridėjo atstovavimo sutartį, kuri sudaryta 2009-10-07. Vadovaujantis minėtomis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nuostatomis, įgaliojimo (atstovavimo sutarties) galiojimas yra pasibaigęs. Todėl skundą padavė neįgaliotas asmuo. Pagal LR ABTĮ 37 str. 2 d. 7 p. jeigu skundą suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo, skundą atsisakoma priimti.

Rezoliucinė dalis

n utarė:

atsisakyti priimti I. O. skundą kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.

Įsiteisėjus nutarčiai, skundą su priedais ir 2010-10-12 sumokėtą žyminį mokestį grąžinti I. O. atstovei advokato padėjėjai Lolitai Makauskaitei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.