Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Vijoleta Kurtkienė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011-04-04 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį – areštu 35 paroms; 2011-06-12 paleistas atlikus arešto bausmę;

2) 2012-07-12 Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams; 2013-08-12 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro; teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. Š. 2021 m. balandžio 26 d., apie 21 val. 20 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų delnu smogė sugyventinei G. K. į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai G. K. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

E. Š. padaryta veika yra numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

E. Š. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta šiais duomenimis:

E. Š., apklaustas įtariamuoju, savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2021 m. balandžio 26 d., jam būnant darbe, sugyventinė G. K. rašė jam žinutes, jog jiems reikia išsiskirti, kad jis susirinktų savo daiktus. Jau darbo metu buvo nusprendęs, kad grįžęs susidės daiktus ir išeis iš sugyventinės namų. Po darbo pas kaimyną vartojo alkoholinius gėrimus. Į namus pas G. grįžo apie 21 val. Jam grįžus, G. pradėjo ant jo šaukti, girdint visiems kaimynams. Jis liepė sugyventinei apsiraminti, tačiau ši toliau ant jo šaukė. Jis nuėjo į kambarį ir pradėjo rinktis savo daiktus. G. įsiuto pamačiusi, kad jis kraunasi daiktus. Jis pasakė, kad nebeturi čia ką veikti, kad apačioje jo laukia mama su automobiliu. G., tai išgirdusi, užrėkė ant jo ir koridoriuje vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė jam per kairį veido skruostą. Jis į suduotą smūgį nesureagavo, nuėjo į kambarį pasiimti kitų daiktų ir vėl grįžo į koridorių jų pasidėti. G. koridoriuje jam dar kartą dešinės rankos delnu smogė per kairįjį veido skruostą. Jis vėl bandė nereaguoti į suduotą smūgį ir ėjo į kambarį pasiimti likusių daiktų, juos parsinešė į koridorių. G. koridoriuje jam dar kartą sudavė dešine ranka per kairį veido skruostą. Tokiais veiksmais sugyventinė jam sukėlė fizinį skausmą, kuris buvo momentinis. Paskutinis sugyventinės smūgis per veidą jį galutinai įsiutino ir jis dešinės rankos delnu sudavė sugyventinei atgal. Kiek kartų smogė, nepamena, galėjo būti trys kartai. Sutinka, kad tokiais savo veiksmais galėjo sukelti fizinį skausmą G. Labai gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 119–120, 127);

nukentėjusiosios G. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2021-04-26, 8 val. ryto jos sugyventinis E. Š., ruošdamasis į darbą, pareiškė, kad darbe vartos alkoholį. Ji supyko, kad sugyventinis dažnai girtauja ir nebūna namuose bei parašė pastarajam žinutę, kad skiriasi. Kol sugyventinio nebuvo namuose, ji viena išgėrė tris butelius šampano. Kai į namus grįžo E., jie apsižodžiavo koridoriuje. Ji E. liepė eiti miegoti, tačiau šis pradėjo grasinti skyrybomis, pasakė, kad susidės daiktus ir išeis iš namų. Ji susinervino ir dešinės rankos delnu švelniai pliaukštelėjo sugyventiniui per kairį veido skruostą. E. jai sudavė atgal dešinės rankos plaštaka į dešinės pusės veido skruostą. Tuomet ji vėl smogė sugyventiniui dešinės rankos delnu per skruostą, o E. jai atsilygino taip pat dešinės rankos delnu vėl smogė per dešinės pusės skruostą. Po paskutinio sudavimo ji supyko, surinko E. Š. daiktus ir išnešė į laiptinę. E. anksčiau prieš ją nebuvo smurtavęs, toks konfliktas buvo pirmasis per tą laiką, kai gyvena kartu. Jos sūnus E. B. galėjo matyti jų konfliktą, kadangi tuo metu buvo savo kambaryje (b. l. 52–53, 56–57);

nepilnamečio liudytojo E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad konfliktas tarp jo mamos ir dėdės E. įvyko pirmadienį. Dėdė E. grįžo iš darbo labai girtas, o mama buvo išgėrusi šampaną. Dėdė pradėjo kabinėtis prie mamos, sakė, kad susirinks daiktus. Mama verkė, nenorėjo, kad dėdė išeitų, užrakino duris, pasakė, kad dėdė niekur neis, kad eitų miegoti. Koridoriuje mama iš nervų trenkė dėdei E. per veidą dešinės rankos delnu į žandą nestipriai. Tada dėdė trenkė mamai atgal dešine ranka į žandą nestipriai. Mama dėdei trenkė antrą kartą per žandą. Ir tada dėdė vėl trenkė mamai vieną kartą per žandą. Kas iškvietė policiją nežino (b. l. 79);

2021-04-27 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytos buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos, kuriose kaltinamasis prieš nukentėjusiąją panaudojo fizinį smurtą (b. l. 29–36);

2021-04-26 Šiaulių AVPK Joniškio RPK pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 42–45);

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija ir alkotesterio kvitu, iš kurių matyti, kad E. Š. 2021 m. balandžio 26 d. 21 val. 30 min. nustatytas 2,26 prom. girtumas (b. l. 47–49).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą E. Š. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Už nežymų sveikatos sutrikdymą, padarytą šeimos nariui (BK 140 straipsnio 2 dalis), gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, nes tokia bausmės rūšis yra numatyta nusikalstamos veikos sankcijoje.

Kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 140–142).

Kaltinamojo E. Š. asmenybė – teistas, tačiau teistumai išnykę (b. l. 100–103), metų laikotarpyje iki įvykio administracine tvarka nebaustas (b. l. 106–107), dirba (b. l. 109).

Nustatytos visos reikalingos sąlygos baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Bausmė kaltinamajai skirtina atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalį, nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes bei į BK 61 straipsnio nuostatas. Kadangi byla baigta, priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinamas, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. balandžio 26 d. 20 val. 40 min. (b. l. 130–131) iki 2021 m. balandžio 27 d. 11 val. 36 min. (b. l. 133).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su G. K. ir jos mažamečiu vaiku (b. l. 135–136), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. Š. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio), dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti E. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. balandžio 26 d. 20 val. 40 min. iki 2021 m. balandžio 27 d. 11 val. 36 min., t. y. vieną dieną, ir, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, laikyti, kad E. Š. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti E. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti.

E. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Išaiškinti E. Š., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu, kitomis sąlygomis, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.