- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- e2S-326-896/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- K. P.
- Ieškovas
- R. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. P. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7628-802/2019 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei K. P. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės apylinkės teismui ieškovas R. S. pateikė ieškinį atsakovei K. P. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo.
2. Ieškovas, taip pat iki kol bus priimtas sprendimas byloje, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių dukrų V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su juo, priteisti iš atsakovės lakiną materialinį išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatyti laikiną bendravimo tvarką pagal kurią atsakovė su dukromis matosi ir bendrauja metų porinių savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais (bet ne mažiau nei 2 savaitgalius per mėnesį), dukras paimant iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį/sekmadienį 10 val. ir įsipareigojant grąžinti kitos dienos išvakarėse iki 18 val. į jų gyvenamąją vietą; motina K. P. su dukromis matosi ir bendrauja kiekvienos svaitės antradienį ir ketvirtadienį, dukras paimdama iš darželio/namų, įsipareigojant grąžinti tos pačios dienos išvakarėse iki 19 val. į jų gyvenamąją vietą; ne vėliau kaip prieš 3 dienas iš anksto suderinus tarpusavyje telefonu ar el. paštu ir R. S. sutikus su dukromis gali matytis dažniau ir praleisti daugiau laiko. Nurodo, jog šalių nepilnametės dukros šiuo metu gyvena su motina labai prastose sąlygose, tuo tarpu ieškovas turi galimybę tinkamai rūpintis jų kasdiene priežiūra, laisvalaikiu, todėl prašo jų gyvenamąją vietą nustatyti su juo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, nustatė nepilnamečių V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu R. S. iki bus priimtas sprendimas byloje; priteisė iš atsakovės K. P. laikiną materialinį išlaikymą nepilnametėms V. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir E. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 125 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos (2019-10-02) iki įsiteisės sprendimas dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo; likusioje dalyje prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
4. Teismas nustatė, kad ieškovas R. S. yra nepilnamečių V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o atsakovė K. P. – motina. Šalių nepilnametės dukros gyvena su atsakove, ieškiniu reikalaujama nustatyti jų nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškovu. Atsakovė su sugyventiniu ir dviem savo nepilnametėmis dukromis gyvena 1 kambario nuomojamame name su virtuve, adresu (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdos sav., su patogumais. Namuose yra reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitiniai prietaisai, tačiau dažnai trūksta tvarkos, švaros, gyvenimo sąlygos patenkinamos. Atsakovė, nepilnametę dukrą V. S., yra užrašiusi į (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos darželio grupę, tačiau į ugdymo įstaigą neveda. Nuo 2019 m. lapkričio 2 d. atsakovė įsidarbinusi UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, tačiau VSDFV duomenimis nuo 2019 m. lapkričio 4 d. yra nedarbinga, tai yra darbo užmokesčio nėra gavusi, jos gaunamas mėnesio pajamas sudaro mokamos išmokos už vaikus, t. y. apie 100 Eur per mėnesį. Atsakovės šeima Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau-skyriui) žinoma nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio, kai buvo gauta informacija, jog atsakovė galimai netinkamai rūpinasi vaikų priežiūra. Skyriaus specialistams apsilankius atsakovės gyvenamojoje vietoje kelis kartus buvo vertinamas bei nustatytas I grėsmės vaiko lygis šeimoje, motinai inicijuota atvejo vadyba, trūksta socialinių įgūdžių prižiūrint vaikus, reikalinga socialinio darbuotojo pagalba, su šeima dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) socialinės paramos centro specialistai, organizuojamos ir teikiamos paslaugos pagal šeimos poreikius. Ieškovo tėvams priklausančioje 3 kambarių gyvenamojoje patalpoje esančioje (duomenys neskelbtini), Kauno m., kurioje gyventų nepilnametės dukros teismui nustačius laikiną gyvenamąją vietą, yra visi patogumai, reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, namuose švaru, tvarkinga, vaikams sąlygos gyventi tinkamos. Ieškovas dirba AB ,, (duomenys neskelbtini)“, reguliariai gauna pajamas, kurios per mėnesį sudaro apie 950 Eur. Ieškovui esant darbe, pasirūpinti mergaičių priežiūra padėtų mergaičių seneliai (ieškovo tėvai), t. y. jos būtų prižiūrimos artimų giminaičių, o ne paliktos svetimam asmeniui K. P. sugyventiniui kaip nurodoma Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės 2019 m. gruodžio 3 d. priimtame nutarime, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.01-1-46931-19. Teismas atkreipė dėmesį, jog minėtame nutarime nustatytų aplinkybių pagrindu, ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu pradėtas kilus ginčui tarp jo ir atsakovės, kurio metu procesinės prievartos priemonės (R. S. neieškoti ryšių ir nebendrauti su K. P., nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje) taikytos siejant tik su atsakovės (ne vaikų) asmeniu. Išvadą teikianti institucija, prašomai taikyti laikinajai apsaugos priemonei laikinai nustatyti šalių nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su ieškovu pritaria.
5. Teismas padarė išvadą, kad dabartinė šalių mažamečių dukrų gyvenamoji aplinka šiuo metu joms yra nepalanki, todėl laikinas jų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu geriausiai atitiktų jų interesus ir teisę turėti saugią, stabilią aplinką, todėl ieškovo prašymas nustatyti laikinąją nepilnamečių V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškovu tenkintinas.
6. Spręsdamas dėl laikino išlaikymo priteisimo teismas atsižvelgė į aplinkybes, kad atsakovė šiuo metu dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, tačiau duomenų apie gaunamą darbo užmokestį nenustatyta, kito registruotino turto neturi, o atsakovės gaunamas pajamas sudaro tik gaunamos išmokos už vaikus, todėl sprendė, kad laikinai priteistinas materialinis išlaikymas iš atsakovės K. P. nepilnametėms V. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir E. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 125 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos 2019-10-02 iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
7. Teismas nurodė, kad nenustačius objektyvaus pagrindo, netenkintinas ieškovo prašymas dalyje laikinai nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnametėmis dukromis V. S. ir E. S. tvarką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė K. P. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti ir grąžinti prašymą nagrinėti iš naujo žodinio proceso tvarka, išklausant šalis, vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistus ir socialinius darbuotojus, kitus suinteresuotus asmenis. Įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovei mažametes dukras iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas sprendė formaliai, neišklausęs šalių ir vaiko teises užtikrinančių institucijų specialistų, dirbančių su atsakove paaiškinimų, neišklausęs R. S. motinos, jo draugės paaiškinimų.
8.2. Teismas nenustatinėjo R. S. sugebėjimo rūpintis kūdikiais, neišklausė vaikų senelės ar ji nori ir sugeba rūpintis kūdikius, ar jos sveikatos būklė leidžia tai daryti, močiutė bus pajėgi keltis prie kūdikių naktį, tuomet, kai ieškovas nebus naktį namuose.
8.3. Įrodymais nenustatyta, kad mergaitėms iš tiesų turės savo kambarį pas senelę.
8.4. Ieškovas naudoja narkotikus, tačiau teismas tik apsiribojo motyvu, jog ieškovas nėra įtrauktas į atitinkamas įskaitas ir ieškovo neįpareigojo pateikti tyrimų duomenis. Ieškovas turi būti įpareigotas išsitiri dėl narkotikų vartojimo.
8.5. V. S., gim. (duomenys neskelbtini), nėra ieškovo biologinė dukra, apie šią aplinkybę ieškovas informuotas, tačiau jam tai nekliudo reikalauti, jog ši mažametė atsakovės dukra gyventų pas jį ir atsakovė mokėtų išlaikymą. Nurodo, kad atsakovė ketina pradėti V. S. tėvystės ginčijimo procesą.
8.6. Teismas nenustatė dėl kokių priežasčių atsakovė nedirba. Nurodo, kad atsakovės nedarbingumas susijęs su sveikatos būkle dėl nėštumo.
8.7. V. S. į darželį nebuvo vedama tik tuomet, kai R. S. darbo dienomis nuo ketvirtadienio iki pirmadienio pasiimdavo mergaitę pas save bei tuomet, kai ji sirgo.
8.8. Teismas nekonstatavo, kad dėl švaros ir tvarkos trūkumo namuose, kada yra du kūdikiai, atsiranda grėsmė vaikams. 1 grėsmės vaikui lygis buvo nustatytas tik tuomet, kai atsakovė laikinai gyveno pas savo brolį ir jis VVAT specialistų patikrinimo metu buvo rastas neblaivus. Vaikai buvo švarūs ir tvarkingi, atsakovė buvo blaivi.
8.9. Jei atsakovei ir trūksta socialinių įgūdžių, tai teismas turėjo vertinti, ar tas trūkumas yra toks gilus, kad sąlygoja grėsmę vaiko interesams. Nurodo, kad atsakovė visada vykdo visus vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų reikalavimus, su jais noriai bendrauja. Atsakovė negirtauja, žalingų įpročių neturi, tačiau šių aplinkybių teismas nevertino.
8.10. Teismas nevertino, kaip vaikų atskyrimas nuo motinos sąlygos vaikų- kūdikių tolimesnį vystymąsi.
8.11. Nepagrįsta teismo išvada, kad nereikalinga nustatyti atsakovės ir dukrų bendravimo tvarką, nes ieškovas atsakovės atžvilgiu yra agresyvus, siekia ją atriboti nuo dukrų. P to, kai 2019 m. gruodžio 9 d. ieškovas pasiėmė dukras, buvo apribotos atsakovės galimybės sužinoti kaip laikosi dukros, dėl ko atsakovė kreipėsi į Kazlų Rūdos vaiko teisių apsaugos tarnybą. Tik dėl vaiko teisių apsaugos specialistų pagalbos atsakovė gali paskambinti ieškovui ir sužinoti kaip laikosi mergaitės.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atsakovės K. P. skundą ieškovas R. S. prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Ieškovas niekuomet nevartojo narkotikų, nėra registruotas jokioje įskaitoje. Atsakovė siekia jį apšmeižti. Atsakovės teiginiai neparemti įrodymais.
9.2. Atsakovė neteisingai nurodo, kad jai neleidžiama bendrauti su vaikais. Paskambinusi atsakovė tik pakalusia kaip mergaitėms sekasi ir nesitaria dėl susitikimo.
9.3. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas turėjo pakankamai išvadų tiek iš Marijampolės apskrities vaikų teisių apsaugos skyriaus, tiek iš Kauno apskrities VTAS dėl nepilnamečių dukterų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu.
9.4. Gyvenant su atsakove vaikams yra nesaugu, atsakovė yra neatsakinga. Nors atsakovė užrašė V. S. į darželį, bet jos nė karto nenuvedė, taip pat ieškovo prašymu nenuvedė dukrų pas gydytoją.
9.5. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nėra V. S. biologinis tėvas. Ieškovas su K. P. susipažino, kai ji jau laukėsi, ji neprieštaravo, kad gimusi mergaitė būtų užrašyta ieškovo dukra. Duktė augo su ieškovu, jį pripažįsta kaip vienintelį tėvą. Atsakovės noras atskirti dukterį nuo ieškovo tik patvirtina atsakovės neatsakingumą.
9.6. Šiuo metu dukterys yra dar mažos, tad nelabai gali išreikšti savo nuomonę, dar tik besiformuoja jų asmenybė, todėl tėvai privalo savo elgesį modeliuoti taip, kad nepažeistų būtent vaikų interesų. Ieškovas stengiasi apsaugoti dukras nuo tėvų nesutarimų. Tuo tarpu atsakovė, norėdama ieškovui pakenkti, jį apšmeižti, nepagrįstai kreipiasi į pareigūnus, televiziją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių - nepilnamečių laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo.
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.
13. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, nustatė nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu iki bus priimtas sprendimas byloje; priteisė iš atsakovės laikiną materialinį išlaikymą nepilnametėms dukroms po 125 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos (2019-10-02) iki įsiteisės sprendimas dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo; likusioje dalyje prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Apeliantė (atsakovė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
14. Pažymėtina, kad byloje 2020 m. vasario 6 d. teismas priėmė nutartį, kuria tenkino atsakovės K. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Panaikino 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - iki bus priimtas sprendimas šioje byloje, laikiną nepilnamečių V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatant su ieškovu R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir laikino išlaikymo iš atsakovės K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisimą. Nutartį leista vykdyti skubiai. Dėl šios nutarties yra paduotas atskirasis skundas, kuris apeliacine tvarka bus nagrinėjamas 2020 m. balandžio 21 d. (civilinės bylos Nr. e2S-656-896/2020).
15. CPK 338 straipsnyje nustatyta, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje (atskirieji skundai) numatytas išimtis. Remiantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.).
8. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi buvo panaikintos Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nutartį leista vykdyti skubiai. Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad paduoto atskirojo skundo nagrinėjimas netikslingas. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nustatinėjimas apeliacine tvarka nebetenka teisinės prasmės, nes šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį procesą pagal atsakovės K. P. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties nutraukti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.